Krikščionys kai dejuos
Pavojuose didžiuos,
Prieš baisų priešą stos,
Dieve, siunti Tu angelus,
Mus visada globojančius,
Gynėjus nuostabius.
Liuteronų bažnyčioje, įtakojus anglikoniškajai tradicijai, rugsėjo 29-ąją švenčiamas ne tik Šv. Mykolas, bet ir visi angelai bei arkangelai. Ne kokie tai „angeliukai“, bet dangiškosios būtybės, dalyvaujančios svarbiausiuose Jėzaus gyvenimo įvykiuose. Juos regime Apreiškime.
Jie kasdien saugo, gina ir kovoja už mus ir mūsų vaikus: „Sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą.“ (Mt 18,10)
Apie Mykolą (Michaelį) skaitome Senojo Testamento Danieliaus knygoje bei Naujajame Testamente – Judo laiške ir Apreiškime Jonui:
Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai. Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį:
„Dabar atėjo mūsų Dievo išganymas,
galybė, karalystė ir Jo Kristaus valdžia,
nes išmestas mūsų brolių kaltintojas,
skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.
Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju
ir savo liudijimo žodžiu.
Jie nebrangino savo gyvybės
ir nebijojo mirti.
Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai!“(Apr 12,7-12a)
Bažnyčios tradicijoje Mykolas dažniausiai minimas kartu su kitais (ark)angelais: Gabrieliumi, apie kurį pasakojama Evangelijoje pagal Luką, bei Rapolu (Rafaeliu), apie kurį žinome iš deuterokanoninės Tobito knygos. Tai jie minimi Bažnyčios liturgijoje, kai kunigas įveda mus į visų giedamą dalį Šventas: „Mes kartu su visais angelais ir dangaus pulkais Tavo amžinai šlovei garbės giesmę giedame“. Giedame kartu su angelais, arkangelais ir visais šventaisiais.
Angelai nuolat dalyvauja bibliniuose įvykiuose, jie veikia svarbiausiuose Jėzaus gyvenimo momentuose: atneša apreiškimą Marijai, sapne pasirodo Juozapui, praneša gerąją naujieną apie Išganytojo gimimą piemenims ir garbina Dievą giedodami, veda Juozapą su Šventąja Šeima į Egiptą ir parveda atgal, yra kartu su Viešpačiu Getsemanės kančioje, praneša apie Jo prisikėlimą Velykų rytmetį, kalba mokiniams Dangun žengimo metu, išlaisvina Petrą iš kalėjimo, kalba Pauliui, pasirodo Jonui, reginčiam apreiškimą. Apie angelus, reginčius Dievo veidą, primena paties Jėzaus Kristaus žodžiai, o iš psalmių žinome, kad jie mus saugo.
Kadien ryto ir vakaro maldoje prašome Dievo:
„Tavo šventasis angelas tesie su manimi,
kad piktasis priešas neturėtų jokios galios prieš mane.“
„Septyniasdešimt du sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl Tavo vardo.“ O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“ (Lk 10,17-20)
(Pgl. William Weedon. Celebrating The Saints. kasdienybe.lt)
Iš Martyno Liuterio KATEKIZMO („Krikščioniškos giesmės”, psl. 931)
Kaip kiekvienas šeimos tėvas turi mokyti melstis savo šeimyną ryte ir vakare.
Ryte atsikėlęs persižegnok šventu kryžiumi, sakydamas: „Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen“. Tada klūpėdamas ar stovėdamas sukalbėk Tikėjimo Išpažinimą ir Viešpaties maldą „Tėve mūsų“. Po to gali melstis taip:
„Dėkoju Tau, mano dangiškasis Tėve, per Tavo mieląjį Sūnų Jėzų Kristų, kad mane šiąnakt maloniai apsaugojai nuo visų nelaimių ir pavojų, ir prašau Tave: apsaugok mane ir šiandien nuo nuodėmių ir nuo viso pikto, kad Tau įtiktų visi mano darbai ir gyvenimas. Pavedu save, savo kūną ir sielą, ir viską į Tavo rankas. Tavo šventasis angelas tesie su manimi, kad piktasis priešas neturėtų jokios galios prieš mane. Amen.“
Tada gali sugiedoti giesmę ir pastiprinti savo sielą, kaip tau atrodo geriausia. Po to gali ramia širdimi pradėti savo darbus.
Vakare eidamas ilsėtis persižegnok šventu kryžiumi, sakydamas: „Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen“. Tada klūpėdamas ar stovėdamas sukalbėk Tikėjimo Išpažinimą ir Viešpaties maldą „Tėve mūsų“. Po to gali melstis taip:
„Dėkoju Tau, mano dangiškasis Tėve, per Tavo mieląjį Sūnų Jėzų Kristų, kad mane šiandien maloniai apsaugojai, ir prašau Tave: atleisk man visas mano nuodėmes ir ką aš neteisiai padariau ir apsaugok mane šią naktį. Pavedu save, savo kūną ir sielą, ir viską į Tavo rankas. Tavo šventasis angelas tesie su manimi, kad piktasis priešas neturėtų jokios galios prieš mane. Amen.“
Tada gali eiti ramiai ilsėtis.
Publikuota 2022 m. žurnale „Lietuvos liuteronų kelias”.