2024-07-21

8 sekmadienis po Švč. Trejybės

Kunigas:
Passage: Ef 5, 8b-14

DaApaštalas Paulius šiandienos laiške ragina Kristaus žmones nesupasaulėti. Susiliejimas su pasauliu, tai grėsmė susilieti su nuodėme. Jei taip atsitinka, tada yra didelė tikimybė, kad sugrįžime į prigimtinio žmogaus gyvenimo būdą, „žlugdantį apgaulingais geismais“. „Būkite Dievo sekėjai, kaip jo mylimi vaikai, ir gyvenkite meile, kaip ir Kristus jus pamilo.“

„Pasauliu“ apaštalas vadina tai, kas prieštarauja Dievo Dvasiai. „Mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš Dievo einančią Dvasią“, sako jis, ir „mes turime Kristaus mintį“. Tačiau apaštalas nėra naivus. Jis nesiūlo pasitraukti į nuošalią vietą ir tokiu būdu save izoliuoti nuo pasaulio. Tai ne išeitis, nes „nes tada reikėtų pasitraukti iš šio pasaulio“, pastebi jis. Apaštalas tik įspėja nesusilieti su pasaulio dvasia. „Nemėgdžiokite šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtumėte suvokti Dievo valią ­ kas gera, tinkama ir tobula.“

Ypač šiandien krikščionys yra spaudžiami būti kuo panašesni į pasaulį. Reklama, pramogos, žiniasklaidos priemonės kviečia mus mėgdžioti net tai, kas yra nuodėmė. Tikrai ne viskas bloga pasaulyje. Nors pažeistas nuodėmės, pasaulis yra Dievo kūrinija. Tačiau Paulius ragina mus atskirti tai, kas yra nuodėmė, ir jos vengti, netoleruoti.

Šiandienos aplinka, kurioje mes gyvename, yra labai panaši į tą pagonybę, kuri vyravo Romos imperijoje. Paulius primena Efezo krikščionims visokį netyrumą, nuodėmes, į kurias jie buvo panirę. Kristų įtikėjusiems žmonėms Efezo bažnyčioje jis be užuolankų sako: „Jūs kadaise buvote tamsa.“ Jis taip apibūdina jų buvusią dvasinę būseną, kad parodytų tą didelę tamsą, kurioje jie buvo paskendę, nes jų dar nebuvo neaplankiusi šviesa – Kristaus šviesa. „Bet dabar jūs esate šviesa Viešpatyje, – sako jis, – todėl elkitės kaip šviesos vaikai. O šviesos vaisiai reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa.“

Mes esame šviesa Viešpatyje, nes Viešpats mus aplankė savo šviesa iš aukštybių ir iš malonės mus išgelbėjo. Jis išvadavo mus iš supančios tamsos, sako apaštalas. Laiške Kolosiečiams jis rašo: „Jis išgelbėjo mus iš tamsos valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę.“ Jis išlaisvino mus iš nuodėmės galios. „Jame mes turime atpirkimą, nuodėmių atleidimą.“ Įtikėję į jį mes tapome šviesos vaikais, todėl turime vaikščioti šviesoje. „Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! Kaip dieną elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo.“

Apaštalas pataria mums nebendrauti su nusidėjėliais, tai yra vengti blogos aplinkos, kuri palaipsniui įtraukia į nuodėmę. Tai pilni tiesos žodžiai. Į kokią aplinką žmogus patenka, su ja ilgainiui susilieja. Jei mes esame tarp dorų žmonių, jie mus skatina būti tokiais. Jei mes įsiliejame į draugystę su prastos reputacijos žmonėmis, neabejotinai jis padarys mums poveikį. Bendraujant su tokiais žmonėmis gresia didžiulis pavojus, kad mes pradėsime elgtis taip, kaip jie. „Nebūkite jų bendrai!“, pataria apaštalas. „Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais“, skelbia pirmoji psalmė. Saugokime savo širdis, protus ir kūnus.

Tačiau Paulius nesiūlo pasitraukti į nuošalę, o tik primena, kad Kristų įtikėjusieji tapo šviesa Viešpatyje. O kokia šviesos paskirtis? „Šviesa visa padaro regima, – atsako apaštalas, – o kas padaryta regima, yra šviesa.“ Kadangi Kristų mylintys žmonės yra šviesa Viešpatyje, jų pareiga yra ne tik neprisidėti prie tamsos darbų, bet ir juos atskleisti. Krikščionis turi pasakyti ką Dievas vadina nuodėme ir skatinti jos vengti.

Kartais mūsų nepakantumas nuodėmei turi būti tiesioginis, ypač kai susiduriame su ja  akis į akį. „Šviesa visa padaro regima, – sako apaštalas, o „ką jie slapčia daro, gėda ir sakyti.“ Kitais atvejais reikia liudyti Dievo šviesą pavyzdžiu, tai yra elgtis priešingai, nei elgiasi „pašaipūnai“. Jei jie egoistai, mes būkime labdaringi. Jei jie keikia, mes laiminkime. Jei jie gyvena tik sau, mes gyvenkime Dievui ir artimui. Mūsų elgesys yra galingas liudijimas nuodėmės akivaizdoje.

Tai darydami, mes vykdysime Dievo valią, kuris siekia pažadinti nusidėjėlius iš miego, kad jie patirtų Kristaus šviesą ir keltųsi iš mirties. To iš mūsų geidauja Dievas. Per pranašą Izaiją jis sako: „Kelkis, nušvisk! Tavo šviesa atėjo, Viešpaties šlovė virš tavęs sušvito! Nors žemę gaubia sutemos ir tautas dengia tamsybės, virš tavęs šviečia Viešpats, virš tavęs apsireiškia jo šlovė.“ Dievas ragina mus eiti šventėjimo keliu, kurį yra apsakęs Kristus. Jei esame mieguisti apaštalas Paulius kviečia pabusti iš nuodėmės miego ir žadinti kitus. „Todėl sakoma, – taria jis. – Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus.” Jis atgaivins tavo sielą malone, aplankys tave ramybe ir džiaugsmu, padovanos amžiną išgelbėjimą. Amen.