Paskutinio Trijų Karalių sekmadienio Evangelija liudija apie Jėzaus atsimainymą. Ji galutinai apreiškia kas yra Jėzus ir kokį darbą jis atliks žemėje. Tai matyti iš įvykių, kurie atsitiko dar šešioms dienoms iki atsimainymo. Jėzus tuomet paklausė mokinių: “‘Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?’ ... Simonas Petras atsakė: ‘Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!’” Įvykis ant Taboro kalno yra aiškus liudijimas kas yra Jėzus. Tai patvirtino ir Dievo Tėvo balsas: “Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.”

Jėzaus atsimainymas įvyko praėjus šešioms dienoms nuo Petro išsakyto Kristaus dieviškumo išpažinimo. Jėzus su mokiniais užkopė į aukštą kalną. Pastebėtina yra tai, kad svarbiausi Dievo apsireiškimai įvyko ant kalno. Ant Sinajo kalno Dievas davė žmogui savo Įstatymą – 10 jo įsakymų. Kristus savo garsųjį pamokslą taip pat pasakė ant kalno. Jis buvo nukryžiuotas ant kalno. Galiausia ir į dangų jis įžengė nuo kalno. Todėl kai Biblijoje paminėtas kalnas, mes iš karto tikimės kokio nors Dievo apsireiškimo.

Šešios dienos taip pat turi savo dvasinę reikšmę. Šis skaičius nurodo į Dievo apsireiškimą Mozei, kuris ant Sinajaus kalno išbuvo šešias dienas. Šešios dienos liudija pasaulio sutvėrimą. Dievas septintą dieną ilsėjosi po tvėrimo darbų. Jėzaus kūnas šabo išvakarėse buvo paguldytas į kapą ir septintą dieną taip pat ilsėjosi po jo atlikto mūsų išganymo darbo. Po to išaus naujos savaitės rytas – Kristaus prisikėlimas.

Visi trys evangelistai toliau aprašo, kas gi įvyko Jėzui su apaštalams užkopus ant kalno. Matas liudija: „Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa.“ Evangelistai vartoja graikišką žodį „metemorfothe“, kuris liudija apie persikeitimą, atsimainymą. Čia ant kalno Jėzaus dieviškoji prigimtis pasireiškė virš žmogiškosios. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip sniegas, ir tai yra pats aiškiausias liudijimas kas yra Jėzus – jis yra tikras žmogus, bet kartu jis yra ir tikras Dievas, kurio dieviškoji prigimtis dabar apsireiškė pačiu ryškiausiu būdu. „Metemorfothe“ taip pat nurodo į būsimą Kristaus prisikėlimą bei į mūsų kūnų prisikėlimą. Apaštalas Paulius liudija: „mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti ­ staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti. Juk reikia, kad šis gendantis apsivilktų negendamybe, šis marus apsivilktų nemarybe.“

Evangelistai toliau liudija, kad prie Jėzaus staiga pasirodė dvi Senojo Testamento asmenybės ir kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Matas evangelistas neaprašė, apie ką Jėzus su jais kalbėjo. Tačiau kadangi Dievas per Mozę davė mums jo įstatymą, pagal kurį turime žemėje tvarkyti savo gyvenimus, mes nesunkiai galime suprasti, kad jie kalbėjosi apie galutinį Dievo įstatymo įvykdymą. Pranašas Elijas – žymiausias iš pranašų. Jis paskelbė būsimą Kristaus atėjimą ir į dangų buvo paimtas ugnies vežime. Jėzus liudija jo atėjimo tikslą: “Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.“ Po prisikėlimo jis tarė: „turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse?“ O apaštalas Paulius rašo: „Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio.“ Nors Matas neaprašo jų pokalbio, tai perduoda evangelistas Lukas: „[Mozė ir Elijas] pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus gyvenimo pabaigą, būsiančią Jeruzalėje.“

Apaštalai iki tol buvo be žado. Jiems Jėzaus peršvietimas buvo lyg amžinybės paragavimas. Tai buvo dangiškos palaimos akimirka. Petras norėjo kad ši akimirka nesibaigtų. Jis ją norėjo pratęsti, todėl Jėzui sakė: “Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui.” Markus evangelistas priduria, kad Petras buvo taip priblokštas, „jog nežinojo ką sakąs.“ Tačiau Petras teisingai ištarė, pridurdamas: „Viešpatie..., jei nori, padarysiu..,“ tuo parodydamas, jog jis pilnai paklūsta Dievo valiai.

Evangelistas Matas toliau liudija: “Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: “Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!”

Dievas Tėvas dar kartą paliudija kas yra Jėzus. „Jis yra mano mylimasis Sūnus“, arba kaip išpažįstame Nikėjiškame Išpažinime, esantis vienos dieviškos prigimties su Tėvu, kuris per mergelę Mariją priėmė kūną ir tapo žmogumi. Jėzaus Krikšte Dievas Tėvas pakartojo šiuos žodžius, pabrėždamas, kad juo gėrisi, o dabar jis pridūrė: „Klausykite jo.“

Jėzus priėjęs palietė apaštalus ir tarė: “‘Kelkitės, nebijokite!‘ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.‘“

„Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: “Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių.“ Apaštalai neturėjo skelbti šio įvykio iki Velykų, kuriame pasaulis galutinai išvys, kas yra Jėzus Kristus, kuris Didįjį Penktadienį buvo prikaltas ant kryžiaus. Nors apaštalams jis ne kartą minėjo savo mirtį ir prisikėlimą, jis žinojo, kad pilnai net jo mokiniai šio apreiškimo nesuvoks iki galutinės jo pergalės- iki jo prisikėlimo.

Po Kristaus prisikėlimo apaštalai džiaugsmingai šią žinią skelbė pasauliui. Apaštalas Petras sake laiške visuotiniai bažnyčiai parašys: „Mat mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę jo didybę. Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš šlovingosios didybės nuskambėjo jam balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“. Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su juo ant šventojo kalno.“

Kaip liudijo Jėzaus pokalbis su Moze ir Eliju, toliau jo kelionė bus nuo vieno kalno iki kito - nuo jo atsimainymo ant Taboro kalno iki Golgotos kalno Jeruzalėje. Todėl ir mes jau paliekame Trijų Karalių laikotarpį, kuriame regėjome Kristaus dieviškumo ženklus ir įžengiame į 70 dienų laikotarpį, kuris apima tris sekmadienius iki Gavėnios, Gavėnią, Didįjį Penktadienį ir kurio rimtis bus perpildyta džiaugsmu – Kristaus prisikėlimu Velykų rytą. Amen.