Adventas yra pasirengimo laikotarpis. Jame mes ruošiame savo širdis Kristaus atėjimui. Kaip tos 10 mergaičių iš Kristaus palyginimo apie vestuves, kurios laukia ateinančio jaunikio, taip ir mes turime laukti ateinančio Viešpaties apsirengę šventiniais sielos rūbais, su degančiais tikėjimo žibintais rankose. „Supraskite, koks dabar laikas, – sako apaštalas Paulius. – Išmušė valanda jums pabusti iš miego. Dabar išganymas mums arčiau negu tuomet, kai įtikėjome. Naktis nuslinko, diena prisiartino.“

Advente mes pasirengiame ne tik Kalėdoms, kuriose džiaugiamės Gelbėtojo gimimu. Jame mes rengiame savo širdis Kristaus antrajam atėjimui – su tikėjimo viltimi žvelgiame į būsimuosius laikus, kada su Kristaus atėjimu išauš naujosios kūrinijos rytas. Adventas taip pat skelbia nuolatinį Kristaus atėjimą į mūsų širdis per tikėjimą, per jo žodį ir jo kūno ir kraujo Sakramentą.

„Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę.“ Mylėti ir būti mylimam – tai kiekvieno žmogaus troškimas, džiaugsmas ir laimė. Mūsų meilė Dievui ir artimui, tai atsakas į Dievo meilę. „Mes mylime Jį, nes Jis mus pirmas pamilo“, – sako apaštalas Jonas. „Dievas mums parodė savo meilė tuo, kad Kristus už mus numirė“, – liudija apaštalas Paulius. Meilės kilmė yra dieviška, „nes Dievas yra meilė“, – paaiškina apaštalas Jonas. „Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą.“

Meile mes įvykdome Dievo Įstatymą. Paulius čia atkartoja Viešpaties žodžius. „Mokytojau, – kartą jo buvo paklausta, – koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis ­ panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį.“

Apaštalas nurodo į antrąją įstatymo plokštę, kuria Dievas paliepia mylėti artimą. „Kas myli, tas įvykdo įstatymą“, – primena jis. Jis pamini penkis iš dešimties įsakymų, kviesdamas mus mylėti artimą ne veidmainiškai, o kaip mylime save. „Juk įsakymai: Nesvetimauk, nežudyk, nevok, negeisk ir kiti gali būti sutraukti į tą vieną posakį: Mylėk savo artimą kaip save patį. Meilė nedaro nieko pikta artimui. Taigi meilė ­ įstatymo įvykdymas.“

Meilė turi savo praktinę išraišką.

„Kokį pavidalą turi meilė, kokią formą, kokią figūrą? Kokias kojas, kokias rankas? – klausia Bažnyčios tėvas Augustinas. – Niekas negali to pasakyti. Bet ji turi kojas – jos neša tave į bažnyčią. Ji turi rankas: jos pasigailėdamos išsitiesia į vargšus. Ji turi akis: su jomis pažįsta kenčiančius. Ji turi ausis, apie kurias Viešpats sako: „Kas turi ausis klausyti – teklauso.“

Kaip ji įvykdoma praktikoje Jėzus paaiškina per auksinę taisyklę. „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite.“

Deja, dėl pažeistos mūsų prigimties mes nesugebame tobulai mylėti, todėl Paulius meilę vadina mūsų skola, kurią kad ir kaip stengiamės grąžinti, vis tiek liekame skolingi. Vis dėlto tai palaiminta skola. Todėl „niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę.“

Advento laike apaštalas Paulius mus ragina pabusti iš dvasinio miego. „Supraskite, koks dabar laikas. Naktis nuslinko, diena prisiartino.“

Krikščionis žino, kad, nors ir nusidėjėlis, jis yra išgelbėtas per Kristaus auką ant kryžiaus. Deja, mes dažnai užsnūstame nuodėmės miege. Adventas – tai pabudimo metas. Metas pabusti iš kūniško tingumo, aplaidumo, dvasinio abejingumo miego. Pažvelkime, koks yra paros laikas. „Naktis nuslinko, diena prisiartino“, – sako Paulius. Jau brėkšta aušra. Ateina Kristus – mūsų tikėjimo saulė. Kelkimės, nes jau pakankamai miegojome. „Dabar išganymas mums arčiau negu tuomet, kai įtikėjome.“

„Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais!“ – ragina apaštalas, nes artėja išvadavimo diena, atpirkimo diena, kurią pažadėjo Viešpats.

Pabudęs žmogus nusiima naktinius drabužius ir apsirengia tinkamais, kad jam nebūtų gėda pasirodyti viešumoje. „Nusimeskime tamsos darbus“, – ragina apaštalas, kviesdamas mus pabusti iš dvasinio apsnūdimo ir nuodėmės miego. „Kaip dieną elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo.“ Mūsų nuodėmės – tai tamsos darbai, bet dabar jau „naktis nuslinko ir diena prisiartino.“ Amžinybės laikas jau prie durų.

Kokie yra tie rūbai, kuriais turime apsirengti?

„Apsiginkluokime šviesos ginklais!“ – sako Paulius. Krikščionį jis apibūdina kaip karį, kuris kovoja su trimis priešais, kurie siekia mus nugalėti. Biblija juos įvardija kaip pasaulį, mūsų pačių kūną, ir šėtoną.

Pasaulis – tai išorinis priešas, kuriuo apibūdinama visa, kas priešinasi Dievui. „Tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio“, – sako apaštalas Jonas. „Praeina pasaulis ir jo geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“, – priduria jis. „Neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia“, – ragina apaštalas Paulius.

Mūsų kūno geidulingumas – tai vidinis priešas, su kuriuo turime kovoti. Tai „senasis Adomas, nuodėmingas žmogus, kurį kasdieną reikia marinti atgailos keliu. „Nepasiduokite kūno geismams, nes kūno geismai priešingi Dvasiai, o Dvasios kūnui“, – sako Paulius. „Nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių.“ „Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią.“

Dvasinį priešą mūsų sielos priešą Jėzus vadina šėtonu, gundytoju, sielos žudiku, melo tėvu. Šėtonas burnoja prieš Dievą, prieš jį maištauja, prieštarauja jo šventam žodžiui. „Būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga. Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas.“

„Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi“, – apibendrina apaštalas. Kristaus teisumas, kurį jis padovanojo Krikšte, yra gražiausias rūbas, kuriuo kada nors mes buvome aprengti. Šis rūbas simbolizuoja teisumą, kurį gavome iš Kristaus. Viešpats mus vėl ir vėl juo aprengia, kai išpažįstame nuodėmes, kai altoriaus duonoje ir taurėje priimame jo kūną ir kraują.

Įžengiant į Adventą Paulius mus ragina pasiruošti Kristaus dienai. Jis kviečia gyventi padoriai, saugotis visokio „neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo.“ Jis ragina niekam nebūti ką nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę. „Virš viso to apsivilkite meile, kuri yra tobulumo raištis.“ Amen.