Prieš 450 su viršum metų didysis mūsų tėvynainis Martynas Mažvydas, dar net nebaigęs universitetinių studijų, tačiau, atsiliepdamas į kunigaikščio Albrechto paskatinimą, su jaunatvišku užsidegimu ir pilnu atsidavimu triūsė prie pirmosios lietuviškos knygos rengimo. Šis taurus Lietuvos vyras giliai suprato, kokios milžiniškos, tiksliau epochinės, reikšmės tai darbas. Vakarų pasaulis nuo to laiko, kai Mainco metalo dirbinių gamintojas bei spaudos technologijos kūrėjas Johanas Gutenbergas 1455 metais išspausdino pirmąją spausdintą knygą - Bibliją, jau visą šimtmetį gaivinosi spausdintu žodžiu, nes tai palengvino ir bažnyčios reformacijos siekį Dievo žodį skelbti gimtąja kalba.

Ankstyvaisiais N. Chruščiovo administracijos metais Lietuvos Komunistų partija pastebėjo, kad jos antireliginė programa nedavė greitų rezultatų, nes pastaroji nepajėgė praplėsti takoskyros tarp Lietuvos žmonių ir Bažnyčios. Vienu pagrindinių traukos objektų siejusių žmones su religija Partijos atstovai įvardijo religines apeigas.

Trečiadienį pakrikštyti Tauragės miesto parkai, skverai ir aikštės. Kad ir kaip kurioziška, parką prie Martyno Mažvydo bažnyčios nuo šiol vadinsime Jono Viktoro Kalvano vardu, nors jame puikuojasi kito žymaus tautos šauklio – Vinco Kudirkos biustas. Svarstydami šį klausimą, politikai net susipainiojo, kurio – vyresniojo ar jaunesniojo liuteronų evangelikų vyskupo vardu parką vadins.

Dauguma šilutiškių yra girdėję Verdinės pavadinimą. Tai senos gyvenvietės pavadinimas, kuri vėliau tapo Šilutės miesto dalimi. Šilutėje veikia ir folkloro ansamblis gražiu pavadinimu – „Verdainė“. Verdainėje nuo seniausių laikų yra stovėjusi ir bažnyčia.

1566 m. Verdinėje buvo pastatyta medinė bažnyčia, kuri veikė kaip Rusnės parapijos filija. Šalia buvo pastatyta mokykla. Bažnyčios šventoriuje buvo įsteigtos kapinės. Nors nauja mūrinė bažnyčia buvo užbaigta tik 1718 m., 1717 m. iš senosios bažnyčios į ją buvo perkelta krikštykla, sakykla ir altorius. 1847 m. bažnyčia buvo perstatyta. Ji tapo erdvesnė ir didesnė. Plačiau skaitykite Reginos Meškauskienės str. (“Šilainės sodas”)

Prieš 450 su viršum metų didysis mūsų tėvynainis Martynas Mažvydas, dar net nebaigęs universitetinių studijų, tačiau, atsiliepdamas į kunigaikščio Albrechto paskatinimą, su jaunatvišku užsidegimu ir pilnu atsidavimu triūsė prie pirmosios lietuviškos knygos rengimo. Šis taurus Lietuvos vyras giliai suprato, kokios milžiniškos, tiksliau epochinės, reikšmės tai darbas. Vakarų pasaulis nuo to laiko, kai Mainco metalo dirbinių gamintojas bei spaudos technologijos kūrėjas Johanas Gutenbergas 1455 metais išspausdino pirmąją spausdintą knygą - Bibliją, jau visą šimtmetį gaivinosi spausdintu žodžiu, nes tai palengvino ir bažnyčios reformacijos siekį Dievo žodį skelbti gimtąja kalba.

Trečiadienį pakrikštyti Tauragės miesto parkai, skverai ir aikštės. Kad ir kaip kurioziška, parką prie Martyno Mažvydo bažnyčios nuo šiol vadinsime Jono Viktoro Kalvano vardu, nors jame puikuojasi kito žymaus tautos šauklio – Vinco Kudirkos biustas. Svarstydami šį klausimą, politikai net susipainiojo, kurio – vyresniojo ar jaunesniojo liuteronų evangelikų vyskupo vardu parką vadins.

O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias, ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse. (1 Kor 15,17)

Dievas ištesėjo per pranašus duotą pažadą ir savo Sūnuje nugalėjo mirtį. Velykų rytą įvyko tai, ko nesitikėjo jokia gyva būtybė – buvo įveikta mirtis. Apaštalas Paulius mums rašo, kad kaip per vieną žmogų mirtis įžengė į pasaulį, taip Vienas ją nugalėjo. Tas, kuris vienintelis galėjo tai padaryti, Tas, kuris tuo pačiu metu buvo ir Kūrėjas, ir Kūrinys, ir Dievas, ir Žmogus. Žmogaus protas, bent jau kol būsime žemėje, negalės to paaiškinti ir suprasti.

Todėl pats Viešptas duos jums ženklą. Štai mergelė laukiasi kūdikio; ji pagimdys sūnų ir pavadins jį vardu Emanuelis. (Iz 7,14)

Palangos parapija, prieš mėnesi pirmą sykį sukvietusi į naujai pastatytą bažnyčią, šįkart kvietė į konfirmacijos šventę. Konfirmantė Deimantė Grabytė prie altoriaus žengė kartu su kun. D. Petkūnu bei kun. Charles Evanson.

Šių metų kovo 15-17 dienomis LELB Jaunimo centras pakvietė į jaunimo seminarą Pagėgiuose, šio seminaro tema – „Savanorystė“.

Penktadienio vakare Pagėgių ev. liuteronų parapijoje susirinko apie 30 dalyvių iš Klaipėdos, Vilniaus, Pagėgių, Šiaulių, Šilutės, Tauragės ir Kretingos. Seminaras prasidėjo įvadine paskaita, kurią vedė vyskupas Mindaugas Sabutis. Jis supažindino su savanorystės atsiradimu pasaulyje, papasakojo, kad pirmasis savanoris buvo Jėzus. Tada visų laukė vakarienė ir vakaro malda, kurią vedė diakonas Karolis Skausmenis.

Kai spalio pabaigoje, krentant pirmajam sniegui, visi svajojo apie šiltuosius kraštus, keturios LELB Jaunimo centro atstovės (Ieva Turlaitė, Živilė Turlaitė, Vaiva Bartauskė ir Ieva Kaknevičiūtė) išsiruošė kelionei į šiaurę – į Suomijoje surengtą Baltijos šalių tinklo BIEN (Baltic Intercultural and Ecumenical Network) susitikimą – vasaros festivalio aptarimą ir tolesnės veiklos planavimą. Nei šalnos, nei sniegas bei pakilęs vėjas nesumažino noro bei užsidegimo vėl susitikti su nuostabiais BIEN žmonėmis

Šių metų rugsėjo 28-30 dienomis Helsinkyje vyko ekumeninės Taizé bendruomenės surengtas Šiaurės Europos regiono susitikimas. Jame dalyvavo jaunimas iš Suomijos, Skandinavijos, Baltijos šalių ir šiaurės vakarų Rusijos.

Tebesilaikant šiltiems rudeniškiems orams, pirmąjį spalio savaitgalį Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios Jaunimo centras pakvietė Vilniuje paminėti savo dvidešimties metų jubiliejų.

Liepos 16 – rugpjūčio 24 d. Vaikų krikščioniško ugdymo draugija (VKUD) Birštone surengė vaikų tarnautojų vadovų kursus – pirmo semestro mokymus. Kursuose dalyvavo 18 studentų iš Baltijos valstybių: 7 iš Estijos, 4 iš Latvijos ir 7 iš Lietuvos. Dalyviai buvo iš ev. liuteronų, baptistų, metodistų, sekmininkų ir Išganymo Armijos bendruomenių. Kursai skirti apmokyti ir parengti vaikų tarnautojus veiksmingai perteikti Evangelijos žinią vaikams.

Ankstyvaisiais N. Chruščiovo administracijos metais Lietuvos Komunistų partija pastebėjo, kad jos antireliginė programa nedavė greitų rezultatų, nes pastaroji nepajėgė praplėsti takoskyros tarp Lietuvos žmonių ir Bažnyčios. Vienu pagrindinių traukos objektų siejusių žmones su religija Partijos atstovai įvardijo religines apeigas.

Dauguma šilutiškių yra girdėję Verdinės pavadinimą. Tai senos gyvenvietės pavadinimas, kuri vėliau tapo Šilutės miesto dalimi. Šilutėje veikia ir folkloro ansamblis gražiu pavadinimu – „Verdainė“. Verdainėje nuo seniausių laikų yra stovėjusi ir bažnyčia.

1566 m. Verdinėje buvo pastatyta medinė bažnyčia, kuri veikė kaip Rusnės parapijos filija. Šalia buvo pastatyta mokykla. Bažnyčios šventoriuje buvo įsteigtos kapinės. Nors nauja mūrinė bažnyčia buvo užbaigta tik 1718 m., 1717 m. iš senosios bažnyčios į ją buvo perkelta krikštykla, sakykla ir altorius. 1847 m. bažnyčia buvo perstatyta. Ji tapo erdvesnė ir didesnė. Plačiau skaitykite Reginos Meškauskienės str. (“Šilainės sodas”)

Vasario 16-osios rytą LELB Suaugusiųjų teologinio švietimo seminaro dalyviai aktyviai rinkosi į Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčią. Viena vertus, tai įprastas seminaras, daugelis veidų matyti, viskas lyg ir tradiciškai. Vis dėlto šis seminaras kiek kitoks. Antrojoje dalyje, po pietų, turėjome ypatingą praktinę dalį – mums ir plačiajai visuomenei buvo pristatyta nauja mūsų kunigo dr. Dariaus Petkūno knyga „Rytų Prūsijos liuteronų liturginė tradicija ir lietuviškoji jos raiška Reformacijos ir Donelaičio laikų agendose“. Iš pradžių kiek bauginamai skambantis ilgas pavadinimas greitai tampa aiškus, tereikia prisiminti – Rytų Prūsija ir agendos raida. Bent taip aš sau tą susidėliojau.

1992 m. rugsėjo 27 d., XV sekmadienį po Šv. Trejybės, Tauragėje buvo iškilmingai pasirašyta Lietuvos evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčių ir Lipės krašto evangelikų bažnyčios liuteronų Sinodo ir Detmoldo evangelikų reformatų Sinodo bendrystės sutartis, kurią paskatino 1990 m. užsimezgę ryšiai ir prasidėję susitikimai. Svarbiausia, kad ryšiai plėtojami ne tik tarp centrinės bažnyčių vadovybės, bet ir atskirų parapijų. Per dvidešimt metų buvo įgyvendintas ne vienas prasmingas sumanymas.

Artėjant bendrystės dvidešimtmečio jubiliejui, pernai rudenį Lietuvoje viešėjo Lipės krašto evangelikų liuteronų bažnyčios vadovybės delegacija. Vilniaus ev. liuteronų bažnyčios kieme greta „Vilniaus Sandoros“ senelių globos namų buvo pasodintas simbolinis medelis. Lipės krašto liuteronų bažnyčios superintendentas kun. Andreas Lange įteikė vyskupui Mindaugui Sabučiui sertifikatą, kad Vitenberge tarp kitų Reformacijos 500-osioms metinėms sodinamo „Liuterio sodo“ medžių auga ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios medelis (nr. 164).

Pasaulinė lyderystės konferencija Klaipėdoje šiemet, lapkričio 16-17 d., surengta jau trečius metus, o Vilniuje lapkričio 23-24 d. ji vyko pirmą kartą. Konferenciją pasveikino bažnyčių vadovai. Konferencijos tikslas - visame pasaulyje ugdyti lyderius įkvepiant juos, suteikiant ar atgaivinant ateities viziją, lavinant įgūdžius bažnyčios ir visuomenės labui.

Šių metų kovo 24-31 dienomis Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios Jaunimo centras, kaip ir kasmet, buvo pakviestas dalyvauti Europos krikščioniškojo jaunimo draugijos (angl. European Fellowship for Christian Youth) organizuojamame velykiniame seminare, kuris šiemet surengtas Islandijos sostinėje Reikjavike. Jaunimo centrui atstovavo Ieva Kaknevičiūtė ir mielai dalijasi savo įspūdžiais apie šią šiaurės šalį bei seminarą.

Reformacijos dienos išvakarėse Vitenberge tradiciškai kasmet vyksta visos Vokietijos konfirmantų susitikimas. Tarptautinės grupės, kurioje susirinko 23 įvairių Europos valstybių ev. liuteronų bažnyčių jaunimo darbui vadovaujantys atstovai, viešnagė Vitenberge prasidėjo spalio 27 dieną. Buvome deleguoti savo bažnyčių vadovybių dalyvauti XIII konfirmantų susitikime Vitenberge. Pirmąjį vakarą mus šiltai sutiko Pasaulio Liuteronų Sąjungos centro direktorius Vitenberge kun. Hans Wilhelm Kasch ir Vokietijos evangelikų bažnyčios (EKD) direktorius Vitenberge kun. Michael Wegner. Šio susitikimo tikslas – sudominti idėjomis ir bendrai jas plėtoti, ruošiantis Reformacijos 500 metų jubiliejui, kuris 2017 metais vyks Vitenberge.

Baltijos jūrą supančių valstybių krikščionišką jaunimą vienijantis BIEN tinklas šiemet kvies į ekumeninį festivalį Danijoje. Liepos 30 – rugpjūčio 3 d. skirtingoms bažnyčioms priklausantis jaunimas rinksis pačiame Vokietijos pasienyje esančiame Sønderborgo miestelyje. Vasario mėnesį čia surengtas parengiamasis pasitarimas. LELB Jaunimo centrui atstovavo Jurgita Koženiauskaitė, Lina Balandytė ir Sandra Gerdauskaitė.

Lapkričio 6 d. Visbek-Langfiordeno (Vokietija) parapijos bažnyčioje buvo švenčiamas Lietuvos sekmadienis, kurį kiekvienais metais organizuoja pagalbos Sudargui grupė ,,Hilfe für Sudargas“, vadovaujama pirmininko Hartmuto Ramkės, ir kunigas Wilfried Scheuer. Tokie partneriniai (Vokietijoje – Lietuvos, Lietuvoje – Vokietijos) sekmadieniai švenčiami nuo 1997 metų, kai Emauso bažnytėlė iš Visbeko buvo perkelta į Sudargą.

2011 m. spalio 7-10 d. Lietuvoje viešėjo Vokietijos Lipės krašto evangelikų liuteronų bažnyčios delegacija.

Į 2005 metais prie Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios pastatytus trijų aukštų 420 kv. metrų ploto vaikų globos namus patenka našlaičiai, tėvų palikti ar apleisti vaikai. Per septynerius metus juose yra gyvenę apie 240 įvairaus amžiaus mergaičių ir berniukų. Šiuo metu čia glaudžiasi 34 vaikai, nors vietos yra tik 30-čiai.

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos namuose spalio 29 d., Reformacijos šventės išvakarėse, vyko labdaringas renginys, kurį organizavo Diakoninė tarnyba ir kuriame dalyvavo gausus parapijiečių, parapijos tarybos ir miesto visuomenės būrys. Renginio tikslas – paaukoti lėšų senelių ir neįgaliųjų lankymui ir šelpimui, pasidalinti gerąja darbo patirtimi.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė vien dėl įstatymo raidės įsivėlė į teisinį ginčą su liuteronų kunigu, gynusiu mergaitės interesus, ir teismą skandalingai pralaimėjo.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas atmetė vaiko teisių apsaugos kontrolierės E.Žiobienės skundą, kuriuo ji siekė, kad Šakių liuteronų parapijos kunigas Virginijus Kelertas, vadovaujantis ir Šakių vaikų globos namams, būtų apkaltintas savavaldžiavimu. Esą jis paėmė mergaitė iš socialinės rizikos šeimos ir apgyvendino savo vadovaujamoje įstaigoje. Tai buvo nebe pirmas E.Žiobienės suraitytas skundas dėl to, jog pernai prieš Kalėdas V.Kelertas iš girtaujančios šeimos parsivežė alkaną, sušalusią ir sumuštą aštuonmetę, kad ji per šventes pabūtų su pilnamete seserimi Rasvita, gyvenančia vaikų globos namuose.

Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus. (Mt 5,10-12)

Šių metų pradžioje rajoninėje ir respublikinėje žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusioje istorijoje, kurioje Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas, VšĮ Vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas buvo kaltinamas savivaldžiavimu, pagaliau padėtas galutinis taškas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus ikiteisminį tyrimą, nuosprendis įsiteisėjo tik po trijų Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės skundų. Jie visi buvo atmesti tyrėjams byloje neįžvelgus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilnius. Vasario 14 dieną LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ministro Donato Jankausko kvietimu lankėsi Šakių vaikų globos namų ir Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios globos namų atstovai: kunigas Virginijus Kelertas, Daiva Kalinauskaitė bei Džiugas Jasulaitis.

Jau daugelį metų pavasario pradžioje įvairiose parapijose surengiama pasaulinė maldos diena. Š.m. kovo 2 d. 18 val. kasmetinės pasaulinės moterų maldos dienos vakaras surengtas ir Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurioje susirinko ev. liuteronų, Išganymo armijos, R. katalikų, laisvųjų krikščionių bažnyčios nariai.

Sekmadienį, sausio 29-ąją, į Kėdainių šv. Juozapo R. katalikų parapijos bažnyčią pamaldoms rinkosi ne tik katalikai, bet ir evangelikai liuteronai bei evangelikai reformatai. Mūsų mieste po ilgokos pertraukos vykusiose ekumeninėse pamaldose bendrai maldai susivienijo skirtingų tradicinių krikščioniškų konfesijų atstovai.

„Mes visi būsime pakeisti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pergalės dėka“ (plg. 1 Kor 15, 51-58).

Restauruotoje Rukų evangelikų liuteronų bažnyčioje nuo šiol melsis ir Romos katalikų parapijos tikintieji. Ekumeninė bendrystė Rukuose nėra naujas dalykas. Paradoksalu, bet sovietmetyje šioje liuteronų bažnyčioje Religijų Reikalų Taryba leido melstis Romos katalikų parapijai, kai tuo tarpu ši bažnyčios kontrolės įstaiga atsisakė įregistruoti liuteronų parapiją. Šaliai atgavus nepriklausomybę bažnyčia buvo grąžinta jos teisėtiems savininkams - atsikūrusiai liuteronų parapijai. Maldos namuose toliau kartu meldėsi abiejų konfesijų tikintieji, kol daugiau nei prieš dešimtmetį bažnyčią nuniokojo gaisras. Po trumpos pertraukos liuteronų parapija vėl parodė meilę Kristuje ir atvėrė duris Romos katalikų parapijai. Rajono savivaldybė savo ruožtu padėjo atrestauruoti bažnyčios vidų.

Nors Reformacija buvo ilgokai trukęs sudėtingas procesas, lemtingu momentu, žyminčiu Liuterio reformos pradžią tradiciškai laikoma 1517 m. spalio 31 d. data. Tą dieną Martynas Liuteris prie Vitenbergo katedros durų prikalė savęs 95 tezes. Tad jau palyginti greit, po šešerių metų, sukaks lygiai penki šimtmečiai nuo tos, reformacijos pradžia sutartinai laikomos dienos. Liuterio reformos dėka atsiradusios protestantų Bažnyčios šia proga švęs Reformacijos metus.

Chorų festivalis „Dreiklang 2012“, įvykęs rugpjūčio 24–26 dienomis Greifsvalde, buvo pirmoji didelė Vokietijos Šiaurės bažnyčios (Evangelisch-Lutherische Kirche in Norddeutschland, sutrumpintai Nordkirche) suorganizuota chorinės muzikos šventė. Šiaurės bažnyčia pasivadino šiemet prieš Sekmines susivienijusios Šiaurės Elbės, Meklenburgo ir Priešakinės Pomeranijos evangelikų bažnyčios. Šventėje dalyvavo daugiau nei 3000 giesmininkų ir maždaug 100 šiaurinės Vokietijos chorų, taip pat svečių chorai iš kaimyninių Baltijos jūros kraštų – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos. Vasarą ištuštėjęs Greifsvaldas – universitetinis ir Hanzos miestas – tomis dienomis aiškiai pagyvėjo: jo bažnyčiose, koncertų salėse, aikštėse, uoste skambėjo neįprastai daug muzikos.

Lietuvos evangeliškų bažnyčių chorai kas metai susirenka į metinę giedojimo šventę. Šiais metais šiam chorų susibūrimui buvo pasirinkta Tauragė, kurios evangelikų liuteronų bažnyčia minėjo 170 metų jubiliejų.

Mano vilnietės anūkės Rimgailė ir Rugilė jau antri metai dalyvavauja krikščioniškoje Batakių vasaros stovykloje. Kadangi jos aktyviai įsijungia į stovyklos gyvenimą, gieda chore, mes seneliai vis atvykstame į baigiamasias pamaldas. Malonu girdėti, kad per keletą dienų vaikai šitiek išmoksta. Kartą po pamaldų sutikę stovyklos vadovą kunigą Mindaugą padėkojome, o jis manęs kaip seno buvusio batakiškio paklausė: ,,Gal aš nors ką žinau iš bažnyčios didžiųjų vargonų istorijos. Deja apie vargonų kilmę ir jų pastatymo istoriją nieko negalėjau pasakyti, tik užsiminiau, kad gal būt kažkokios informacijos galima būtų rasti senovinėje kunigo Miko Preikšaičio bibliotekoje, kurioje buvo ne tik daug knygų, bet ir senovinės spaudos. Biblioteka po kunigo mirties kažkodėl neatiteko parapijai ar liuteronų bažnyčios archyvui, bet tuoj pat buvo pasisavinta kunigo sūnėno tauragiškio Gocento ir dabar nepasiekiama... Taigi man ir kilo mintis užrašyti keletą dabar jau istorinių nuotrupų susijusių su vargonų gaudesiu Batakių evangelikų liuteronų bažnyčioje. Pažintis su kun. Dariaus Petkūno knyga "The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era" paskatino ir mane paviešinti savo prisiminimus.

„Klaipėdos chorinės muzikos vasaros seminaras išaugo iš Austrijoje, Gosau, nuo 1955 metų vykstančio seminaro,“ – pasakojo LEBMS vadovė Laura Matuzaitė: „Frieder Gutowski - vienas iš Gosau seminaro organizatorių – 1996 metais įkūrė evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugą Lietuvoje ir surengė dviejų savaičių chorinės muzikos seminarą Nidoje, kuriame dalyvavo chorvedžiai ir chorų dainininkai iš Lietuvos, Rusijos (Kaliningrado srities) ir Vokietijos.“

Šių metų balandžio 2 d. Klaipėdoje įvyko metinis visuotinis-rinkiminis Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos susirinkimas. Susirinkime dalyvavo 20 LEBMS narių, (13 narių, susitarus telefonu). Posėdžiui pirmininkavo kun. Remigijus Šemeklis, buvo svarstoma ir tvirtinama LEBMS narystės rezoliucija, išklausytos valdybos pirmininkės bei revizijos komisijos 2009 ir 2010 Sandraugos veiklos metų ataskaitos. Kalbėta apie šiemet vyksiančių Giesmių giesmelės Vištytyje bei Giesmių šventės Šilutėje, giedojimo seminaro Klaipėdoje organizacinius dalykus. Dalytasi informacija apie tarptautinius projektus, studijas bei seminarus užsienyje.

Šiemet prisimename kun. Martyno Mažvydo, pirmosios lietuviškos knygos „Catechismusa prasty Szadei...“ (1547 m. Karaliaučiuje) autoriaus, 450-ąsias mirties metines. Sukakčiai artėjant, Kovo 11-osios išvakarėse Vilniaus ev. liuteronų parapijoje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „M. Mažvydo giesmių reikšmė ir tautinis identitetas“. Konferenciją organizavo Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga (valdybos pirmininkė Laura Matuzaitė-Kairienė) ir VšĮ „Kaisakas“ (direktorius Kazimieras Juraitis), patronažą jai suteikė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Kovo 1-2 dienomis LCC tarptautiniame universitete Klaipėdoje vyko ketvirtoji konferencija, skirta krikščioniškų bendruomenių ugdymui. 2013 m. konferencijos tema - „Bažnyčios pamatai XXI amžiuje“. Pirmosios dienos vakarą, po LCC tarpautinio universiteto rektorės dr. Marlene Wall sveikininimo, konferencija prasidėjo dviem pranešimais, kuriuos skaitė LCC teologijos katedros vedėjas dr. John Milliken ir Evangelinio Biblijos instituto (EBI) dėstytojas Holger Lahayne.

Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčia, ruošdamasi naujo giesmyno leidimui, Liuterio akademijoje Rygoje vasario 23 d. surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Latvių liuteronų giesmynai – praeitis ir ateitis“.

Vasario 1-3 dienomis Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje buvo surengtas tarptautinis teologinis seminaras, sukvietęs būrį liuteronų dvasininkų iš Lietuvos, Baltarusijos ir Amerikos.

Baltijos valstybių ev. liuteronų kunigų konferencijos pradėtos rengti prieš penkerius metus, pirmoji konferencija įvyko Klaipėdoje. Šiemet spalio 16-18 d. į konferenciją „Pastoracinė teologija – dvasininkų tarnystės aspektai“ rinktasi Palangos parapijoje. Pagrindinis konferencijos tikslas – tęstinis teologinis kunigų švietimas ir dalyvių tarpusavio bendrystės skatinimas. Didžiausią darbą, rengiant konferencijos programą, nuveikė kunigai dr. Charles Evanson ir dr. Darius Petkūnas. Konferenciją parėmė Misūrio Sinodo Bažnyčios ryšių ir Tarptautinės misijos skyriai bei Konkordijos seminarija (Fort Wayne, Indianos valstija).

2012 m. rugsėjo 9 d. paminėjusi savo gyvavimo 60-ies metų jubiliejų, „Tėviškės“ parapija toliau ėmėsi įvairių renginių organizavimo. Spalio mėnesį dėkodami Dievui už kasdieninę duoną, kvietėme į šiupinio pietus. Po Pjūties padėkos pamaldų visi vaišinosi ir bendravo, skambėjo lietuviškos dainos bei prisiminimai apie Lietuvą.

Saulėtą rugsėjo 9 d. sekmadienio rytą į Tėviškės parapijoje vykusias šventines pamaldas, kuriose dalyvavo vyskupas Mindaugas Sabutis iš Lietuvos, susirinko gausus būrys parapijiečių, garbingų svečių, draugų. Mat ir proga ne eilinė – buvo minimas parapijos 60-metis ir kun. Liudo Miliausko 10 metų ordinacijos sukaktis. Iškilmingose pamaldose dalyvavo ir pamokslus sakė svečiai: vyskupas M. Sabutis, Ziono lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas dr. Valdas Aušra, lietuvių evangelikų reformatų parapijos kunigė diakonė Erika Dilytė-Brooks.

Daugiau nei šešiasdešimt metų Čikagoje gyvuojanti Lietuvių evangelikų liuteronų „Tėviškės“ parapija turi tradiciją gausiai susirinkus paminėti Lietuvos nepriklausomybės dieną, pasipuošus lietuviška atributika, valgant tautai būdingus patiekalus, o svarbiausia – dainuojant skambias dainas, kurias girdi jauni ir patys jauniausi svečiai ir dalyviai.

Spalio 31-oji – Reformacijos šventė – tai diena, kai galime prisiminti penkis reformacijos principus: tikėjimą, malonę, Jėzų Kristų, Šventąjį Raštą ir garbę vienam Dievui. „Tėviškės“ parapijos tikintieji š. m. Reformacijos šventę minėjo spalio 30 d., sekmadienį. Iškilmingose pamaldose buvo prisimintas prieš 25-ius metus Amžinybėn netikėtai iškeliavęs išeivijos lietuvių evangelikų liuteronų vyskupas Ansas Trakis, šios parapijos įsteigėjas ir jos klebonas.

2011 m. balandžio 2 d. evangelikų liuteronų bažnyčia ir Lietuvos kultūros visuomenė Čikagoje atsisveikino su ilgamečiu išeivijos kultūros veikėju, pedagogu bei chorvedžiu Jurgiu Lampsačiu (g. 1912). 1949 m. atvykęs į JAV, nuo 1959 m. pradėjo vadovauti lietuvių evangelikų liuteronų „Tėviškės“ parapijos chorui, kuris greitai tapo nuolatiniu išeivijos dainų švenčių Čikagoje, Toronte, kitų tautinių renginių, televizijos laidų dalyviu, Čikagos lietuvių operos talkininku. J. Lampsatis dirbo įvairiose lietuvių organizacijose, buvo Mažosios Lietuvos fondo narys. Sulaukęs garbaus amžiaus, 2008 m. persikėlė gyventi į Berlyną pas dukrą. Mirė Berlyne 2011 m. kovo 18 d. Vykdant paskutinę velionio valią, jis buvo palaidotas Čikagoje Tautinėse lietuvių kapinėse šalia žmonos Palmyros.

Berlyne gyvenanti J. Lampsačio dukra Raminta Lampsatytė yra Hamburgo aukštosios muzikos mokyklos profesorė, žinoma pianistė, Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narė. 1998 m. prof. R. Lampsatytė įsteigė Palmyros premiją, skirtą jauniesiems Biržų V. Jakubėno meno mokyklos talentams paremti.

Žemutinės Saksonijos mieste Bad Iburge kovo 14 d. Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis ir šio Vokietijos miesto seniūnas Drago Jurak pasirašė oficialią bendradarbiavimo sutartį. Iškilmingoje sutarties pasirašymo ceremonijoje, vykusioje Bad Iburgo pilies riterių salėje, dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, į Bad Iburgą iš Briuselio atlydėtas Europos Parlamento Prezidento dr. Hanso Gerto Potteringo, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavičius, Osnabriuko krašto vadovas Manfred Hugo, Bad Iburgo gimnazijos, su kuria jau penkiolika metų draugauja Pagėgių vidurinė mokykla, direktorius dr. Hans-Joachim Pohling, grupelė gimnazijos moksleivių, Bad Iburgo miesto bendruomenės atstovų bei, žinoma, šios partnerystės inciatorius dr. Werneris Kiupelis (už humanitarinę pagalbą Lietuvai, ypač Pagėgiams, jis buvo išrinktas 2005 m. Pagėgių krašto Metų žmogumi). Pagėgių savivaldybės delegaciją sudarė Administracijos direktorius Vaidas Bendaravičius, Viešųjų ryšių specialistė Aira Brunevičiūtė, evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Ridas Tamulis, Pagėgių vidurinės mokyklos mokytojai Juozas Žuklija, Loreta Skvirbienė ir bendruomenės atstovė Vida Kuskienė.

Brünlos parapijos istorija siekia dar ikireformacinius laikus. Jubiliejus, kurį šiemet paminėjo parapija – tai 1835 m. lapkričio 10-11 dienomis įvykęs bažnyčios – tokios, kokia ji atrodo šiandieną, – pašventinimas. Pati Brünlos parapija nėra didelė. Ji vienija apie 400 tikinčiųjų.

Kiekvieną kartą pasirodžius naujai informacijai apie tendencijas Švedijos liuteronų bažnyčioje, Lietuvos liuteronai sulaukia daugybės mūsų šalies gyventojų nuostabos, klausimų ir komentarų apie „naujienas“.

Šių metų liepos 21 – 27 dienomis Sudargo evangelikų liuteronų parapijoje lankėsi seseriškos Visbeko (Vokietija) evangelikų liuteronų parapijos tikintieji kartu su savo parapijos klebonu kunigu Wilfriedu Scheueriu.

“Apie Latvijos Priekulę mes esame girdėję anksčiau, tačiau net neįsivaizdavome kaip atrodys jų miestelis, bažnyčia ir parapija,” - dalijosi įspūdžiais priekuliškiai. 2006 m. birželio 11 d., Šventosios Trejybės sekmadienį, Priekulės parapija nuvyko į Latvijos Priekulę ir iškilmingomis pamaldomis paminėjo jų bažnyčios atstatymo aštuntų metų jubiliejų.

Lietuviai, karo metu palikę Lietuvą ir visą iki tol nusistovėjusį gyvenimo būdą, atsidūrė visiškai naujose, kitose gyvenimo aplinkybėse. Niekas neišliko taip, kaip kad buvo namuose. Religinė, bažnytinė, parapinė sritis nebuvo išimtis. „Versus aureus“ leidyklos išleistoje Vinco Bartusevičiaus knygoje „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951“ pasakoja ir apie tai, kaip lietuviai atkūrė bažnytinį gyvenimą stovyklose. Skaitytojų dėmesiui – ištrauka apie Lietuvos evangelikus liuteronus DP stovyklose.

Vokietijos mieste Vitenberge kūrėjas Ottmar Hoerl turgaus aikštėje pristatė instaliaciją „Martin Luther Hier stehe ich“ (vok. Martynas Liuteris - čia aš stoviu).

Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas prisipažino, kad jaučia solidarumą su popiežiumi Benediktu XVI daugeliu aktualių nūdienos visuomenės moralės klausimų.

Balandžio 10 d. pasaulį sukrėtusioje Lenkijos lėktuvo katastrofoje, prie Smolensko nusinešusioje visų devyniasdešimt šešių lėktuvu skridusių žmonių gyvybę, žuvo ir Lenkijos kariuomenės evangelikų kapelionas, pulkininkas Adam Pilch. Drauge su Lenkijos Respublikos prezidentu ir kitais valstybės atstovais į Rusiją kunigas vyko pagerbti prieš septyniasdešimt metų Katynėje sovietų išžudytų karo belaisvių lenkų.

2010 m. sausio 6 d. Varšuvoje konsekruotas naujas Lenkijos evangelikų liuteronų bažnyčios (Lenkijoje, kaip ir kai kuriose kaimyninėse valstybėse, oficialiai vadinama evangeliška Augsburgo išpažinimo bažnyčia) vyskupas. Naujuoju Lenkijos ev. liuteronų bažnyčios vadovu Sinodo rudens sesijos metu išrinktas kun. Jerzy Samiec.