Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Keturakaitis gimė 1848 m. birželį Įsruties apskrities valsčiaus centre Jurbarke (vok. Georgenburg, mirė 1911 m. kovo 15 d. Kolinsvilyje (JAV).
Kaip rašoma Mažosios Lietuvos enciklopedijoje, M. Keturakaitis – evangelikų liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas. Teologijos mokslus baigė 1878 m. Reino misijos Barmeno seminarijoje Vokietijoje. Ordinuotas kunigu, bet dėl lėšų stokos į misijas dirbti neišvyko. Dvejus metus jis keliavo po Mažąją Lietuvą propaguodamas misijų veiklą, rinkdamas joms aukas.
Veždavo lietuvišką spaudą
Mažosios Lietuvos enciklopedijoje rašoma, kad M. Keturakaitis dirbo dvasininku Mažojoje Lietuvoje, 1883–1892 m. buvo Tauragės evangelikų liuteronų parapijos kunigas. Buvo labai geras kunigas pamokslininkas, labdarybės veikėjas, lietuvių švietėjas. Dirbdamas Tauragėje kunigas bendradarbiavo su H. Holco ir M. Šerniaus leidykla Klaipėdoje, rengė spaudai knygas.
Klaipėdoje kryžiaus pavidalu išspausdintas jo parengtas, o gal verstas iš vokiečių kalbos pamokslas, skirtas kabinti ant sienos. Pasirodė net trys jo leidimai. Klaipėdoje 1895–1907 m. išspausdino „Mes tave išgelbėsime“ (laikraštis, ėjęs 1882–1918 m. Priekulėje gotišku šriftu). Ją, tikėtina, išvertė iš vokiečių kalbos.
Susitaręs su sienos sargybiniais, jis prikraudavo didelį vežimą ir atveždavo iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą draudžiamos lietuviškos spaudos – ne tik liuteroniškų, bet ir katalikiškų knygų, pasaulietinės literatūros.
- Keturakaitis liko neįvertintas kaip knygnešys (spėjama, dėl to, kad buvo evangelikų liuteronų kunigas), nors gabendavo į Didžiąją Lietuvą itin daug draudžiamų lietuviškų knygų.
Rūpinosi knygų legalizavimu
„Nuo 1888 m. savo parapijoje steigė slaptas mokyklas. Rūpinosi evangelikų liuteronų lietuviškų knygų legalizavimu – pats rašė Raseinių apskrities ispravninkui (Rusijos imperijos apskrities policijos viršininkas – red.), ragino tai daryti ir parapijiečius“, – knygoje „Kūrėjų pėdsakais“ primenama istorija.
1892 m. žandarai susekė M. Keturakaičio veiklą, jis buvo pašalintas iš pareigų, išvyko į Mažąją Lietuvą. Nuvykęs į Peterburgą prašė leidimo gyventi Didžiojoje Lietuvoje, tačiau buvo suimtas ir 1895 m. be šeimos ištremtas į Kaukazą. Ten dirbo evangelikų liuteronų parapijos kunigu, bet po dvejų metų iš tremties pabėgo ir grįžo į Mažąją Lietuvą.
Emigravo į JAV
1897 m. išvyko jis į JAV, apsigyveno Filadelfijoje. Čia aktyviai triūsė iki mirties. Kolinsvilyje 1911 m. kovo 15 d. įsteigė lietuvišką evangelikų liuteronų parapiją Sent Luise (Misūrio valstija). 1900–1911 m. M. Keturakaitis dirbo Kolinsvilyje, padėjo steigti lietuvišką evangelikų liuteronų Jeruzalės parapiją, 1903 m. – pastatyti bažnyčią. 1903–1910 m. telkė lietuvius evangelikus Sent Luiso ir Čikagos miestuose, padėjo organizuoti Čikagos Ziono parapiją 1910 m. Veikė Viskonsino liuteronų sinode (Missouri Sinodo grupėje). Platino „Sandoros“ Mažojoje Lietuvoje leistą laikraštį „Pagalba“, bendradarbiavo laikraštyje „Konservatyvus draugystės laiškas“, skaitė įvairias paskaitas lietuviams emigrantams.
Po M. Keturakaičio mirties Kolinsvilio lietuviškos evangelikų parapijos kunigu 1911 m.–1913 m. buvo jo sūnus Vilius. XX a. pabaigoje jo vaikaitis Charles W. Keturakat kunigavo evangelikų liuteronų parapijoje Eskonalde, Kalifornijoje.
Aušra AUGUSTYTĖ,
Taurageszinios.lt