Palyginimu apie talentus, Kristus mums praneša, kad krikščioniškas gyvenimas turi atsiskleisti gerais tikėjimo darbais. Jis primena, kad Dievas kiekvienam iš mūsų suteikė jo malonės dovanų ir nori, kad jas mes ugdytume ir panaudotume pagal jo valią.

Jėzus primena, kad talentas yra ne mūsų nuosavybė, o nuo gimimo mums suteikta Dievo dovana. Kaip tas šeimininkas perdavė trims tarnams prižiūrėti savo turtą, įpareigodamas juos dirbti, taip ir mes turime sąžiningai vykdyti savo pašaukimą pasaulyje ir tokiu būdu prisidėti prie visuotinės gerovės. Tačiau, kadangi talentas yra ne mūsų nuosavybė, o Dievo dovana, jo duotas turtas, amžinybės dieną, kaip tas sugrįžęs šeimininkas, Viešpats pareikalaus ataskaitos, paklaus, ar mes ją panaudojome jo garbei. Todėl kad ir kokie būtų mūsų talentai – mūsų prigimtinės dovanos ir gebėjimai, įgyti įgūdžiai ir galimybės, Dievas kviečia jas panaudoti jo karalystei. Taip mes parodysime „klusnumą išpažįstamai Kristaus Evangelijai“, Dievo akyse būsime ištikimi jo patikėtų turtų prievaizdai.

Kristaus laikais talentas buvo svorio vienetas. Juo žmonės matuodavo aukso, sidabro, ar vario kiekį, todėl skyrėsi jo vertė. Dievo apvaizda ir mums duoda skirtingą talentų kiekį: vienam penkis, kitas - du, trečiam – vieną. Tačiau kad ir kokia būtų talento vertė, tai yra Kristaus dovana, kurią jis mums užtarnavo savo krauju.

Dievo apvaizdos dovanos duotos visiems be išimties, bet dažnai atsitinka, kad žmonės pavydi kitiems duotų talentų, jų sėkmingų darbo vaisių. Jeigu mes pavydime kitiems, tai tikėtina, kad patys nepanaudojame duotų talentų, jų „neįdarbiname“. Duok Dieve, kad mes nebūtume tuo trečiu tarnu, kurį Viešpats pavadino tinginiu. Juk neužtenka vien pasikliauti talentu. Tam, kad jis gausėtų, Dievo dovaną turi lydėti kantrus, pastovus darbas.

Jėzus sako: „Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota.“ Tarnas, kuris gavo penkis talentus, sąžiningai vykdė pašaukimą ir pelnė kitus penkis. Viešpats jį pavadino „šauniu ir ištikimu.“ Jis buvo ištikimas mažuose dalykuose, todėl Viešpats jam pavedė didelius ir pakvietė į savo amžinąjį  džiaugsmą. Antrasis sakė: „Šeimininke, tu davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du.“ Ir jam jis tarė: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“

Šie du tarnai parodė turintys gyvą tikėjimą, kuris atsiskleidė gerais darbais. Antrąjį irgi pavadindamas „ištikimu“ Dievas parodė, kad amžinybėje mus vertins ne pagal darbų kiekį, o pagal tikėjimą ir ištikimybę. „Juk be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui, - sako laiškas hebrajams. „Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų“, praneša apaštalas Paulius. Išgelbėjimas yra Dievo dovana, neužtarnauta, neuždirbta. Antrasis, būdamas tikintis žmogus, gerus darbus irgi darė ne dėl garbės, o vien iš tikėjimo. Kitus du talentus jis įteikė šeimininkui taip pat džiaugsmingai, kaip ir pirmasis.

Trečiasis talento neleido į apyvartą, o užkasė į žemę. Atėjus apyskaitos metui prieš Dievą jis atrodė gana užtikrintai. Jis kalbėjo: „Nors nepelniau daugiau, tačiau ir neiššvaisčiau. Pasiimk tai, kas tavo.“ Jis jautėsi saugus. Neveltui Patarlių knyga sako: „Tinginys tariasi esąs išmintingesnis už septynis žmones, duodančius gerą patarimą.“

Trečiasis tarnas atspindi tuos žmones, kurie mano, kad bus išgelbėti ne tikėjimu, kuris gyvenime atsiskleidžia darbais, o vien tik tuo, kad kažko nepadarė. Jie yra pilni savo tariamo nuosavo teisumo. Vienas giriasi, jog nieko nevogė. Kitas, kad buvo geras žmogus, niekam nedarė blogo. Dar kitas tvirtina, kad nesityčiojo iš Dievo ir tikėjimo. Jie mano, kad Dievui bus priimtina tokia gyvenimo ataskaita, net jei jie nesiklausė Dievo žodžio, neišpažino nuodėmių, nepriėmė Kristaus Kūno ir kraujo sakramento, nepanaudojo Dievo duoto talento bent iš dalies jo garbei.

Trečiasis šeimininką dar apibūdino „kietu žmogumi“ ir tvirtino, kad jo bijojo. „Tu pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei.“

Netikinti širdis susikuria klaidingą Dievo įvaizdį. Iš kur anas žinojo, kad toks yra Dievas? Juk „visa žemė yra kupina Viešpaties gerumo?“ skelbia psalmė. Argi dangiškasis Tėvas neleidžia „savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, – klausia Jėzus, –   nesiunčia lietaus ant teisiųjų ir neteisiųjų?“ Trečiojo žodžiai – tai jau girdėtas netikinčių žmonių priekaištas Dievui, kai tie jį kaltina dėl visų žemėje ištinkančių bėdų. Ne sau, o Dievui jie priekaištauja dėl gyvenime nepanaudoto jam patikėjo talento. Tuo jie tik atskleidžia savo netikėjimą.

Šeimininkas trečiąjį tarną pavadino tinginiu. Tingumas yra nedorybė, todėl jis dar jį pavadino blogu tarnu. Dievas atskleidė, kad savo pasiteisinimais trečiasis prieštaravo pats sau. „Juk jeigu būčiau toks kietaširdis šeimininkas, argi tu neturėtum būti dar uolesniu ir darbštesniu?“ paklausė jis. „Juk jeigu tu man netarnavai iš meilės, tai bent galėjai tai daryti iš baimės. Jei sakai, kad esu žmogus kietas, kodėl neleidai mano pinigų į apyvartą ir nepelnei kito talento?“ Teismo dieną Dievas atmes tokius lengvabūdiškus pasiteisinimus, lūpos, kurios tvirtins esančios teisios vien todėl, kad kažko nepadarė, bus užčiauptos.

Trečiasis sulaukė pelnyto atlygio. Jis buvo išmestas į „tamsą, kur daug verksmo ir dantų griežimo.“ Tai vaizdingas pasmerktųjų būsenos apibūdinimas. Tamsa žmogui kelia nežinomybę ir baimę. Verksmas byloja didelį liūdesį. Dantų griežimas liudija didžiulį susierzinimą ir pasipiktinimą. Tokia yra netikinčiųjų dalia.

Ir mes, tiesa, esame tik nenaudingi tarnai, negalintys patys savęs išgelbėti. Vis dėlto išteisinti tikėjimu, gavę nuodėmių atleidimą Kristaus krauju, mes gyvename taikoje su Dievu. Naudokime Dievo apvaizdos mums duotas dovanas jo garbei ir artimo labui. Būkime ištikimi Viešpačiui mažuose dalykuose, nes juk „iš prievaizdų reikalaujama, kad jie būtų ištikimi.“ Tokiais mes tampame tik tarnaudami Dievui tikėjimu. Testiprina Šventoji Dvasia mūsų tikėjimą per žodį ir sakramentą, kad tinkamai leistume talentus į apyvartą ir paskutinę dieną išgirstume pilnus malonės žodžius: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Eikš į savo Viešpaties džiaugsmą!“ Amen.