Palangos liuteronų parapijos
pamaldų tvarkaraštis


2022 sausio 9 d. – 14 val.
1 sekmadienis po Trijų karalių

2022 sausio 16 d. – 11 val.
2 sekmadienis po Trijų karalių

2022 sausio 30 d. – 14 val.
3 sekmadienis po Trijų karalių

2022 vasario 6 d. – 11 val.
Paskutinis sekmadienis po Trijų Karalių

2022 vasario 20 d. – 14 val.
Antras sekmadienis prieš Gavėnią

2022 vasario 27 d. – 11 val.
Užgavėnių sekmadienis

2022 kovo 13 d. – 14 val.
2 Gavėnios sekmadienis

2022 kovo 20 d. – 11 val.
3 Gavėnios sekmadienis

2022 balandžio 3 d. – 14 val.
5 Gavėnios sekmadienis

2022 balandžio 10 d. – 14 val.
Verbų sekmadienis

2022 balandžio 17 d. – 8 val.
Velykos

2022 balandžio 24 d. – 14 val.
1 sekmadienis po Velykų

2022 gegužės 1 d. – 11 val.
Motinos diena

2022 gegužės 15 d. – 14 val.
4 sekmadienis po Velykų

2022 gegužės 22 d. – 11 val.
Kristaus dangun žengimas

2022 birželio 5 d. – 14 val.
Sekminės

2022 birželio 12 d. – 11 val.
Šventoji Trejybė

2022 birželio 26 d. – 14 val.
2 sekmadienis po Švč. Trejybės

2022 liepos 3 d. – 11 val.
3 sekmadienis po Švč. Trejybės

2022 liepos 17 d. – 14 val.
Palangos kapinių šventė

2022 liepos 24 d. – 11 val.
6 sekmadienis po Švč. Trejybės

2022 rugpjūčio 7 d. – 14 val.
8 sekmadienis po Švč. Trejybės

2022 rugpjūčio 14 d. – 11 val.
9 sekmadienis po Švč. Trejybės

2022 rugpjūčio 28 d. – 14 val.
11 sekmadienis po Švč. Trejybės

2022 rugsėjo 4 d. – 11 val.
12 sekmadienis po Švč. Trejybės

2022 rugsėjo 18 d. – 14 val.
14 sekmadienis po Švč. Trejybės

2022 rugsėjo 25 d. – 11 val.
15 sekmadienis po Švč. Trejybės

2022 spalio 9 d. – 14 val.
17 sekmadienis po Švč. Trejybės

2022 spalio 16 d. – 11 val.
18 sekmadienis po Švč. Trejybės

2022 spalio 30 d. – 14 val.
Reformacijos šventė

2022 lapkričio 6 d. – 11 val.
Trečias sekmadienis prieš Adventą

2022 lapkričio 20 d. – 14 val.
Amžinybės sekmadienis
Mirusiųjų minėjimo šventė

2022 lapkričio 27 d. – 11 val.
1 Advento sekmadienis

2022 gruodžio 11 d. – 14 val.
3 Advento sekmadienis

2022 gruodžio 18 d. – 11 val.
4 Advento sekmadienis

2022 gruodžio 24 d. – 16 val.
Kūčios

2023 sausio 1 d. – 11 val.
Naujieji Metai

Kunigas Darius Petkūnas
Tel. +370 611 38226
El. paštas: darius.petkunas@gmail.com

Bažnyčios adresas:
Saulėtekio takas 1,
LT-00125 Palanga

Parapijos sąskaita:
Palangos evangelikų liuteronų parapija
LT937300010083427403
Į.k. 192091736

Apie mus
Palangos liuteronų parapija vienija jos ribose gyvenančius liuteronų tikinčiuosius. Pamaldose gali dalyvauti ir kitų konfesijų tikintieji – visi norintys susipažinti su liuteronų tikėjimu, liturgija ir joje skelbiamu Dievo žodžiu. Kiekvienos pamaldos yra Mišios, tai yra liturgija su Altoriaus Sakramentu, kuriame tikintieji, priimdami Kristaus kūną ir kraują duonoje ir taurėje, iš Dievo gauna malonę ir nuodėmių atleidimą. Šventoji Dvasia Eucharistijoje stiprina žmogaus tikėjimą, todėl tikintieji yra kviečiami priimti Sakramentą per kiekvienas pamaldas. Žmonės, norintys pirmą kartą Liuteronų Bažnyčioje priimti Altoriaus Sakramentą, susipažįsta su Bažnyčios mokymu Mažajame Katekizme ir gauna kunigo sutikimą.  Apsilankantieji liuteronų bažnyčioje kviečiami paimti giesmyną ir įsijungti į liturgiją bendrame parapijos giedojime. Išankstinis muzikinis pasiruošimas ir muzikiniai gebėjimai nebūtini, nes giesmę bažnyčioje veda vargonininkas ir kunigas. Krikšto Sakramente žmogus atgimsta per vandenį ir Šventąją Dvasią, gauna nuodėmių atleidimą, malonę ir amžinojo gyvenimo pažadą, todėl tėvai kviečiami krikštyti kūdikius kuo anksčiau nuo gimimo. Pirmoji Komunija ir Konfirmacija (Sutvirtinimas) Liuteronų Bažnyčioje teikiama kartu. Prieš tai 12-14 metų jaunimas susipažįsta su krikščioniško tikėjimo pagrindais Mažajame Katekizme ir Biblijoje aprašyta žmogaus išganymo istorija. Bažnyčia Šventame Rašte yra vadinama Kristaus kūnu, todėl ji yra daugiau nei pastatas. Tai tikinčiųjų bendruomenė, kurioje teisingai skelbiamas Dievo žodis ir teikiami Kristaus įsteigti sakramentai. Tikintieji yra Kristaus kūno nariai, todėl jie yra kviečiami aktyviai įsijungti į Bažnyčios gyvenimą pagal jiems suteiktas Dievo malonės dovanas (Rom 12, 4-8). Plačiau Liuteronų Bažnyčios mokymas išdėstytas Bažnyčios svetainės skyriuje Tikėjimo išpažinimas.

Palangos parapijos Facebook svetainė

 

Parapijos istorija

Dar XX amžiaus pradžioje Palanga buvo nežymus Kuršo Kraštui priklausantis pajūrio miestelis. Čia jau stovėjo graži Romos katalikų bažnyčia, kurioje kasmet vykdavo švento Roko atlaidai, puikūs grafo Tiškevičiaus rūmai su dideliu, gerai prižiūrimu parku, į jūrą nusitiesiančiu tiltu ir pušelių apsupta kalva, pavadinta Birutės kalnu, kurios viršuje buvo pastatyta nedidelė koplytėlė. Šis kurortas anais laikais buvo daugiausia lankomas turtingesnių lenkų arba lenkiškai kalbančių vasarotojų, nes tada kuris save kiek aukštesniu laikė, stengėsi kalbėti lenkiškai. Palangos gyventojams miestelio grožis neturėjo didesnės reikšmės, nes jiems rūpėjo kasdieninio pragyvenimo dalykai.

Po Pirmojo Pasaulinio karo Palangos ir apylinkės gyventojams buvo duota teisė apsispręsti kam priklausyti: Latvijai ar Lietuvai. Tuomet dauguma jų balsavo už prisijungimą prie Lietuvos. Tai tikriausiai buvo padaryta ekonominiais sumetimais, nes Latvija tuo metu Baltijos pajūryje turėjo kelias kurortines vietas, o Lietuva nė vienos. Prisijungdami prie Lietuvos gyventojai tikėjosi poilsiautojų antplūdžio. Po prisijungimo Palanga pasidarė žymi vasarvietė, garsėjusi savo plačiu balto smėlio paplūdymiu ir kvepiančiais pušynais. Vasaroti į ją mėgdavo atvažiuoti Lietuvos prezindentas ir eiliniai valdininkai bei tarnautojai.


Palangos liuteronų bažnyčia.
Architektai I. Ir G. Likšos.
Kun. D. Petkūno nuotr.

Nėra išlikę žinių kiek Palangos ir apylinkės gyventojų 16 amžiuje buvo susipažinę su Martyno Liuterio Reformacijos idėjomis. Jų neabejotinai buvo, nes netolimame Skuodo miestelyje žemaičių storosta arba karvedys J. K. Chodkewisz (Katkevičius) liuteronams pastatė bažnyčią. Jie turbūt buvo ūkininkai arba žemdirbiai, dirbantys Palangos dvaro arba Romos Katalikų Bažnyčiai priklausančiose žemėse. Ypatingų teisių jie neturėjo. Kontrreformacijos metu aukštų duoklių verčiami kai kurie iš jų vėl grįžo į katalikybę. Vienoje vietoje užtinkama žinutė apie Virkštininkų apylinkės evangelikų liuteronų iškėlimą į kitą vietą.
Nuo to laiko iki pat 20 amžiaus pradžios nėra žinoma apie Palangos ir jos apylinkės evangelikus liuteronus. Ši vietovė iki tol nepriklausė Lietuvai, todėl mažai kas ieškojo išsamesnių žinių apie liuteronų praeitį. Tik nuo 20 a. pradžios vėl matyti, kad Palangoje yra evangelikų liuteronų tikybos gyventojų, kuriuos aptarnavo iš Kretingos atvykstantys dvasiškiai. Bažnyčios jie neturėjo ir jų skaičius nežinomas. Nežinoma net kur jie rinkdavosi maldai. Turbūt jie neturėjo nuolatinės maldai skirtos vietos.
Palanga tuo metu jau turėjo vaistinę. Vaistinė tais laikais buvo apylinkės gyventojams ypatingai svarbi vieta. Farmacijos įmonių, kurios šiandien gamina įvairiausius vaistus, tais laikais nebuvo. Vaistus, pagal gautus iš gydytojo receptus, sumaišydavo pats vaistininkas. Šio šimtmečio pradžioje vaistininku Palangoje dirbo vokietis Griuning. Jam dėl šeimos reikalų išsikėlus gyventi į Rygą, jo vaistinę 1910 metais nupirko jo studijų draugas Oskar Berting. Šioje vaistinėje kartu su juo dirbo ir vienas jo sūnus bei duktė. Oskar Berting buvo lietuvių gerbiamas ne vien tik kaip vaistininkas, bet ypatingai už tai, kad valstybinio apsisprendimo metu jis balsavo už prisijungimą prie Lietuvos.
Tam, kad evangelikai liuteronai Palangoje turėtų nuolatinę vietą Viešpaties Dievo pagarbinimui pasirūpino vaistininko Berting žmona, pamaldoms užleisdama didįjį svečių kambarį. Vėliau namo antrame aukšte buvo įrengtas erdvus kambarys, kuriame parapija rinkosi net 18 metų. Nors jokie varpai nekviesdavo parapijiečių maldai, nors nebuvo vargonų, vis vien jie ištikimai kas sekmadienį rinkdavosi Viešpaties Dievo pagarbinimui geraširdžių Bertigų namuose. Palangos parapija sudarė kelių tautybių žmonės, todėl pamokslai buvo sakomi lietuvių, latvių ir vokiečių kalbomis. To meto dokumentai liudija, kad Palangos parapijoje buvo bendrystė ir sutarimas. To negalima pasakyti apie kitas Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios parapijas, kuriose tuo mtu pastebimai augo įtampa tarp lietuvių ir vokiečių.


Palangos parapija 1993-2012 m.
meldėsi privačiame name.

Palangos liuteronai jau seniai norėjo įsigyti nuosavus maldos namus. Deja, tai jiems nepavykdavo dėl lėšų stygiaus. Kartą jie kreipėsi į juos aptarnaujantį Kretingos kunigą Karl Friedrich Josephi su prašymu padėti surasti šiam tikslui reikalingą finansinę pagalbą. Jie patys nebuvo pasiturintys, todėl savo lėšomis maldai reikalingų patalpų jie neįstengė nusipirkti. Kunigas Josephi kreipėsi į žinomą Gustav Adolf vardo draugiją ir paprašė paramos Palangos maldos namams įrengti. Ši draugija patenkino palangiškių prašymą ir skyrė lėšas maldai tinkamų patalpų įsigijimui.
Neužilgo buvo surastas tinkamas namas ir rekonstruotas į bažnyčią. Prie šio tikslo ženkliai prisidėjo parapijos narys Obrikaitis, kuris pagal profesiją buvo stalius. Jo entuziazmo paliesti parapijiečiai su atsidavimu remontavo naujai įsigytą namą be jokio atlyginimo. Jei po bažnyčios pašventinimo parapiją aplankydavo iš toliau atvykstantis dvasininkas, Obrikaitis su savo arkliu važiuodavo į Kretingos geležinkelio stotį jo pasitikti. Šio žmogaus pasišventimas ilgam išliko parapijiečių atmintyje.
Maldos namas Palangoje buvo pašventintas 1928 metais. Kun. Karl Josephi šventinėse pamaldose nebedalyvavo (jis mirė 1926 m. ir buvo palaidotas Kretingos evangelikų liuteronų kapinėse). Pašventinimo apeigas pravedė kun. M. von Bordelius iš Skuodo ir kun. Jurkšatis (Jurkschat). Bažnyčios vidus tą dieną buvo išdabintas darbingų rankų nupintais ir popierinėmis rožėmis persagstytais vainikais. Virš altoriaus kabėjo paveikslas, vaizduojantis Kristaus paėmimą į dangų, o ant altoriaus gražus kryžius ir visa eilė degančių žvakių. Patalpos kampe stovėjo didelis, aukštas koklinis pečius.
Nors Palangos parapija jau turėjo nuosavus maldos namus, jai dar trūko vietinio kunigo. Parapijai nepavyko pasiekti, kad Palangoje apsigyventų vietos kunigas, todėl ji vadindavosi tik filija arba Kretingos parapijos dukra. Ją aptarnavo kunigai iš Skuodo, Būtingės ir Šiaulių, bet dažniausiai iš Kretingos, kaip kun. Julius Stanaitis ir vėliau kun. Adomas Gelžinius.

Valteris Bendikas

„Svečias“, 1990 Nr. 1


Palangos parapija atsikūrė 1993 metais.
1993-2012 m. parapija meldėsi Povilo Pukio name Maironio g. 25.
Kertinis naujosios bažnyčios akmuo padėtas 2005 m. liepos 30 d.
Naujoji Palangos bažnyčia pašventinta 2012 m. liepos 14 d. 


Spausdinti