Susirinkę šioje ramybės vietoje prisimename mūsų artimuosius, kuriuos Dievas pašaukė iš šio pasaulio. Mes dėkojame Dievui už visa, kuo jis juos apdovanojo per šio laikino gyvenimo dienas, bet labiausiai už amžinojo gyvenimo pažadą, kurį prisikėlęs Kristus davė visiems krikštytiems, jį tikintiems, žmonėms. Testiprina Dievas ir mūsų išganingą tikėjimą, kad nebijotume mirties, o atėjus skirtai valandai būtume pakviesti į Dievo karalystės džiaugsmą, kur nebebus sielvarto ir skausmo, o tik palaimintas gyvenimas jo dešinėje.

Dievo žodis per psalmistą Dovydą šiandien kalba mums 23-ios psalmės žodžiais. Psalmė skelbia gerąjį Ganytoją, kurio dėka tikintis žmogus nebijo mirties šešėlių slėnio, nes žino, kad visada keliauja su už jį mirusiu ir prisikėlusiu Jėzumi  Kristumi.

Prigimtiniam, netikinčiam žmogui mirtis yra kažkas baisaus, nes didžiausia vertybė jam yra ne Dievas, o žemiškasis gyvenimas. Jis norėtų amžinai džiaugtis užgyventomis gėrybėmis. Kai jis palieka šį gyvenimą, atsidūsta, nes netenka visko, kas jo širdžiai buvo miela ir brangu. Todėl su giliu liūdesiu ir nerimu jis žvelgia į tą dieną, kai turės palikti žemiškuosius namus ir bus paguldytas į kapą.

Mirties baimė nesvetima ir tikinčiam žmogui. Psalmistas Dovydas sako: „Mirties virvės mane pančiojo, pražūties srautai skandino. Šeolo pančiai mane apraizgė, mirties pinklės mane pasitiko.“ 55-oje psalmėje jis taria: „Dreba man širdis krūtinėje, mirties baimė slegia mane.“ Net apaštalas Petras dėl mirties baimės triskart išsigynė Jėzaus. Ne žmogaus, o Dievo jėga ir malonė gali ją įveikti.

Šventoji Dvasia per psalmistą Dovydą kalba mūsų paguodai. 23-oje psalmėje Dovydas Dievą vadina Geruoju Ganytoju, kuris savo apvaizda rūpinasi jį tikinčiu žmogumi. „Viešpats ­ mano Ganytojas, man nieko netrūksta. Žaliose pievose jis mane guldo, prie ramių vandenų gano. Jis atgaivina mano gyvastį ir veda teisumo takais, kaip dera jo vardui.“

Psalmistas liudija Dievo malonę, kuria jis mus globoja šiame gyvenime. Dievas jam yra Ganytojas, kuris savo apvaizda jį saugo, gina nuo visų pavojų ir globoja. Tačiau psalmistas kartu primena, kad gyvenimas nesusideda vien iš žemiškų poreikių. Jėzus sako: „Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.“

Dievas gydo sudužusią širdį ir nerimastingą sąžinę. Ganytojas gaivina mus nuodėmių atleidimo žodžiu ir savo Kūno bei Kraujo Sakramentu. Jis veda mus teisumo takais, jei mes juo sekame, klausomės jo žodžio bažnyčioje. Jis nepaliks mūsų vienų ir kai teks eiti per mirties slėnį.  Jis atves mus į amžinybę, kur jo krauju atpirkto žmogaus laukia Dievo malonės stalas prie gyvasties vandens šaltinių. „Aš duodu joms [tai yra tikinčioms sieloms] amžinąjį gyvenimą, – sako Jėzus, – jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.“

Apreiškimo knygoje amžinybė lyginama su vestuvių puota, į kurią Jėzus Kristus veda savo nuotaką Bažnyčią. Perėjusi per mirties šešėlių slėnį, įveikusi paskutinį savo priešą – mirtį, Kristaus krauju nuo nuodėmių nuvalyta siela prisijungia prie nesuskaičiuojamos išgelbėtųjų minios. Ji laukia prisikėlimo dienos, kada laiko pabaigoje Dievas duos jai nemirtingą kūną, tačiau jau dabar gėrisi Kristaus pergalės vaisiais. Ten nebėra mirties, verksmo, gedėjimo ir skausmo, – skelbia Apreiškimo knyga. „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.“

Šiais žodžiais šiandien mus guodžia ir moko Dievas, kai malda ir giesme prisimename mūsų artimuosius. „Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmigusiuosius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties, – sako apaštalas Paulius. – Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su juo.“ Nukreipkime savo žvilgsnius į Gelbėtoją Jėzų Kristų, mūsų Gerąjį Ganytoją. Sekmadieniais lankykime bažnyčią, leiskime jam vesti mus teisumo takais, kaip dera jo vardui. Tada net kai teks keliauti per mirties slėnį, nebijosime jokio pavojaus, nes šalia mūsų bus už mus miręs ir prisikėlęs Gerasis Ganytojas, ir net mirtis neišplėš mūsų iš jo rankų. Amen.