Po 1944–ųjų Klaipėdos mieste buvo sugriautos septynios bažnyčios. Siekiant įprasminti jų atminimą birželio 7 dieną buvo organizuojamas „Atminties ir vilties žygis 2025“, kurio metu buvo kviečiama žygiuoti trimis skirtingais maršrutais: iš Karklės į Klaipėdą, iš Kairių į Klaipėdą ir po Klaipėdos senamiestį.
Pasak vieno iš šio žygio organizatoriaus, kunigo Mindaugo Žilinskio, šio žygio tikslas – aplankyti karo ir sovietmečio buldozerinio ateizmo laikotarpiu sunaikintas ir neatstatytas bažnyčias Klaipėdos mieste ir apylinkėse, liudyti atmintį, viltį ir vienybę.
Septynios sugriautos bažnyčios – tai Karklės liuteronų, Kairių liuteronų, Anglikonų, Švč. Trejybės Romos katalikų bažnyčia, Klaipėdos Šv. Jono liuteronų, Klaipėdos Šv. Jokūbo liuteronų, Klaipėdos reformatų bažnyčia. Taip pat buvo sugriauta ir Klaipėdos žydų sinagoga.
Prieš „Atminties ir vilties žygį“ Šv. Jono bažnyčios vietoje Klaipėdos liuteronų parapijos klebonas Reincholdas Moras pakrikštijo mergaitę. Ją iš jos šeimą taip pat pasveikino ir klaipėdietis pranciškonas brolis Benediktas.
Pirmoji žygeivių grupė žygiavo iš Kairių į Klaipėdos centre stovėjusios Šv. Jono bažnyčios vietą. Antroji – nuo Karklės liuteronų bažnyčios vietos iki Šv. Jono bažnyčios vietos. Trečioji – po Klaipėdos senamiestį, kuriame po Antrojo pasaulinio karo sovietų buvo sugriautos penkios bažnyčios. Klaipėdos mieste apie sugriautas ir neatstatytas bažnyčias žygeiviams kalbėjo istorikas dr. Arūnas Baublys.
Po žygio Šv. Jono bažnyčios vietoje (Pylimo g. 2, Klaipėda) vyko Evelinos ir Gyčio Šimelionių bei Lino ir Jotvilo Švirinų koncertas.
Liuteronai.lt inf.
