“Kas iš šitų trijų tau atrodo buvęs artimas patekusiam į plėšikų rankas?“ Jis atsakė: „Tas, kuris parodė jam gailestingumą.“ Jėzus atsakė: „Eik ir tu taip daryk!“ (Lk 10,36-37)
Mieli broliai ir seserys Kristuje,
Vasario 24-oji – įsimintina diena. Šią dieną prieš metus Rusija užpuolė Ukrainą. Mes Lietuvoje kartais sakome: “Prasidėjo karas”. Tačiau drauge su ukrainiečiais žinome, kad tada prasidėjo “pilno masto Rusijos agresija” prieš Ukrainą, o karas jų šalyje vyko jau nuo 2014 metų.
Visi prisimename tą rytą – kaip jautėmės pamatę, išgirdę, perskaitę žinią apie pilno masto karą. Ir koks neįtikėtinas ukrainiečių didvyriškumas, kai jie gina savo – o drauge ir mūsų – šalį, žūsta už savo artimuosius – ir už mus. Koks mūsų dėkingumas jiems.
Praėjo jau metai, ir jie tapo ypatingos patirties laiku kiekvienam iš mūsų. Maldomis, aukomis, įvairia pagalba lydėjome kenčiančius Ukrainos žmonės, trokšdami, kad piktadarių vykdomos žudynės, kankinimai, griovimai bei milijonų žmonių ašaros kuo greičiau pasibaigtų.
Labai noriu Jums padėkoti už laikyseną Ukrainos žmonių atžvilgiu per visus šiuos karo metus, už Jūsų atjautą ir gailestingumą. Po pandemijos išbandymų mūsų bendra kelionė tapo pažymėta karo išmėginimu. Neišvardinsiu Jūsų visų, prisidėjusių prie bažnyčios, asmeninių ar visuomeninių pagalbos iniciatyvų. Kai kas ir nenori, kad jų vardai būtų minimi. Tad paminėdamas keletą žmonių bei parapijų, širdyje turiu visus, kurie parodėte meilę stokojantiems. Nuo pat karo pradžios namai, diakonijos, parapijos buvo atviros prieglobsčio reikalingiems žmonėms, o daugelis mūsų tikinčiųjų – pasiryžę padėti viskuo, kuo tik gali.
Ačiū “Liuteronų diakonijai”, jos vadovui kun. Mindaugui Kairiui, kad nuo pat karo pradžios pasirūpino, suplanavo, kur ir kiek pabėgėlių galima priimti. Ačiū mūsų diakonijoms ir parapijoms, priėmusioms ir pasirūpinusioms, kad nuo pat karo pradžios pabėgėliai (daugiausia – moterys su vaikais) pas mus rastų sau laikinus, bet jaukius namus. Taip pat ačiū už ženklų prisidėjimą, užpildant labdaros autobusiuką daiktais, produktais, vaistais ir įvairiais reikmenimis.
Nuo pilno masto karo pradžios žmonių iš Ukrainos reikmėms aukojo Gustaw Adolf Werk (kun. Enno Haaks, Vokietija), Šiaurės evangelikų liuteronų bažnyčios Misijų ir ekumenijos centras (kun. Christa Hunzinger, Vokietija), Misūrio Sinodo Liuteronų Bažnyčios Tarptautinė misijų tarnyba (kun. James Krikava, JAV), Lipės krašto evangelikų liuteronų bažnyčia (kun. Frank Erichsmeier, Vokietija).
Dėkoju visiems atsiliepusiems į kvietimą paremti Ukrainos žmones Advento metu ir šiais Viešpaties metais, kai buvo renkama pagalba. Daug kas iš Jūsų aukojote anonimiškai pinigais ir daiktais. Ačiū Vištyčio parapijai ir kun. Vaidui Klesevičiui bei Kintų parapijiečių šeimai už generatorius. Ačiū kunigams Ričardui Dokšui, Mindaugui Dikšaičiui ir Michael Steinke iš Vilniaus tarptautinės parapijos už dalyvavimą paramos iniciatyvoje.
Ypatinga padėka – “Gabrieliaus” vadovui kun. Valdui Miliauskui už paaukotą baltąjį mikroautobusą, kuris tapo regimu mūsų bažnyčios žmonių meilės ir paramos simboliu. Ačiū Ritai ir Tomui iš “Kelio”, fiksavusiems pagalbos kelionę į Ukrainą.
Ačiū Jums, kad tapote artimaisiais tiems, kurie pateko į plėšikų rankas. Ačiū, kad ir toliau teiraujatės apie būsimas mūsų bažnyčios iniciatyvas. Jos tikrai planuojamos.
Kviečiu kasdiene malda prisiminti kovojančius ir kenčiančius Ukrainoje žmones ir prašyti Viešpaties, kad piktadarių sumanymai nueitų niekais, o visi vargstantys atrastų tikrą ramybę Jėzuje Kristuje.
Vyskupas Mindaugas Sabutis