Maldos žvakės įžiebimo prasmė

Maldos žvakės įžiebimo tradicija siekia ankstyvosios krikščionybės laikus. Krikščionys ją uždegdavo liturginių apeigų ir asmeninės maldos metu, prie šventųjų kapų ir kitomis progomis. Žvakė simbolizuoja prisikėlusio Kristaus šviesą, kuris nugalėjo mirtį ir privertė tamsą pasitraukti. Ji regimai skelbia Evangelijos žinią, kad Jėzus yra „tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų“ (Jn 1, 9). „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12). „Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsybėse“ (Jn 12, 46).

Uždegdamas žvakę tikintysis išreiškia asmeninę padėką Viešpačiui. Jos liepsna simbolizuoja krikščionio širdyje esantį Dievo duotąjį tikėjimą. Ji primena Kristaus kvietimą būti šviesa pasauliui, išpažinti tikėjimą gerais darbais. „Jūs – pasaulio šviesa. Tešviečia jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 14).

Žvakė krikščioniui primena Krikšto Sakramentą. Krikšto liturgijoje kunigas ją įteikia per vandenį ir Šventąją Dvasią atgimusiam žmogui. „Priimk šią degančią žvakę kaip ženklą, kad priėmei Kristų, kuris yra pasaulio šviesa. Visada gyvenk Kristaus šviesoje ir būk visada pasiruošęs jo atėjimui, kad jį sutiktum su džiaugsmu ir kartu su juo įžengtum į Avinėlio vestuvių pokylį jo amžinoje karalystėje.“

Žvakės įžiebimas nebūtų prasmingas, jei jos šviesos nelydėtų malda. Uždegdamas žvakę tikintysis išreiškia pagarbą Dievui, pasimeldžia už save ir kitus žmones. Tradiciškai ji įžiebiama:
– meldžiantis už Bažnyčią;
– prisimenant Krikšto Sakramento ir kitus įžadus;
– prašant asmeninės Dievo malonės ir gailestingumo;
– dėkojant Viešpačiui už išklausytą maldą ir suteiktas malonės dovanas;
– meldžiantis už artimą;
– mirusiųjų atminimui.

Žvakė Dievo garbei uždegama ne todėl, kad Viešpats geriau išgirstų maldą – ji liudija, kad širdis juo pasitiki. Degdama kelias valandas ji kviečia krikščionį mintyse ir maldoje pasilikti su Viešpačiu, išlikti pastoviu šventuose siekiuose ir įsipareigojimuose. „Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo Viešpaties“ (Lk 12, 35-36).

Malda įžiebiant žvakę:
„Gailestingas Viešpatie, kreipiuosi į Tave, melsdamasis už (…). Tu esi pasaulio šviesa. Teprimena man ši žvakė Tavo šviesą, kuria Tu apšvieti džiaugsmo ir sunkumų laike. Sudegink ir apvalyk savo meilės liepsnoje tai, kas mano gyvenime Tau priešinga ir įžiebk manyje meilę Tau. Mokyk mane melstis visu savo gyvenimu. Amen.“

Kun. Darius Petkūnas