Pirmąjį gegužės sekmadienį Bažnyčia dėkoja Dievui už motinas. Ji žvelgia į kilnų motinystės pašaukimą, kurio svarbiausia užduotis yra užauginti vaikus dorais žmonėmis ir vesti juos pas Dievą. Motina yra gyvybės šaltinis, pirmasis veidas, kurį išvysta gimęs kūdikis; jį yra svarbiausia esybė, per kurią vaikas sužino apie Dievą ir Gelbėtoją Jėzų Kristų. Sveikinu jus, mielos mamos, su jūsų švente. Savo meilės vaikui pavyzdžiu, padėkite jam pamilti Dievą. Veskite juos nuo mažumės bažnyčią, kad dar vaikystėje jie pažintų Dievą ir jo meilę.

Motinos meilė vaikui yra dieviškosios meilės atspindys. Jos meilė neužtarnauta. Mama myli savo kūdikį be jokio jo nuopelno, net patirdama motinystės sunkumus ir išbandymus. Ir Dievo meilė mums yra neužtarnauta. Jis myli mus be jokio mūsų nuopelno ar vertės. Šią meilę jis labiausiai atskleidė siųsdamas į pasaulį savo mylimąjį Sūnų, „kad per jį pasaulis būtų išgelbėtas“ (Jn 3, 17).

Luko evangelija šiandien kviečia mus apmastyti angelo pasveikinimą Mergelei Marijai. Angelas praneša, kad ji taps Dievo motina, nes per ją amžinasis Dievo Sūnus, priims kūną. Ji pagimdys tą, kuriame „kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė“ (Kol 2, 9).

„Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“, – sveikina angelas Mariją. Marija sumišo, nes nežinojo, ką reiškia toks angelo pasveikinimas. Angelas atsako: „Tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus.“

Angelas Mariją vadina malonėmis apdovanota. Per ją Dievas išpildys pažadą, kurio žmonija laukė nuo pat pradžios, kai dar Rojuje įpuolė į nuodėmę. Ji yra palaiminta, nes per jos Sūnų gausime neaprėpiamą malonę ir išgelbėjimą. Ji yra toji per pranašą Izaiją apreikšta mergelė, kuri pagimdys Sūnų Emanuelį, kas reiškia „Dievas su mumis.“ Ji yra šlovingoji pranašo apgiedota Jesės kelmo šaknis, iš kurio „išaugs atžala, … pražys pumpuras“. Kaip skelbia senovės giesmė, roželė pražydės iš šlovingos šaknies. Dievas pasirinko ne Jeruzalės aukštųjų kunigų Ano ir Kajafo dukras, ne alyvmedį, iš kurio prasiskleis žiedas, o, pranašo žodžiais, Jesės šaknį, – paprastą Nazareto mergelę. Ji pagimdys tą, kuris su Tėvu ir Šventąją Dvasia sukūrė pasaulį, be kurio „neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę“ (Jn 1, 3), jos pačios Kūrėją. Kristaus gimimu ji taps Dievo motina.

Bažnyčios tėvas Jeronimas versdamas Bibliją į lotynų kalbą vartoja žodžius „malonės pilnoji“. Dabartinis Švento Rašto vertimas yra tikslesnis. Ten sakoma: „Malonėmis apdovanotoji“. Angelas kreipiasi į Mergelę Mariją ne kaip į malonės davėją, o kaip į malonės gavėją. Sakydamas „malonėmis apdovanotoji“ angelas praneša, kad visa šlovė turi būti atiduota Dievui. Savo maldose mes turime dėkoti Dievui, kad jis sukūrė tokią kilnią Mergelę. Ji yra palaiminta, nes Dievas ją taip išaukštino, bet širdys teneprisiriša prie jos, Dievo kūrinio, o prie Kristaus, paties Dievo. Todėl žodžiai „Sveika Marija, malonėmis apdovanotoji,“ nėra maldos žodžiai, o pasveikinimas, liudijantis, kad šlovinimas ir visa garbė turi būti atiduota Dievo ir Marijos Sūnui. „Mano siela šlovina Viešpatį, – sako Marija, – mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.“

Angelas praneša, kad Dievas yra su ja. Tai reiškia, kad visą, ką ji atliko, yra Dievo darbas per ją. Jis ją globojo ir saugojo nuo viso pikto. Ji yra palaiminta tarp moterų ne todėl, kad pagimdė be vargo ir skausmo, bet kad jos vaisius yra be nuodėmės, iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdė Aukščiausiojo Sūnų. Tik jai vienai iš visų moterų teko tokia garbė.

Dievo pasiuntinys paskelbia, kad Marijos Sūnus yra tikras žmogus ir tikras Dievas. Tardamas “tu pradėsi ir pagimdysi sūnų“, angelas praneša, kad jos Sūnus bus ne bekūnė būtis, o tikras žmogus. O kad jis yra tikras Dievas, liudija žodžiai: „Jis bus Aukščiausiojo Sūnus“, kuris „karaliaus Jokūbo namuose per amžius“.

Tad Marija yra palaiminta tarp moterų, nes palaimintas jos įsčių vaisius. Gimęs per Mergelę Dievo Sūnus išliko be nuodėmės, todėl savo nekalta kančia ir mirtimi, savo švento kraujo galia, jis galėjo atpirkti nuodėmingus nuo amžinosios mirties ir pasmerkimo. Per Marijos kūno vaisių, palaiminimas aplankė ir mus. Ir mes esame palaiminti, kai šloviname jos Sūnų Kristų, už jo visus darbus: už jo paslaptingą šventą įsikūnijimą, už jo šventą gimimą, už jo kruviną prakaitą ir kančią ant kryžiaus, už jo mirtį mūsų vietoje, už jo šventąjį prisikėlimą ir dangun žengimą, už Šventosios Dvasios, Gaivintojos, atsiuntimą Bažnyčiai. „[Marija,] tu esi labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!“ „Tu radai malonę pas Dievą. Viešpats su tavimi“.

Dėkokime Dievui už Mariją ir jai suteiktą malonę. Ji yra Dievo išrinktoji mergelė, kuri be jokių savo nuopelnų, vien iš Dievo gailestingumo, gavo tokį neapsakomą palaiminimą, kaip ji liudija giesmėje Magnificat. Ji yra Dievo Motina, išaukština virš visų žmonių, tačiau ji nenori būti garbinama, o aukština tik Dievą ir jam vienam atiduoda visą šlovę. Net būdama Dievo Motina, ji save vadina tik nuolankia Viešpaties tarnaite. Mums, paprastiems mirtingiems, kurie mėgstame girtis turtais, valdžia ir garbe, ji paliko nuostabų nuolankumo pavyzdį.

Tepadeda Šventoji Dvasia jums, mielos mamos, vis giliau pažinti Dievo ir Marijos Sūnų. Dalinkitės šiuo tikėjimo džiaugsmu su vaikais, ateikite su jais į bažnyčią. Tegloboja jus Dievas kilniame motinystės pašaukime. Amen.