Palangos bažnyčios 10-ties metų pašventinimo sukaktis

Palangos parapija bažnyčią planavo statyti dar 20 a. pradžioje. Tuomet miestas buvo Kuršo gubernijos dalis, todėl Palangos tikinčiuosius aptarnavo Rucavos-Būtingės parapijos kunigai. Pamaldos vyko miesto progimnazijos salėje šešis kartus metuose. 1903 m. Peterburge leidžiamame Liuteronų Bažnyčios Savitarpio pagalbos fondo metraštyje rašoma:

„Rucavos kunigas Johannas Riemschneideris kreipėsi į bažnytinės apskrities komitetą, prašydamas suteikti auką maldos namų statybai jo aptarnaujamai filijai Palangoje. Prašymas dar nesvarstytas, nes pati bendruomenė kol kas nesiėmė būtinų parengiamųjų darbų, bet akivaizdu, kad pagalbą suteikti reikės, nes padėtis čia nepaprasta. Iki šiol palangiškiams tenka keliauti į už 14 verstų [15 km] esančią Šventąją [Būtingės bažnyčią], nes kunigas tik retkarčiais gali juos dvasiškai aptarnauti.  Parapiją sudaro apie 200 narių. Ji susideda iš skirtingų tautinių grupių: vietos vokiečių ir latvių, Prūsijos lietuvių ir iš užsienio atvykusių vokiečių amatininkų. Tai rodo, kad bendruomenė stokoja vieningo tautinio pagrindo. Mažai bendruomenei ne per geriausią poveikį daro ir kitų konfesijų įtaka. Būtina ją aptarnauti vietoje. Iki šiol progimnazijos salė būdavo retkarčiais užimta. Reikės statyti maldos namus, ir tikriausia bus prašoma Savitarpio pagalbos fondo paramos. Kaip dažnai prireikia pagalbos iš arti ir toli!“

Kuršo Guberniją sukrėtę 1905 m. revoliucijos įvykiai tikriausia sutrukdė šį siekį tuomet įgyvendinti.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Palangos liuteronų bendruomenė tapo Kretingos liuteronų parapijos filija. Jos kunigas Karl Friedrich Josephi kreipėsi į Gustav-Adolf fondą Vokietijoje su prašymu skirti pagalbą Palangos maldos namų įrengimui. Gavę paramą palangiškiai įsigijo iš Julijono Kaplanskio namą Jūratės g. 3, stovėjusį priešais vėliau sovietmetyje buvusį paminklą bolševikų vadui Leninui. Šiandien šioje aikštėje poilsiautojus traukia trykštantis šviesos ir muzikos fontanas. Parapijai gausiai pasitarnavo Skuodo kunigas Maksas von Bordelius. 1928 m. Skuodo parapijos metraštyje jis įrašė:

„Lapkričio 7 d. – maldos namų Palangoje pirkimo sandoris įvykdytas. Jie įsigyti remiant Gustav-Adolf fondui Vokietijoje. Lapkričio 28 d. – maldos namai suremontuoti. Gruodžio 16 d. – maldos namai pašventinti dalyvaujant Žemaičių Naumiesčio parapijos kunigui Dovui Jurkaičiui.“

 

 

 

 

 

 

 

 

Palangos liuteronų maldos namų Jūratės g. 3 pašventinimo pamaldos
1928 m. gruodžio 16 d. Apeigoms vadovavo Skuodo parapijos kunigas
Maksas Bordelius (kairėje) ir Žemaičių Naumiesčio parapijos kunigas
Dovas Jurkšaitis (Heimatgruss 1965, 48).

 

 

 

 

 

 

 

Tikintieji po maldos namų pašventinimo pamaldų 1928 m. gruodžio 16 d.
(Heimatgruss 1965, 50).

Tai buvo kuklus pastatas, oficialiuose dokumentuose vadintas „Lietuvos evangelikų liuteronų misijos sąjungos namais.“ Parapija jame meldėsi iki 1938 m. gegužės 10 d. Tą dieną stipraus vėjo genamos liepsnos per 5 valandas nušlavė beveik visą šiaurinę Palangos miesto dalį. Sudegė ir liuteronų maldos namai. Vienintelis išlikęs jų liudytojas šiandien yra šalia Šventosios esančioje Romos Katalikų Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės koplyčioje kabantis varpas. Ant jo išlietas užrašas byloja: „Ev. Luth. Gemeinde Palanga 1928“ („Palangos Evangelikų liuteronų parapija 1928 m.“).

Palangos liuteronų maldos namų varpas Šventosios Romos katalikų koplyčioje.

Netekusi maldos namų parapija meldėsi privačiuose namuose. 1944 m. balandžio 16 d. Kretingos parapijos metrikų knygoje kun. Ansas Baltris įrašė: „Mikas Kavolis iš Rūdaičių ir Ieva Endružytė iš Laumalių sujungti bažnytine santuoka Palangoje pamaldų salėje.“ Mišios karo metais tikriausia buvo švenčiamos Pukių šeimos namuose.

Sovietinė valdžia parapijai legaliai veikti neleido. Palangiškiai liuteronai buvo priversti maldai vykti į Būtingės ir Kretingos bažnyčias. Kartą metuose liuteroniškos pamaldos vykdavo Palangos kapinėse, liuteronams skirtoje dalyje, kur iki šiol stovi liuteronų koplyčia. Kapinių šventė pritraukdavo gausų būrį miesto ir apylinkės tikinčiųjų. Nustojusi oficialiai veikti, Palangos liuteronų bendruomenė buvo priskirta Kretingos parapijai.

Parapija atsikūrė 1993 metais. Pirmosios pamaldos vilniečio Povilo Pukio name įvyko rugsėjo 26 dieną. Nuo tol šie svetingi Maironio g. 25 namai ir juose gyvenusi parapijos pirmininkė Aneta Labotakienė kas antrą sekmadienį tikintiesiems atverdavo duris maldai.


Parapija 1993-2012 m. meldėsi privačiame name.

Atsikūrusi parapija iš karto ėmė planuoti būsimos bažnyčios statybą. 1998 m. Palangos miesto taryba leido rengti detalųjį planą būsimos bažnyčios vietoje Saulėtekio g. 1. Bažnyčios projektą parengė palangiškiai architektai Irena ir Gintas Likšos. 2000 m. planas buvo patvirtintas ir sklypas perduotas parapijai. Pagal tuometinius urbanistinius ribojimus, Palangos miesto pastatų aukštis negalėjo viršyti 15 metrų. Kadangi parapija norėjo bažnyčios su bokštu, tikintieji kreipėsi į miesto tarybą išimties tvarka leisti padidinti pastato aukštį. Taryba leidimą suteikė ir bažnyčia buvo suprojektuota su bokštu.

 

Bažnyčios kertinio akmens padėjimas 2005 m. liepos 30 d.
Iš kairės: kun. dr. Charles Evanson, vysk. Gary Arp, kun. Darius Petkūnas, vysk. Mindaugas Sabutis.

2005 m. liepos 30 d. padėtas bažnyčios kertinis akmuo. Statyba užtruko septynerius metus. Jai gausiai aukojo Čikagos „Tėviškės“ liuteronų parapijos narys Kurtas Vėlius, JAV liuteronų bažnyčios Misurio sinodo Ajovos valstijos tikintieji, vadovaujami vyskupo Gary Arp, kiti aukotojai iš Lietuvos ir užsienio. Ajovos liuteronai surengė ne vieną talką, į Palangą atskrisdami savo lėšomis ir darbu prisidėdami prie pastato statybos. Vokietijos Gevelsbergo parapija padovanojo puošnius suolus, krikštyklą ir varpus. Rucavos ir Nicos parapijos, prisimindamos artimus Palangos ryšius su Rucava, padovanojo altoriaus kryžių. Vargonai už nedidelę auką buvo įsigyti iš vienos Kelno bažnyčios Vokietijoje.

Bažnyčios statyba, 2007 m. rugpjūtis.

Bažnyčia su ką tik užkelta bokšto smaile, 2008 m. rugsėjo 29 d.

Pašventinimo diena, 2012 m. liepos 14 d.

Pašventinimo pamaldos.

Bažnyčia buvo pašventinta 2012 m. liepos 14 d., dalyvaujant gausiam skaičiui tikinčiųjų iš Lietuvos, JAV, Vokietijos ir Latvijos.

Kun. Darius Petkūnas

 

Straipsnyje naudoti archyviniai ir publikuoti šaltiniai:
LCVA f. 1248, ap. 21, b. 1995, l. 11, 13.
LCVA f. 1248, ap. 4, b. 5/307a, „Planas 9 lapuose“.
Bericht über die Wirksamkeit der Unterstützungs-Casse für Evangelisch- Lutherische Gemeinden in Russland im Jahre 1903. St. Petersburg 1904, p. 25.
Die evangelisch-lutherischen Gemeinden in Rußland. II Band. Der Livländische, Estländische und Kurländische konsistorialbezirk. St. Petersburg 1911 p. V, 189.
Heimatgruss. Jahrbuch der Deutschen aus Litauen für 1965, p. 48-50.
Martynas Bendikas Iš Palangos liuteronų praeities. – Svečias, Čikaga, 1990 Nr. 1, p. 34-37.