Jėzus joms pasakė: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“
Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ (Mt 28,10.16-20)
Mieli broliai ir seserys Jėzuje Kristuje,
Kasmet švęsdami Kristaus Prisikėlimą, esame raginami pakelti savo žvilgsnius, savo širdis nuo kasdienių reikalų, rūpesčių, baimių ir pažvelgti į savo Viešpatį. Nors ir žinome,
kad mums, krikščionims, nedera kliautis šiuo praeinančiu pasauliu, tačiau, kol gyvename kūne, mūsų nuodėminga prigimtis vis skatina ieškoti prasmės ir ramybės ten, kur nėra ir negali būti. Kaip moterims, tą šventą rytą ieškojusioms Jėzaus kape, taip ir mums vėl ir vėl suskamba angelo žodžiai: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra Jo čia, Jis prisikėlė!“ (Lk 24,5-6)
Nėra paprasta visa savo esybe išgirsti ir išpažinti Prisikėlimo žinią. Ypač tai sunku dabar, kai visa žemė yra apimta karų, žmonių judėjimo, nerimo. Ne vien bauginantys įvykiai, bet ir visa apraizganti nemeilė, žiaurumas ir beširdiškumas verčia mus klausti: o kokios jėgos čia veikia? Ar viskas vyksta savaime, ar vis tik pasaulį valdo regimi ir neregimi šio pasaulio galingieji?
Prisikėlęs Jėzus daugelį kartų buvo susitikęs su apaštalais ir kitais mokiniais. Evangelijoje pagal Matą skaitome apie susitikimą Galilėjoje. Jėzus prabilo net į tuos, kurie Juo abejojo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje.“ Si prisikėlusio, mirtį nugalėjusio Viešpaties žinia skirta ne tik apaštalams, bet ir visai Bažnyčiai – mums visiems. Jėzus, Dievas ir Žmogus, už mus iškentęs pažeminimą ir kryžiaus mirtį, prisikėlė, tapdamas mūsų prisikėlimu, mūsų amžinojo gyvenimo priežastimi. Jis yra Viešpats!
Ateis diena, kai Jo viešpatavimas bus apreikštas kiekvienam žmogui, kada nors gyvenusiam žemėje. Tačiau dabar apie Jo viešpatavimą žino tik Jo tauta – Bažnyčia. Apie Jo viešpatavimą žinai ir jame dalyvauji tu, kuris esi pakrikštytas / pakrikštyta Jame. Skaitome: „Taigi krikštu mes esame kartu su Juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6,4).
Prisikėlęs Viešpats vadovauja savo tautai, Jis yra Bažnyčios ir tavo, krikščioni, gerasis, mylintis Valdovas. Jis ir šiandien nuplauna žmones Krikšto vandenimis, per kunigus paskelbia nuodėmių atleidimą, maitina savo Kūnu ir Krauju, kalba mums savuoju Žodžiu. Ir visa tai tam, kad tu ir aš Jame turėtume tikrą gyvenimą, tikrą ramybę ir džiaugsmą.
Ar tai būtų taikos, ar sukrėtimų metai, Jis pažada: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Dabar visiškai išsipildo pranašo žodžiai, kuriuos mes skaitome Kalėdų laike: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir Jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: ,Dievas su mumis“1 (Mt 1,23). Kas bebūtų pasaulyje, Jis yra davęs įsaką apaštalams ir visai Bažnyčiai: padaryti Jo mokiniais, Jo amžinosios Karalystės piliečiais, visų tautų žmones – juos krikštyti vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios ir mokyti visa, ką Jis yra įsakęs.
Taigi, kiekviena diena mums yra prisikėlusio Viešpatie Jėzaus Kristaus diena. Ir mes esame pašaukti būti Jo pasiuntiniais. Ir jei Šventasis Krikštas, išskyrus ypatingus atvejus, yra dvasininkų tarnystė, tai išpažinimas – visų krikščionių pašaukimas. Kristaus mokymas neapsiriboja vien prisakymais, ką daryti ar kaip nesielgti. Svarbu, kad kiekvienas žmogus mokytųsi pažinti, pasitikėti, pamilti ir išpažinti mūsų Viešpatį, mūsų mirties nugalėtoją Jėzų Kristų.
Viešpatie, aplankyk mus savo ramybe ir palaimink, kad taptume Tavo Prisikėlimo džiaugsmo skelbėjais šiame pasaulyje!
Sveikinu su Prisikėlimu!
Kristus Prisikėlė!
Brolis Kristuje,
Vyskupas Mindaugas Sabutis