Praėjęs savaitgalis Vištytyje pasižymėjo kultūriniais susibūrimais. Lankytojams duris pravėrė vėjo malūnas ir evangelikų liuteronų bažnyčia.
Sekmadienio popietę duris atvėrusi Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia sulaukė keliasdešimties lankytojų. Atvykusius žmones į vidų kvietė smuiko melodijos, kurias susirinkusiesiems dovanojo Austėja Pranckūnaitė. Po mišių, kurias šventė kunigas Vaidas Klesevičius, žmonės neskubėjo skirstytis. Jie klausėsi dvasininko pasakojimo apie miestelyje kadaise gyvenusią gausią liuteronų bendruomenę.
Kaip pasakojo V. Klesevičius, Vištytyje nuo seno gyveno nemažai lietuvių ir vokiečių šeimų – evangelikų liuteronų. Prieškario Lietuvoje ši bendruomenė telkė net kelis tūkstančius tikinčiųjų, tačiau karas pakeitė daugelio vietos gyventojų likimus. Žmonėms teko trauktis iš Vištyčio. Didelė dalis jų apsigyveno Vokietijoje. Turbūt dėl to tarp vietinių dar vis sklando kalbos, kad mišios evangelikų liuteronų bažnyčioje švenčiamos vokiečių kalba. Vis dėlto visi, kurie dalyvavo sekmadienio pamaldose, įsitikino, kad tai – tik mitas.
Panaši stovi Tolminkiemyje
Nuostabą žmonėms kėlė ir tai, kad Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia, pasak V. Klesevičiaus, turi nemažai panašumų su netoliese, tik jau Rusijoje, esančia Tolminkiemio bažnyčia.
Dvasininkas sakė, kad abejuose maldos namuose sakyklos yra virš altoriaus. Tolminkiemio evangelikų liuteronų maldos namai turi bokštą su apžvalgos aikštele. Tokį priestatą prieš karą turėjo ir Vištyčio evangelikai liuteronai. Deja, atstatant bažnyčią Vištytyje projektuotojai nusprendė atsisakyti šio elemento. Turbūt anuomet žmonės nematė prasmės jį atkurti, o dabar toks objektas į miestelį pritrauktų nemažai svečių, kurie norėtų pasigėrėti gražia apylinkių panorama.
Atstatyta bažnyčia sutraukė minias
Tądien dėmesys buvo skirtas ne tik tikėjimo dalykams aptarti. Buvęs Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita susirinkusiuosius grąžino į 1992-uosius. Būtent tais metais po viešnagės gimtajame mieste Edmundas Daneris ėmėsi iniciatyvos Vokietijoje rinkti lėšas ir atstatyti evangelikų liuteronų bažnyčią. Iki to laiko maldos namai buvo paversti sandėliu, traktorių remonto dirbtuvėmis.
Pasak B. Politos, lėšų rinkimas Vokietijoje vyko gana sėkmingai, bet tam, kad būtų galima pradėti darbus buvusioje bažnyčioje, pirmiausia reikėjo surinkti reikiamą skaičių tikinčiųjų ir tada įregistruoti parapiją.
Aukas vokiečiai atveždavo kartą per metus, todėl sunkiau sekėsi surasti darbininkų ar medžiagas teikiančių įmonių, kurios pasitikėtų ir sutiktų iki tam tikro termino laukti atsiskaitymo. Daug pastangų dėjo ir vietiniai žmonės. Vienas iš jų – pavištytietis Juozas Gutauskas. Jis ne tik užsiėmė bažnyčios restauravimu, bet ir savo rankomis šventoriuje pasodino liepaičių alėją.
Bažnyčios atstatymo darbai užtruko šešerius metus. Šventinimo iškilmės vyko 1998 m. rugpjūčio 30 d. Turbūt anuomet Vištytis tiek žmonių dar nebuvo regėjęs. Tikintieji į pašventinimą atvyko didžiuliais autobusais. Daugelis tąkart savo viešnagę pratęsė: liko miestelyje ilgiau, lankė brangias vietas.
Būtų sakrali erdvė kultūros renginiams
Kaip teigė kunigas V. Klesevičius, dabar parapijai šie maldos namai yra gana didoki. Jie gali būti atviri visiems. Bažnyčioje galėtų vykti religinės muzikos koncertai, kiti kultūriniai renginiai.
Visgi pradžioje reikėtų sutvarkyti bažnyčios vidų, nes bėgantys metai paliko žymių. Būtina kuo skubiau tvarkyti išpuvusias lubas ir sulūžusias grindis. Prieš keletą metų pavyko atnaujinti bažnyčios stogą. Dabar remontas būtinas viduje. Jį jau pradėjo UAB „Vidara“.
Tam nemažą dalį lėšų skyrė Vilkaviškio rajono savivaldybė, prisidėjo kraštiečiai gyvenantys užsienyje, vokiečiai, kurių šaknys – Vištytyje, kiti asmenys.
Tie, kurie nori prisidėti prie mūsų krašto paveldo – Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčios – išsaugojimo, auką gali pervesti į parapijos sąskaitą LT10 7044 0600 0670 8923.
Toma BIRŠTONĖ
Santaka.info