21 sekmadienis po Švč. Trejybės
Šventasis Raštas praneša, kad krikščioniškas gyvenimas yra kova. Ji vyksta sielos viduje tarp nuodėmės ir šventumo, tarp mūsų širdies ir dvasinių tamsos jėgų. „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su ... šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.“
Gera žinia yra ta, kad Jėzus laimėjo šią kovą. Savo mirtimi ant kryžiaus ir prisikėlimo pergale jis nugalėjo mūsų sielų priešus – nuodėmę, mirtį ir šėtoną. Mes turime didį karvedį, po kurio vėliava žygiuojame ir su juo turime nugalėti. „Dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!“ – taria apaštalas
„Būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga“, - ragina mus Paulius. Dvasinėje kovoje būtina pasitikėti ne tiek savo jėgomis, kiek Viešpaties visagalybe ir maldoje prašyti jo pagalbos. Į pagalbą su dvasinėmis blogio jėgomis apaštalas taip pat kviečia pasitelkti visus Dievo ginklus. Tai dvasinio pobūdžio ginklai, kurie padeda atsilaikyti prieš šėtono klastas, apgaules, ir kitus išpuolius.
Apaštalas pabrėžia, kad mes kovojame ne su kūnu ir krauju. Jis primena, kad šėtonas, piktoji dvasia, dviliežuvė gyvatė, ar kaip mes jį bevadintume, turi tūkstančius būdų, kaip suvilioti. Tai subtilus priešas, kuris naudojasi įvairiomis gudrybėmis, kad tik mes nusidėtume. Be to jis yra nematomas priešas. Jis mus užpuola, kai to nesuvokiame. „Būkite blaivūs ir budrūs, - sako apaštalas Petras, - nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu.“ „Atsiduokite Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų“, - sako apaštalas Jokūbas. Jis kviečia mus būti Kristaus kariais, kad gyvenimo pabaigoje galėtume su apaštalu Pauliumi ištarti: „Aš kovojau gerąją kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą.“
„Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir visa nugalėję, išsilaikyti“, - sako apaštalas. „Nusimeskite tamsos darbus, apsiginkluokite šviesos ginklais“, - rašo jis laiške Romiečiams, „teisumo ginklais iš kairės ir iš dešinės“, - pataria jis korintiečiams.
Kas yra tie Dievo ginklai? Apaštalas pavartoja jo laikų romėnų kareivio ginkluotės metaforą.
„Stovėkite, susijuosę strėnas tiesa.“ Diržas sutvirtina visą kareivio ginkluotę. Krikščionio diržas yra tiesa. Tai priešingybė melui, kurio taip gausu pasaulyje. Šėtonas siekia supainioti žmonių protus, kad jie nustotų skirti tiesą nuo melo. Ypač moralės atžvilgiu šiandien bandoma mums teigti, kad tiesa yra reliatyvi. Kas anksčiau buvo nuodėmė, šiandien tampa priimtinu dalyku. Mes nebūtume pajėgūs apsiginti nuo šėtono gudrybių, jei nežinotume Dievo žodžio tiesos. „Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa“, - meldžia Jėzus dangiškojo Tėvo. Dievo žodžio pagalba atskirkime tiesą nuo brukamo melo. Kaip diržas apjuosia visą kareivio aprangą, taip ir Dievo žodžio tiesa tesutvirtina mūsų protus ir mintis.
„Apsivilkite teisumo šarvais.“ Šarvai saugo svarbiausius mūsų gyvybės organus, ypač širdį. Šiuos teisumo šarvus mes gavome Krikšte. Mes juos vėl gauname, kai išpažįstame nuodėmes ir Altoriaus sakramente priimame Kristaus kūną ir kraują. Tai Kristaus teisumas, kuriuo jis mus aprengia sakramente, kad mes saugotume savo širdį nuo šėtono pagundų. „Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė“ (Pat 4, 23).
„Apsiaukite kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją.“ Batai yra neatsiejama kareivio aprangos dalis. Jie leidžia jam darniai žygiuoti, įveikti kelionės sunkumus. Mes taip pat turime ryžtingai skleisti taikos evangeliją, dalintis išgelbėjimo žinia per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Ji yra vadinama „taikos evangelija“, nes „išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.“ Taikos evangelija kviečia mus gyventi taikoje tiek su Dievu, tiek vieni su kitais. „Kiek įmanoma ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis“, - rašo apaštalas romiečiams.
„Visais atvejais pasiimkite tikėjimo skydą.“ Tikėjimas yra mūsų skydas gundymo valandoje. Skydą kareivis gali sukioti į visas puses. Apaštalas Paulius sako, kad tikėjimo skydas padės apsiginti nuo šėtono svaidomų ugningų strėlių - mus supančių aistrų ir pagundų. Jos yra pavojingos, nes, skirtingai nei šaunamasis ginklas, jos skrenda tyliai ir aplenkia mūsų budrumą. Pasitikėjimas Dievu yra tas skydas. „Pergalė, nugalinti pasaulį - mūsų tikėjimas!“ - sako apaštalas Jonas.
„Pasiimkite ir išganymo šalmą.“ Šėtonas skatina abejoti krikščionis savo išgelbėjimu per Jėzų Kristų. Mus gali lankyti mintys, kad Kristus ne viską atliko mūsų išgelbėjimui, jog mes patys turime prisidėti prie išgelbėjimo savo darbais ir tokiu būdu svarstyti ir abejoti, ar jau viską padarėme. Paulius šalmą vadina „išganymo šalmu“, nes tai tvirta išganymo viltis neleidžianti šėtonui gramzdinti širdį į neviltį.
„Pasiimkite ir ... Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį.“ Kaip kardas anų laikų kareiviui buvo būtina ginkluotės dalis, taip Dievo žodis yra būtinas ginklas dvasinėje kovoje. Jis vadinamas „dvasios kalaviju“, nes girdint Dievo žodį mus lanko Šventoji Dvasia. „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki sielos ir dvasios atšakos.“ Tai svariausias ginklas, kuriuo reikia atremti pagundas. Pats Kristus atrėmė šėtono gundymus cituodamas Šventą Raštą. „Parašyta, - sakė jis, - Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.“ Parašyta: „Negundyk Viešpaties, savo Dievo.“ Parašyta: „Viešpatį, savo Dievą, garbink ir jam vienam tarnauk!“
„Būti krikščioniu, reiškia būti kariu“ – sakė garsusis 19 a. anglų pamokslininkas. Nė vienas karys neina į mūšį be ginklų. Ir mes dvasinėje kovoje prieš nuodėmę ir šėtoną apsiginkluokime visais Dievo ginklais, o ypač galingiausiu iš jų – „Dvasios kalaviju kardu, tai yra Dievo žodžiu.“ Amen.