Daugiau nei trijų šimtmečių senumo Batakių evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai po restauracijos Šveicarijoje, užtrukusios dvejus metus, neseniai buvo pargabenti ir po dalelytę surinkti ir sustatyti. Juos iškilmingai pašventino Lietuvos liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, dalyvaujant parapijiečiams ir svečiams. Istoriniai vargonai didingai suskambo dėka daugelio žmonių, kurie aukojo lėšas. Tokie seni, autentiškumą išsaugoję vargonai Europoje ir Baltijos šalyse išlikę tik ketveri, todėl neabejojama, jog jie taps traukos centru muzikos instrumentų tyrinėtojams, ekspertams, čia vyks konferencijos, edukacijos ir koncertai.
Vargonų aprašymą ir jų istoriją rasite ČIA
Atskubėjo ekspertai ir žinovai
Šeštadienį priešpiet Batakių evangelikų liuteronų bažnyčioje susirinko daug žymių žmonių. Panorę išgirsti pirmuosius restauruotų senųjų vargonų akordus atvyko ekspertai ir žinovai – docentas, profesorius Krzysztof Urbaniak iš Lenkijos, Baltijos vargonų centro pirmininkas Martin Rost iš Vokietijos. Vargonų meistras-restauratorius Ferdinand Stemmer su jam senąjį muzikos instrumentą atkurti padėjusia seserimi Barbara Dudi iš Šveicarijos atvyko gerokai anksčiau, nes turėjo jį sustatyti.
Šventėje dalyvavo žymūs vargonų žinovai iš Lietuvos – Rimantas Gučas, Gediminas Kviklys, Vidas Pinkevičius ir jo žmona Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, Renata Marcinkutė-Lesieur, Marek Sumel. Ekspertas Göran Grahn tuoj susiorganizavo kelionę iš Švedijos, norėdamas kuo greičiau išgirsti jų skambesį. Visi šie Europoje. žinomi ekspertai po iškilmingų pamaldų ir pasibaigus M.Rost ir Krzysztof Urbaniak koncertui, patys sėdo prie vargonų ir grojo, vertino skambesį ir diskutavo. Jie gyrė restauratorių, kuris labai jaudinosi, kaip jo darbą įvertins tiek daug žinovų.
Atkurtų vargonų pašventinimo pamaldos vyko per Šventosios Trejybės šventę. Buvo paminėta parapijos įkūrimo 140 metų sukaktis. Iškilmingai mišias šventė Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, Batakių parapijos klebonas Karolis Skausmenis ir kiti LELB kunigai: Mindaugas Dikšaitis, Mindaugas Kairys, Mindaugas Žilinskis, Vaidas Klesevičius. Pamaldų metu giedojo Augusto Kvedaravičiaus vadovaujamas jaunimo choras „Con anima” iš Tauragės. Susirinkusius sveikino Seimo narys Romualdas Vaitkus, meras Dovydas Kaminskas, Batakių seniūnijos seniūnė Kristina Kiršė ir kiti svečiai.
Prireikė daug metų
Vargonų restauravimo iniciatorė Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnytinės muzikos sandraugos vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė pasakojo, kad idėja restauruoti Batakių vargonus kilo prieš 14 metų, vykdant didelius darbus kaimyninėje Adakavo parapijoje, kur suvažiavo daug garsių meistrų. Ten buvo restauruoti A. G. Casparini vargonai.
Meistrai žinojo, jog Batakiuose galėtų būti įdomūs ir reikšmingi vargonai iš Karaliaučiaus meistrų statybos pavyzdžių. Su kunigu Karoliu sutarėme, atvažiavę apžiūrėjome, tai buvo toks pirmas žingsnis. Toliau sekė daug bendravimo – ką toliau daryti. Baltijos vargonų centro vadovas M. Rost surado visame pasaulyje garsų restauratorių F. Stemmer, kurio darbai yra ir Kuboje, jis įkūręs savo dirbtuves Armėnijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje. Meistras pats atvažiavo pasižiūrėti, kiek Batakių vargonai istoriškai vertingi. Po jo ir ekspertų vizitų buvo nuspręsta, kad juos į pirminę būklę reikia atstatyti, reikia, kad jie grotų, – pasakojo Muzikos sandraugos pirmininkė.
Kiek kainavo restauracija Laura Matuzaitė-Kairienė įvardinti žadėjo vėliau. Pasak jos, tikrai nemažos sumos reikėjo, didžiausia rėmėja yra Tauragės rajono savivaldybė, o mecenatai – Macaičių šeima (UAB „Elodena“), Šarūnas Mičiulis (UAB „Bremena“), kunigo Mindaugo Kairio šeima, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčias Konsistorija, Batakių evangelikų liuteronų parapija. Didžiulis įnašas Tauragės bičiulių draugijos Rydštate, kuri suorganizavo Vokietijoje du labdaros koncertus.
Vargonų restauratorius F. Stemmer organizavo koncertą Šveicarijoje, kuriame skelbė, kad renkamos aukos Batakių vargonams. Jis pats ieškojo parapijose lėšų, kad remtų jo darbo keliones. Ir transportavimas kainavo. Buvo daug tokių lėšų rinkimų. Mes turime didžiulius lapus, turėsim viską suskaičiuoti, dar nesame to padarę. Ypatingai parapijiečiai savo darbu prisidėjo, bažnyčią dažė, aplinką sutvarkė. Kunigo Karolio tėvo indėlis didelis. Jis labai daug padėjo meistrui, kuris atvykęs neturėjo visų detalių, dėžių, instrumentų. Tai jis visada buvo šalia meistro. Visi prisidėjo prie šios šventės, – džiaugėsi pašnekovė.
Drebėjo rankos
Prasidėjus pamaldoms pirmasis Batakių vargonais užgrojo tauragiškis Tomas Einikis. Jis Tauragės muzikos mokykloje išmoko groti trimitu. Kadangi širdis labiau linko prie klavišinių instrumentų, ten išmoko groti ir pianinu, paskui įgūdžius lavino seminaruose. Pasak Tomo, nuo mažens namuose pas senelius iš mamos ir tėčio pusės girdėjo skambant giesmes. Senelis vargonavo Sartininkų parapijoje. Jis prisipažino, jog Batakių vargonais grojo 2002 m. per vestuves, tačiau jie skambėjo varganai. Paklaustas, ar dabar rankos nedrebėjo – jis neneigė.
Pirmoji mano mokytoja buvo sesuo Vilma Sabutienė. Ji – vyskupo žmona. Patarnauju Batakių ir kitose parapijose, esu vargonininkas. Kunigo Karolio pakviestas grojau liuteronų tradicines giesmes. Rankos tikrai drebėjo, nes tai yra įspūdingas kūrinys. Prie tokių senų, net panašaus amžiaus neteko prisiliesti. Grojau Vilniaus parapijoje, bet ten nauji vargonai. Kai kuriose parapijose yra senos pedalinės fisharmonijos, bet tai ne vargonai. Šitie seniausi. Grojant didelio skirtumo nepajunti. Skiriasi trumpoji klaviatūra apatiniame diapazone, tai specifika – to ant šiuolaikinių klaviatūrų nerasim. Reikia laiko priprasti, tikrai yra ką veikti, – atviravo vargonininkas.
Atviri visuomenei
Prie vargonų restauracijos dirbo Josef Keusch, prie vargonų prospekto – Emst Höhn, prie raižinių – F. Stemmer (jie iš Šveicarijos) ir, tauragiškis dailidė Darius Poškus, o senovines dalis – vyrius nukaldino kalvis Kęstutis Plyskaitis iš Tauragės.
Nežinoma, koks Rytų Prūsijos vargonų meistras 1690 m. padirbdino senuosius Batakių vargonus. Nežinoma ir pirminė šio instrumento vieta. Į Batakių bažnyčią jie atkeliavo jau naudoti 19 a. pabaigoje. Ne vieną dešimtmetį šie vargonai dulkėjo, nes buvo netinkami naudoti.
Restauruoti vargonai nebus paslėpti nuo visuomenės. Jie skambės pamaldų metu, bažnytinėse šventėse, vaikų ir jaunimo stovyklose, vargonų muzikos koncertuose. Unikalų instrumentą bus galima pristatyti tarptautinėse istorinių vargonų konferencijose ir ugdymo tikslais. Dėl to reikia susisiekti su kunigu Karoliu Skausmeniu. Birželio 14 d. 19 val. Batakių evangelikų liuteronų bažnyčioje suplanuotas vargonų muzikos vakaras. Gros garsi Lietuvos vargonininkė profesorė Renata Marcinkutė-Lesieur ir jos studentai.
Regina Genienė
Taraugės kurjeris.lt