Jeigu kas nors jūsų paklaustų, kas yra Dievas, kaip atsakytumėte į šį klausimą? Nemaža dalis tikinčiųjų greičiausiai bandytų atsakyti „koks yra Dievas“. Jis yra mylintis, visagalis, amžinas, teisingas. Tačiau krikščioniškasis tikėjimas atsako „kas yra Dievas?“ ne tik apibūdinant jo savybes, bet taip, kaip pats Dievas yra apreiškęs. Šiandienos Evangelijoje apaštalams paliepdamas krikštyti žmones Jėzus sako, kad dieviškoji būtis yra Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Dievas yra Švenčiausioji Trejybė.

Jėzaus žodžiai apie Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią tapo ne tik Bažnyčios mokymo, bet ir jos krikšto gyvenimo pagrindu. Todėl nuo pirmųjų amžių suaugęs žmogus prieš krikštą turėdavo išpažinti tikėjimą į vieną Dievą trijuose asmenyse. Jam būdavo užduodami trys klausimai: Ar tiki į Dievą Tėvą? Ar tiki į Jėzų Kristų, jo Sūnų? Ar tiki į Šventąją Dvasią? Nes krikštas yra net tik sakramentinis veiksmas, bet ir įvedimas į gyvenimą su Trejybės Dievu. Prieš krikštą žmogus aiškiai išpažindavo, kad tiki į Dievą Tėvą, kuris sukūrė pasaulį ir žmogų; ir į Jėzų Kristų, Dievo Sūnų, kuris tapo žmogumi, mirė ir prisikėlė mūsų išgelbėjimui; ir Šventąją Dvasią, kuri teikia gyvybę ir šventina. Atsakydamas „Tikiu“, žmogus viešai išpažindavo ir šiandien išpažįsta, kad krikštas vyksta Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu ir apsisprendžia gyventi kaip Kristaus mokinys.

Iš šių klausimų ilgainiui susiformavo Apaštalų tikėjimo išpažinimas, kuris dar vadinamas krikšto išpažinimu. Tai trumpa tikėjimo santrauka, kuri padeda suprasti ir išpažinti tai, ką Bažnyčia tiki. Nes tikėjimas nėra vien tradicija, bet gyvenimas pagal šį tikėjimą. Žinodami, kas yra Tėvas, ką dėl mūsų atliko Jėzus Kristus ir kaip veikia Šventoji Dvasia, galime geriau sekti mūsų Viešpačiu ir liudyti savo tikėjimą kitiems. Juk neįmanoma pasidalinti tuo, ko pats nepažįsti, o juo labiau sąmoningai gyventi pagal šį tikėjimą.

Tikėjimo išpažinimas sako, kad Dievas yra dangaus ir žemės sutvėrėjas. Kūrinija nėra atsitiktinis reiškinys. Ji yra Dievo valios ir išminties darbas. Tačiau ir kitose religijose gali būti tikima į Kūrėją, todėl Apaštalų tikėjimas patikslina, kad Dievas yra ne tik Kūrėjas, bet ir Tėvas. Tėvas jis pirmiausia yra ne kūrinijos atžvilgiu, bet savo Sūnaus Jėzaus Kristaus.

Jėzus Kristus yra antrasis Švenčiausios Trejybės asmuo, vienatinis Dievo Sūnus, turintis tą pačią dievišką prigimtį, kaip ir Tėvas. Dėl mūsų jis tapo žmogumi, buvo nukryžiuotas ir prisikėlė. Jis mus išgelbėjo savo krauju atpirkdamas iš nuodėmių ir amžino pasmerkimo. Atlikęs mūsų išgelbėjimo darbą jis grįžo atgal pas Tėvą, o laiko pabaigoje ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Jis yra Dievas Sūnus, kuris tapo žmogumi, neprarasdamas savo dieviškos prigimties. Evangelijoje pagal Joną Jėzus sako: „Kas matė mane, matė Tėvą!“

Trečiasis Švenčiausios Trejybės asmuo yra Šventoji Dvasia. Ji nėra vien dieviškoji jėga ar galia. Ji yra Dievas, veikiantis Bažnyčioje, teikiantis tikėjimą, šventinantis žmogų. Bažnyčia moko, kad dėl nuodėmės pažeisto valios, mes savo jėgomis negalime įtikėti į Kristų. Šventoji Dvasia mus pašaukia per Evangeliją ir apšviečia savo dovanomis. Ji mus pašventina – veda ne tik šventėjimo keliu, bet pirmiausia sukuria ir palaiko tikėjimą į Jėzų Kristų.

Tam, kad visi žmonės priimtų Trejybės Dievą ir gautų išganymą, šiandienos evangelijoje Jėzus paliepia krikštyti žmones. Jis praneša, kad krikštas yra Dievo veiksmas, kuriame žmogus gauna jo krauju užtarnautą išgelbėjimą. Trejybės Dievas krikšte savo išganingą malonę perduoda per vandenį. Vanduo yra tikras, tačiau kai virš jo perskaitomas Jėzaus paliepimas krikštyti žmones ir jo pažadas: „Kas tiki ir yra pakrikštytas, bus išgelbėtas“, jis nebėra paprastas, o krikšto vanduo, per kurį Dievas atlieka savo gerąjį darbą.

Krikštija kunigas, ar kraštutiniu atveju krikštytojas, tačiau krikštas yra ne žmogaus, o Dievo veiksmas. Per krikšto vandenį Dievas atleidžia žmogui nuodėmes, atgimdo iš Dvasios, gelbsti nuo mirties ir šėtono pinklių, ir suteikia amžino išganymo pažadą kiekvienam, kuris išlieka tikintis iki pabaigos. Kadangi krikšto veiksmingumas priklauso ne nuo žmogaus brandos ar supratimo, o nuo Dievo pažado, ir kadangi tai – Dievo veiksmas, Bažnyčia krikštija kūdikius. Žmogui reikalinga Dievo malonė ir apsauga nuo pat gimimo. Ši krikšto galia, vieną kartą priimto, išlieka visą gyvenimą.

Taręs „padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ krikštu, Jėzus priduria: „mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“. Bažnyčiai Jėzus paliepė ne tik krikštyti, bet ir mokyti. Kūdikis pakrikštijamas pagal Dievo įsakymą ir pažadą. Jam augant tėvai, krikštatėviai ir Bažnyčia turi jį mokyti Dievo žodžio, kad jis suprastų, ką Dievas yra davęs krikšte. Nuo vaikystės jis turi būti mokomas gyventi tuo tikėjimu, todėl tėvai į turėtų bažnyčią ateiti ne vieni, o su savo vaikais. Bažnyčia Kristaus paliepimą mokyti išpildo konfirmacija, kurios metu jaunas žmogus viešai išpažįsta tikėjimą, atnaujina krikšto pažadą ir per Altoriaus sakramentą įvedamas į sakramentinį Bažnyčios gyvenimą.

Evangelijoje Kristus taip pat pažadėjo: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“. Tai ne poetinis įvaizdis, o tikras Jėzaus pažadas savo Bažnyčiai. Kristus – Dievas ir Žmogus, iš tiesų yra su savo Bažnyčia per skelbiamą Evangeliją, per Krikštą, per nuodėmių atleidimo (absoliucijos) žodį ir Altoriaus sakramentą. Jis pasilieka su Bažnyčia iki pasaulio pabaigos.

Tad Trejybės šventė kviečia tikėti tuo, ką Dievas apie save apreiškė. Ji kviečia ne kurti savo įsivaizduojamą Dievą, bet priimti jį tokį, koks jis atskleidė Šventajame Rašte – Tėvą, kuris mus sukūrė, Sūnų, kuris mus atpirko, ir Šventąją Dvasią, kuri mus pašaukia, apšviečia ir pašventina. Nors aiškumo dėlei mes kiekvienam Trejybės asmeniui priskiriame tam tikrus veiksmus, šį darbą Trejybės Dievo asmenys atlieka kartu. Šis Trejybės Dievas mus priėmė Krikšte, saugo savo Bažnyčioje ir lydi mus kiekvieną dieną savo malone. Todėl su pasitikėjimu laikykimės tikėjimo, į kurį esame pakrikštyti, ir gyvenkime kaip Kristaus mokiniai. Kartu su visa Bažnyčia išpažinkime šį tikėjimą ir pasitikėkime, kad Tas, kuris mumyse pradėjo savo gerąjį darbą Krikšte, ištikimai jį užbaigs amžinajame gyvenime. Amen.