Toje apylinkėje buvo piemenų, kurie gyveno laukuose ir naktį sergėjo savo kaimenę. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovė. Jie be galo išsigando. O angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš jums skelbiu gerąją žinią – didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai: Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Kristus, Viešpats. Štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir gulintį ėdžiose.“ Ir staiga greta angelo pasirodė dangaus kareivijų pulkai ir gyrė Dievą, sakydami: Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė žmonėms, kurie Jam patinka. (Lk 2,8-14)
Mieli broliai ir seserys Jėzuje Kristuje,
Betliejaus apylinkėse kaimenę sergėję piemenys nenumanė, kad jų laukia tokia naktis. Jie galėjo tikėtis plėšrių žvėrių, vagių ir kitų jų tarnybai įprastų dalykų. Bet tą naktį juos aplankė angelas, ir „juos nutvieskė Viešpaties šlovė“. Nenuostabu, kad piemenys labai išsigando. Jie nežinojo, kad tos nakties įvykį ir pačius piemenis ateinančiais tūkstantmečiais minės ištisos krikščionių kartos ir, kad jie taps nuostabiausių paveikslų, ikonų, muzikos kūrinių ir vaikiškų vaidinimų herojais.
Naktį pasirodęs angelas jiems taria: „Jums skelbiu gerąją žinią – didelį džiaugsmą“. Angelas – pirmasis Evangelijos skelbėjas žmonėms, o piemenys – pirmieji, kurie naktį išgirsta Gerąją Naujieną, kad jiems ir visam pasauliui gimė Gelbėtojas – Kristus, Viešpats.
Mes, švęsdami Kristaus užgimimą, esame panašūs į tuos piemenis, gyvenusius kasdienį gyvenimą, kurį užpildė ne vien rūpestis kaimene. Jų, kaip ir visų žmonių, dienose buvo džiaugsmo, liūdesio, svajonių, praradimų, ligų. Jie buvo sužeisti nuodėmės ir mirties. Ir mes Kalėdas švenčiame, klausydamiesi angelo žodžių neramaus pasaulio ir savo pačių vargų naktyje. Norime to ar ne, į Kalėdas atsinešame gerus ir sunkius patyrimus ir apmąstymus iš dabar besibaigiančių Viešpaties mums duotų metų, o ir iš ankstesnių. Ir mums dabar skamba angelo žodžiai, kad nebijotume. Juk ir mums dabar skelbiama Evangelija – didelis džiaugsmas, kad mums yra gimęs Gelbėtojas.
Izraelio tautos piemenys ganė kaimenes, kaip tai darė ir tikėjimo protėviai Jokūbas, Mozė, Dovydas. Angelas praneša apie ženklą: „Rasite kūdikį, suvystytą ir gulinį ėdžiose“. Ne angelas, ne Viešpaties šviesa, ne dangaus kareivijos yra ženklas, bet Kūdikis. Palikę ganomus avinėlius, piemenys nedelsdami bėgs į Betliejų, kur ras ėdžiose paguldytą Dievo Avinėlį, kuris gimė, kad kryžiaus mirtimi sunaikintų pasaulio nuodėmę. Tas pats Avinėlis yra ir Piemuo – Gerasis Ganytojas, o atskubėję piemenys, nors nėra parašyta, tikime, kad taps Kristaus kaimenės dalimi, kuri Viešpaties artume ras amžiną džiaugsmą ir ramybę. Mūsų giesmės, senosios Mišių knygos ir kiti lietuvių liuteronų tekstai Kristų – Gelbėtoją – vadina Išganytoju. Jis – mūsų Ganytojas, Piemuo, kuris išveda savo aveles iš mirties į gyvenimą.
Piemenys, nieko nelaukę, „nuskubėję jie rado Mariją, Juozapą ir Kūdikį, gulintį ėdžiose“ (Lk 2,16). Jie nelaukė, nesvarstė – jie skubėjo. Ką darė piemenys, išvydę, ką apsakė angelas? Evangelistas Lukas, įkvėptas Šventosios Dvasios, rašo: „Pamatę jie pranešė, kas jiems buvo pasakyta apie šį vaikelį“ (Lk 2,17). O žmonės juos girdėdami stebėjosi. Piemenys išgirdo Evangeliją, įtikėjo ir tapo patys Gerosios Žinios skelbėjais. Dabar Žinia jau sklido ne iš angelo, bet iš žmonių lūpų. Taip šis didelis džiaugsmas sklinda iš žmonių žmonėms iki mūsų dienų.
Kodėl mums ne visada lengva pasidžiaugti Kristaus Gimimu? Atsakymas turbūt skamba angelų giesmėje: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė žmonėms, kurie Jam patinka“ (Lk 2,14). Kas gi tas žmogus, kuris Dievui patinka? Daktaras Martynas Liuteris atsako: toks žmogus, kuris ieško ir atranda Kristų ėdžiose ir kryžiuje.
Linkiu, kad mūsų širdys, kaip ir piemenų tą naktį, atrastų tikrą džiaugsmą Kristuje, įžengusiame į mūsų naktį, kad nuodėmės ir mirties tamsą pakeistų Dievo meilės šviesa.
Kaip piemenys anuomet, taip mes šiomis dienomis pasidalinkime Gerąja Žinia – dideliu džiaugsmu su visais žmonėmis!
Su Kristaus Gimimu!
Brolis Kristuje,
Vyskupas Mindaugas Sabutis
2024 Kalėdos