„Šventosios Dvasios veikimu priėmė kūną iš Mergelės Marijos ir tapo žmogumi.“ (Nikėjiškasis tikėjimo išpažinimas)
Liuteronai liturgijoje ir asmeninėje maldoje nevartoja kitoms bažnyčioms pažįstamo termino „Visados Mergelė” apie mūsų Viešpaties Motiną, Dievo Gimdytoją (gr. Theotokos) Mariją.
Koks yra klasikinės, tradicinės liuteronybės tikėjimas ir išpažinimas apie tai? Skaitome 16 a. visų liuteronų teologų sutartinai pasirašytą „Santarvės knygą“, kurioje įtvirtinama tai, kas išpažįstama Apaštališkajame bei Nikėjiškajame tikėjimo išpažinimuose ir priimta pirmųjų amžių Bažnyčios susirinkimuose:
„Dėl tokios asmeninės prigimčių unijos ir bendrystės, Marija, labiausiai iš visų palaimintoji Mergelė, pagimdė ne paprasčiausią žmogų, bet tokį žmogų, kaip liudija angelas [Gabrielius], kuris iš tiesų yra aukščiausiojo Dievo Sūnus ir kuris savo dievišką didybę pademonstavo dar būdamas savo motinos įsčiose tuo, kad buvo gimęs iš Mergelės taip, kad jos mergystė liko nepažeista. Todėl ji, iš tiesų būdama Dievo motina, pasiliko tuo pat metu ir Mergelė.“ („Apie Kristaus asmenį“ VIII,24). Citatą iš „Santarvės Formulės“ pateikė kun. Remigijus Šemeklis, rengiantis lietuvišką „Santarvės knygos“ vertimą.
„Štai mergelė laukiasi kūdikio; ji pagimdys sūnų ir pavadins Jį vardu Emanuelis.“ (Iz 7,14)
Teologinis apibrėžimas – ne dėl Marijos, o dėl tikėjimo, mokymo ir išpažinimo apie Jėzų Kristų, išpranašautą Išganytoją, kuris ir tikras Dievas, ir tikras Žmogus. Kaip prieš maždaug 100 metų rašė vienas žymus liuteronų teologas, „jei kristologija visais kitais atžvilgiais yra ortodoksinė [teisinga], žmogus neturėtų būti laikomas eretiku, jei mano, kad Marija, pagimdžiusi Dievo Sūnų, po to natūraliai pagimdė kitus vaikus” (Franz Pieper, 1852–1931).
Kodėl Liuteris, kuris buvo išvertęs visą Šventąjį Raštą, mokė, kad Marija negyveno su Juozapu kaip su vyru ir neturėjo kitų vaikų? Nes Sola Scriptura – Šventasis Raštas apie tai nekalba. „Jis [Juozapas] negyveno su ja kaip vyras, iki ji pagimdė sūnų“ (Mt 1,25)? Tai, pasak, Liuterio, nereiškia, kad po to jis gyveno su ja kaip vyras, o kaip tik tai, kad būtent negyveno (lygiai kaip sakytume, jog „faraonas netikėjo Moze, kol nenuskendo jūroje“ – tai juk nereiškia, kad jis tikėjo po to, kai nuskendo; tai reiškia, kad jis netikėjo). „Broliai“ (pvz., Mt 12,46)? Liuteris sako, kad Šventasis Raštas ir žydai taip vadina pusbrolius. Pvz., Jėzaus „brolis” Jokūbas laikomas sūnumi Marijos, kuri buvo arba Juozapo sesuo, arba jo brolio žmona. Ji minima Evangelijoje pagal Matą kaip „Jokūbo ir Juozapo motina Marija“ (Mt 27,56). Ji buvo tarp moterų, Didįjį Penktadienį atlydėjusių Jėzų iki kryžiaus ir žiūrėjusių iš tolo. Baisiai keista šiame kontekste būtų taip apibūdinti Mergelę Mariją, Viešpaties Motiną – palyginkime, kaip apie ją kalbama Evangelijoje pagal Joną (pgl. William Weedon. Celebrating The Saints).
„VIEŠPATS tarė man: „Šie vartai liks uždaryti. Jie nebus atidaryti! Niekas pro juos neįeis, nes VIEŠPATS, Izraelio Dievas, įėjo pro juos; jie liks uždaryti.“ (Ez 44,2)
Vienos pirmųjų Martyno Liuterio giesmių „Išganytojau tautų“ (KG Nr. 5) žodžiai dar negrįžo į mūsų giesmyną iš gotiškųjų „siaurikių“, iš kurių giedojo mūsų (tikėjimo) protėviai:
Žyvat’s sunkus esti Mergos,
Bet čystum’s jos kūno čielas;
Ženklai žib’ malonės didžios,
Gyven’ jos žyvate Dievas.
(„Pagerintos giesmjų knygos“ Nr. 2,3. Königsberg, 1905)
Kas dar iš žymių protestantų tikėjo, kad Marija – visados Mergelė? Ulrichas Cvinglis (1484–1531), Jonas Kalvinas (1509–1564), Džonas Veslis (1703–1791). Taip pat, kaip visi krikščionys iki maždaug pusantro šimto metų iki mūsų dienų.
Išgelbėti žmonijos Tu, Jėzau, atėjai
Ir iš Mergelės gimęs Tu žmogumi tapai.
Dabar jau atverti Mūs rojaus vartai laukia,
Malonė Dievo šaukia, Nors mes ir neverti!
(„Krikščioniškos giesmės“ Nr. 32)
Vilma Saburtienė
Žurnalas „Lietuvos liuteronų kelias“ 2023
