Jūs žinosite, kad aš VIEŠPATS, kai atversiu jūsų kapus ir prikelsiu jus iš jūsų kapų, manoji tauta! Duosiu jums savo dvasią, kad atgytumėte, parvesiu jus į jūsų žemę, kad žinotumėte, jog aš, VIEŠPATS, tai pasakiau ir padariau, – tai VIEŠPATIES žodis. (Ez 37,13)
Kadaise pranašui Ezekieliui Dievas apreiškė viziją, vadinamą „Sudžiūvusių kaulų slėniu“.
Pranašas regėjo slėnį, pilną sudžiūvusių žmonių kaulų. Jie reiškė Izraelio tautos likučio likimą: Jeruzalė su šventykla – sunaikinta Babilono karaliaus, jaunų vyrų kūnai – laukuose po pralaimėtų mūšių, likusieji (kaip ir pats pranašas) – ištremti į Babilono nelaisvę.
Tuomet Dievas paklausė Ezekielio: „Marusis, ar gali šitie kaulai atgyti?“ Pranašas atsakė: „Viešpatie DIEVE, tik Tu žinai“ (Ez 37,3). Ir Viešpats papasakojo, ką ketina daryti, ir Ezekielis išvydo tai išsipildant: „Staiga pasigirdo triukšmas – barškėjimas: kaulai rinkosi, kaulas prie savo kaulo. Įsižiūrėjau, ir tikėkit manimi, ant jų buvo sausgyslės, raumenys buvo užaugę ir oda buvo juos apdengusi… Ir įėjo į juos dvasia, – jie atgijo, pakilo ant kojų nepaprastai didelė minia“ (Ez 37,8.10).
Šias Velykas mes pasitinkame dideliame liūdesyje ir sielvarte, širdyse nešdami Ukrainos žmonių skausmą, liūdėdami ir verkdami dėl tūkstančių nužudytų, nukankintų, raudančių dėl savo mirusiųjų, be namų likusių žmonių. Mes, lyg Izraelis anuomet, matome nevaldomą žiaurumą, tamsą, veidmainystę. Ir klausiame: „Argi nieko negalime padaryti?“ Ir turėtume atsakyti drauge su pranašu: „Viešpatie, Tu žinai.“
O Viešpats žino ir kalba, ir mes, Jo tauta, klausomės Jo Žodžio, juo guodžiamės. Pranašystė, kuri pirma buvo skirta Izraeliui, dabar duota klausytis ir mums, visai žmonijai.
Išvargę kaulai… Senajame Testamente ne kartą girdime apie juos. Kas gali išgydyti? Kas gali suteikti gyvybę mūsų kaulams, nuodėme ir mirtimi paženklintam gyvenimui? Mes? Ne.
Pats Dievas, kuris yra Dvasia, tapo žmogumi. Tokiu, kaip mes. Jis, Jėzus Kristus, prisiėmė mūsų kančios ir nuodėmės skausmą. Jis buvo marinamas, Jo kaulai buvo sukinėjami, Jis buvo nužudytas. Jis buvo padėtas prie Šeolo angos vietoj sudžiūti turėjusių mūsų kaulų. Jis nepasiliko ten amžiams. Jis nužengė į pragarą ir paskelbė Pergalės žinią visiems ten laukusiems. Jis prisikėlė!
Mes giedame „Aleliuja!“ Tam, kuris mūsų kūnui ir sielai, mūsų į negyvą išdžiūvusią dykynę panašiam gyvenimui suteikia Dvasią, suteikia gyvybę! Jis yra Nugalėtojas ir Viešpats per amžius!
Jėzus taria: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius“ (Jn 11,25).
Su Prisikėlimu!
Brolis Kristuje,
Vyskupas Mindaugas Sabutis
Velykos 2022