Šveicarijoje baigiami restauruoti vieni seniausių Europoje Batakių evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai. Iškilmingas jų pašventinimas suplanuotas pavasarį.
Restauracija – kaip mokslinis tyrimas
Senųjų Batakių vargonų restauravimo iniciatorė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnytinės muzikos sandraugos vadovė Laura Matuzaitė-Kairienė pasakojo, kad vargonų prikėlimu naujam gyvenimui antrus metus rūpinasi garsus Šveicarijos restauratorius Ferdinand Stemmer. Jis ne tik remontuoja senovinius vargonus iš įvairių pasaulio šalių, bet ir kuria naujus, be to, šio amato subtilybių moko jaunosios kartos atstovus.
– Jis stengiasi išsaugoti autentiškus garsus, naudoja įvairių epochų amatų metodus. Batakių vargonų klaviatūra ir vamzdyno vidinės dėžės jau visiškai restauruoti. Restauracija – kaip mokslinis tyrimas, tai labai stropus darbas. Paaiškėjo, kad Batakių vargonų amžius siekia 1690 metus. Lenkijoje yra tokių unikalių išlikusių, o pas mus vieninteliai tokie. Nėra nustatytas juos padirbdinęs meistras, žinoma, kad Karaliaučiaus meistrystės dirbtuvėse. Aprašus mums perduos, juose bus viskas, kas atrasta, kas paaiškėjo. Instrumentas įdomus ir unikalus, – apie Batakių evangelikų liuteronų bažnyčios vargonus kalbėjo L.Matuzaitė-Kairienė.
Dar nėra išsiaiškinta, ar šie vargonai tik 1690 metais atsidūrė Karaliaučiaus dirbtuvėse iš kažkokios bažnyčios, ar jie tais metais buvo sumeistrauti, perduoti kažkuriai kitai bažnyčiai ir tik vėliau atiteko Batakių evangelikų liuteronų bažnyčiai. Tikimasi, kad tai paaiškės restauracijos metu. Neabejojama, kad vargonai buvo sumeistrauti ne Batakių bažnyčiai, kadangi Batakių bažnyčios stogo konstrukcija jiems nepritaikyta.
– Restauruodamas nepaskubėsi, vis atsiranda nenumatytų darbų. Durelėse buvo išlikęs vienas vyris, jų reikėjo daugiau. Pagal išlikusįjį kitus pagamino kalvis Kęstutis Plyskaitis, nusiuntėm juos į Šveicariją. Ten dar nušlifavo, pritaikė. Buvo kalbų, kad šiems vargonams reikėtų erdvesnę bažnyčią surasti, bet mes įsitvėrę laikėmės: iš Batakių išvežėte, tai Batakiams ir parvežkit. Dabar jau niekam abejonių nekyla. Kai restauruotus parveš, surengsim iškilmingas pamaldas, – pasakojo bažnytinės muzikos sandraugos vadovė.
Leisti žibėti
Šie vargonai – Batakių deimantas, tačiau, L.Matuzaitės-Kairienės nuomone, labai svarbu leisti jam žibėti, kad nebūtų uždaryti bažnyčioje. Tuo ji planuoja pasirūpinti.
– Galėtų bažnyčioje vykti senosios muzikos seminarai, kursai, konferencijos, festivaliai, nes šiuo instrumentu domėsis visa Europa. Parapijai atsiveria didžiulis langas į Europą. Šie vargonai be pedalo, kas moka keturiais balsais groti choralus ar melodijas, tai šiais vargonais groti sugebės. Mūsų vargonininkė Lijana Kiltinavičienė tikrai turės džiaugsmo jais grodama. Senoji muzika specifinė, todėl gražiai išgroti kūrinius gali tik specialistai, profesionalai, – subtilybes atskleidė pašnekovė.
Karaliaučiaus dirbtuvėse sumeistrauti vargonai Lietuvoje išlikę vos keli. Seniausi vargonai (1680 m.) yra Pranciškonų bažnyčioje Kretingoje, tačiau neatmetama galimybė, kad Batakių vargonai gali būti senesni už juos. Dar vieni nerestauruoti vargonai (meistras Johann Preuss, 1785 m.) yra liuteronų bažnyčioje Kretingoje.
– Viskas paaiškės, kai ekspertai visą informaciją išguldys ant popieriaus. Restauratorius Ferdinand Stemmer sako, kad Batakių vargonai – tai paskutinis jo darbas. Jam jau – 75-eri. Jis dirba labdarai, nes tokie darbai kainuoja šimtus tūkstančių eurų. Labai džiaugiamės, kad ėmėsi šito darbo, – pasidžiaugė L.Matuzaitė-Kairienė.
Batakių vargonų restauracijai reikėjo ieškoti rėmėjų. Buvo numatyta 50 tūkst. Eur suma, tačiau ji išaugo, nes nebuvo pagalvota apie transportavimo ir kitokias išlaidas. Restauratorius, atvykęs į Batakius su seserimi, čia gyveno savaitę, kol pats išardė vargonus, sunumeravo detales, sudėjo į dėžes, paruošė pervežimui į dirbtuves Šveicarijoje.
– Mūsų bažnyčiai, kadangi maži esam, sudėtinga rasti rėmėjų. Labai džiaugiamės, kad Tauragės rajono savivaldybė skyrė didžiąją dalį paramos. Mūsų komanda organizavo susitikimus, pats restauratorius, kiti žinovai ir ekspertai du kartus buvo susitikę su meru, aiškino, kas bus daroma, paskui vardijo, kas padaryta. Instrumentas turėtų būti baigtas restauruoti iki Naujųjų metų, bet visiems kitiems darbas prireiks dar pusmečio, – situaciją atskleidė šio projekto iniciatorė.
Dėkingi už finansines aukas
Batakių evangelikų liuteronų parapijos klebonas Karolis Skausmenis džiaugiasi, kad viduramžių laikus menančių vargonų restauracijai aukojo įmonės, parapijiečiai ir daug kitų geros valios žmonių. L.Matuzaitė-Kairienė dėkinga už finansinę paramą Detlef Tillwick, Terbetų šeimai, UAB „Bremena“, UAB „Elodena“. Lėšų skyrė Tauragės evangelikų liuteronų parapija, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnytinės muzikos sandrauga, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija.
Unikalaus instrumento restauracijai paramą organizavo ir Vokietijos miestas Rydštatas – Tauragės partneris. Bičiulių draugijos pirmininko Klaus Minter iniciatyva Vokietijoje buvo surengti du labdaros vargonų muzikos koncertai, kurių metu Batakių vargonų restauracijai paaukota 3689 Eur. Pirmasis sakralinės muzikos koncertas įvyko evangelikų liuteronų bažnyčioje Riedstadt-Erfelden rugpjūčio mėnesį su lietuvių vargonininke Simona Dude ir vokiečių sopranu Anna Maria Thoma. Antrasis koncertas surengtas spalio 17 d. su vargonininku Bernhardt Brand-Hofmeister. Skambant muzikai ant sienų per du projektorius buvo rodoma filmuota medžiaga apie Batakių vargonus. Vargonininkas B.Brand-Hofmeister norėtų surengti dar vieną labdaros koncertą, tik jau Batakių bažnyčioje, kai vargonai čia bus sumontuoti. Vokietijos bičiulių draugijos Tauragėje pirmininkas Vilius Petrauskas sakė, kad pirmajame labdaros koncerte Rydštate dalyvavo draugijos delegacija ir gausiai aukojo restauracijai.
– Vargonų pašventinimas numatytas gegužės 26 dieną. Atvyks vyskupas, meistrai. Iki tol laukia dideli transportavimo ir vargonų sustatymo bažnyčioje darbai. Istorinių vargonų ekspertas, vargonininkas Krzysztof Urbaniak, Lodzės muzikos akademijos docentas, pažadėjo atvykti groti vargonų pašventinimo pamaldose kartu su Baltijos vargonų centro vadovu, istorinių vargonų ekspertu, vargonininku Martin Rost. Jie kartu įrašys kompaktinę plokštelę su šių vargonų naujuoju skambesiu. Tai atliks labdaros pagrindais, – planus atskleidė L.Matuzaitė-Kairienė.
Tauragės choras „Gloria“ prieš Kalėdas taip pat planuoja surengti labdaros koncertą ir suaukotas lėšas skirti Batakių vargonų restauracijai. Labai svarbi kiekviena, net ir labai maža finansinė parama.
Titulinė nuotrauka: Žymus Šveicarijos meistras Ferdinand Stemmer kruopščiai restauruoja vargonų dalis. Lauros Matuzaitės-Kairienės nuotrauka.
Morta Mikutytė
„Tauragės kurjeris”