Martyno Liuterio ir Katarinos fon Bora santuokai – 500

Liuteris – ne pirmasis, bet turbūt žymiausias kunigas, sukūręs šeimą. Buvęs vienuolis ir buvusi vienuolė susitiko Vitenberge. Jiems abiem šeimos sukūrimas – tai klusnumas Dievui, tikėjimo, mokymo ir gyvenimo Jo artume liudijimas, Dievo tvarkos laikymasis, pašaukimo išpildymas.

„Kas gėdijasi santuokos, tas taip pat gėdijasi būti bei vadintis žmogumi ir bando tobulinti tai, ką sukūrė Dievas“, – rašė nuoširdžiai ir uoliai Bažnyčioje tarnavęs Reformacijos tėvas.

Martynas Liuteris, kuriam santuokos dieną buvo 41-eri, ir 15 metų jaunesnė Katarina fon Bora susilaukė šešių vaikų: Hans (1526), Elizabeth (1527, kuri mirė kūdikystėje), Magdalene (1529, kuri mirė paauglystėje), Martin (1531), Paul (1533) ir Margaret (1534). Knygoje „Čia aš stoviu“ skaitome: „Aišku, motinai tenka sunkiausia naštos dalis. O tėvas, kaimynų nuostabai, imasi džiaustyti vystyklus. Tegul jie juokiasi. Dievas ir angelai šypsosi“.

Vedybinį gyvenimą Martynas Liuteris apibūdino kaip charakterio ugdymo mokyklą. Teologijos daktaras teigė, kad „Santuoka ne visada vyksta sklandžiai. Jai reikia įsipareigoti.“

Viena iš daugelio Liuterio sukurtų giesmių (dar iki jo paties santuokos, 1524 m.) skelbia 128 psalmės žodžius: „Laimingi [palaiminti] visi, kurie pagarbiai bijo VIEŠPATIES“.

*