Trejybės sekmadienio evangelija pristato Jėzaus dialogą su žydais. Joje Jėzus atskleidžia savo dieviškąją prigimtį. „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!“ Žydai tai palaikė piktžodžiavimu prieš Dievą. Išgirdę šiuos Jėzaus žodžius “jie griebėsi akmenų, norėdami jį užmušti.”

Krikščionis nuo nekrikščionių skiria tikėjimas į Šventąją Trejybę. Net jei žmonės ir vadintų save krikščionimis, bet atmestų Jėzaus dieviškumą, tai yra Šventąją Trejybę, kaip tai daro Jehovos liudytojai, jie yra klaidatikiai ir nekrikščionys. Nes “Tai yra tikras krikščioniškas tikėjimas”, liudija giesmynuose esantis Atanaziškas tikėjimo išpažinimas, “kai mes vieną Dievą Trejybėje ir Trejybę vienybėje garbiname... Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra vienas vienintelis Dievas, lygus savo garbe, lygus savo amžina šlove... Todėl „kas nori būti išgelbėtas, tas turi laikytis mokymo apie Šventąją Trejybę.”

Žydai tikėjo į Dievą, bet jie nepriėmė Jėzaus kaip Mesijo. Jie tvirtino esantys Abraomo vaikai ir turintys vieną Tėvą – Dievą. Kai Jėzus jiems skelbė žodį ir liudijo kas jis yra, jie jo liudijimą atmesdavo. Kai jis skelbė žodį Nazarete, jie kalbėjo: “Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo motina nesivadina Marija.” “Jie piktindavosi juo,” – liudija evangelistas Matas, o šios dienos evangelijoje jie jį grubiai įžeidinėjo. „Argi mes ne teisingai sakome, kad ... tu velnio apsėstas?!“

Tačiau Jėzus vis tiek liudijo tiesą, nes jis atėjo iš Dievo. Jiems tvirtinant, kad jų Tėvas - Dievas, Jėzus atsakė: „Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane, nes aš iš Dievo išėjau ir čion atėjau. Aš gi ne savo valia esu atėjęs, bet jis yra mane siuntęs.” „... o jūs niekinate mane“.

Šiandienėje evangelijoje jie piktinosi Jėzaus žodžiais: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, neragaus mirties per amžius.“ Jėzus jiems kalbėjo ne apie fizinę mirtį, o apie amžinąjį gyvenimą, kurį jis užtarnaus savo nekalta mirtimi ir prisikėlimu. Tuo tarpu žydai, atmesdami Jėzų esantį Dievo Mesiju, manė jį kalbantį apie žemišką mirtį ir piktinosi. „Argi mes ne teisingai sakome, kad tu samarietis ir velnio apsėstas?!“ “Kuo tu dediesi?” – klausė jie Jėzų. “Argi tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė.” “...o tu tvirtini: ‘Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius.’”

Jėzus, tačiau, toliau liudijo, kas yra Dievas, “nes jei sakyčiau, kad jo nepažįstąs, būčiau ... melagis. Bet aš jį pažįstu.” O Dievas yra Trejybė. Dievas yra ne tik Sutvėrėjas - Tėvas, kurį tikėjo žydai, bet ir Atpirkėjas – Dievo Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Tokį Dievą mums atskleidė iš dangaus atėjęs jo Sūnus. Nes “ amžinasis gyvenimas ­ tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų ­ Mesiją.” Todėl “Kas nori būti išgebėtas, tas turi laikytis mokymo apie Trejybę...” – skelbia Bažnyčios Tėvai, kurie pagal Švento Rašto žodžius užrašė Atanaziškąjį tikėjimo išpažinimą. Nes “Teisingas yra tikėjimas, kai mes tikime ir išpažįstame, kad mūsų Viešpats Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, yra Dievas ir žmogus. Jis yra Dievas prigimtimi iš Tėvo, ir žmogus prigimtimi iš motinos, gimęs pasaulyje... Todėl amžinam išgelbėjimui reikia ištikimai tikėti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus įsikūnijimu.”

Savo dieviškąją prigimtį Jėzus paaiškina žodžiais apie Abraomą. “Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją Dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi.“ Iš tiesų, ta diena, tai yra Jėzaus įsikūnijimu ir gimimu džiaugėsi ir žydų tėvas Abraomas, pranašai ir visas dangus. Tačiau šiais žodžiais Jėzus pasako daugiau. Juose jis pabrėžtinai taria: “Jūsų Tėvas Abraomas...”, o ne “mūsų Tėvas Abraomas,” nes fiziškai Abraomas nėra Jėzaus tėvas, o tik žydų, kuo jie didžiavosi. Tuo tarpu Jėzus Kristus yra Dievas iš Dievo, šviesa iš šviesos, tikras Dievas iš tikrojo Dievo, vienatinis Dievo Sūnus, prieš visus amžius gimęs iš Tėvo.” “Jis dėl mūsų, žmonių, ir dėl mūsų išganymo nužengė iš dangaus,“ - liudija Nikėjiškas tikėjimo išpažinimas, - „Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi.” Šią dievišką tiesą apie amžiną prigimtį Jėzus žydams patvirtina žodžiais: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!“ Po šių žodžių žydai “griebėsi akmenų, norėdami jį užmušti.”

Jėzus, nors kaip sakė žydai dar neturėjo nė 50-ties metų, buvo dar prieš Abraomą. Tačiau Jėzus nesako, “aš buvau,” bet “Aš esu.” “Aš esu” yra Dievo vardas, liudijantis jį esantį Viešpatį, neturintį nei pradžios, nei pabaigos. Šį vardą pirmą kartą Dievas atskleidė Mozei, paliepęs jam išvesti tautą iš Egipto nelaisvės. “Kai nueisiu pas izraelitus ir sakysiu jiems: ‘Jūsų protėvių Dievas atsiuntė mane pas jus’, o jie manęs klaus: ‘Koks jo vardas?’ ­ ką aš jiems pasakysiu?“ – klausė Mozė Dievo. Viešpats atsakė: „Aš esu, kuris esu.“ Ir tęsė: „Tu taip kalbėsi izraelitams: ‘Aš Esu atsiuntė mane pas jus.’“ Žydams prieštaraujant: „[tu] dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi regėjęs Abraomą?“, Jėzus taip pat atsakė: “Pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!“”

Mes, krikščionys tikime į Šventąją Trejybę. Šioje Trejybėje yra ne trys dievai, o tik vienas vienintelis Dievas. Joje „nėra nei pirmojo, nei paskutiniojo, nei didžiausiojo, nei mažiausiojo, bet visi trys asmenys yra lygiai amžini, lygiai didingi viename.” Tarp šių trijų dieviškosios būties asmenų yra tobuliausia meilė. Iš meilės Tėvas siuntė Sūnų į pasaulį. Jos vedamas “Kristus pamilo jus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui.” Jis ir toliau rodo savo meilę savo kūnu ir krauju mus lankydamas Altoriaus Sakramente, nuimdamas mūsų nuodėmes ir dovanodamas gyvastį ir išganymą. Iš meilės Tėvas ir Sūnus siunčia Globėją, Šventąją Dvasią, kuri mus šventina ir veda į visą tiesą.”

„Kur meilė, ten ir Trejybė: mylintysis, mylimasis ir meilės šaltinis“, - taria Bažnyčios tėvas Augustinas. “Kartokime: „Pažinsi Trejybę, jeigu pažinsi Meilę“. Augustinas čia remiasi Švento Jono žodžiais, o jis laiške visuotinei Bažnyčiai sako: “Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo, ir kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį.” Amen.