Kunigas: Vaidas Klesevičius
Vištyčio parapijos interneto svetainė
Vištyčio parapijos istorija
Vištyčio evangelikų liuteronų parapija įkurta 1842 metais. 1844 metais buvo pastatyta akmeninė bažnyčia (akmenys buvo sumūryti su kalkių skiediniu, o stogas uždengtas čerpėmis). Bažnyčios bokštas su kryžiumi ir vėjarodžiu pastatytas tik 1917 metais.
Parapijai priklausė 485 šeimos iš trijų valsčių, 53 kaimų, iš kurių 23 kaimai prie Vištyčio parapijos priskirti tik 1930 metais. Anksčiau pastarieji priklausė Vižainių parapijai. 390 šeimų sudarė maži ūkininkai, 40 šeimų – amatininkai, 3 pirklių šeimos ir 52 darbininkų šeimos. Didžioji dalis parapijiečių gyveno gana toli nuo bažnyčios, kiti – 10-25 kilometrų atstumu. Pamaldos buvo laikomos lietuvių ir vokiečių kalbomis.
1844 m. kovo 11-23 dienomis Virbalio parapijos visuotinio susirinkimo metu kunigu, o kartu ir Vištyčio filijos pirmuoju administratoriumi išrinktas kunigas iš Garliavos Leopold Eduard Erdmann (g. 1818 m.). Parapiją kunigas aptarnavo iki 1844 m. spalio 27 dienos. Augustavo evangelikai Erdmann išrinko superintendentu Augsburgo diacezijoje. Savo paskutinius gyvenimo metus jis praleido pas žentą superintendentą kunigą Sroką, Šakių parapijos klebonijoje. Ten jis ir mirė 1899 metais.
Nuo 1844 spalio 27 dienos iki 1854 metų Vištyčio filija buvo aptarnaujama Virbalio parapijos kunigo Gottlieb Gensch. Po jo mirties Vištyčio parapijos administratorius buvo kitas Virbalio parapijos kunigas Alexander Szulcas. Nuo 1857 metų Vištyčio filija administruojama Vižainio parapijos kunigų H. Haberkant ir W. Multanowski. 1860 metais Vištyčio parapija sulaukia vietinio kunigo E. R. Schröder, kuris po metų tarnybos mirė. Jis – vienintelis kunigas, palaidotas Vištyčio evangelikų liuteronų kapinėse. Nuo 1861 iki 1869 metų Vištyčio filija administruojama Vižainio parapijos kunigo ir vėlesnio Augustavo diacezijos superintendento W. Wernike. Metrikacija vesta lenkų kalba, nuo 1868 metų pagal rusų valdžios įsakymą pradedama rašyti rusų kalba.
Nuo 1869 m. iki 1878 metų Vištyčio filija administruojama Virbalio parapijos kunigo A. Sachs. Po jo Vištyčio filija vėl administruojama Vižainių parapijos kunigo A. von Kweiser, kuris vėliau persikėlė kunigauti į Varšuvą.
Po kunigo Kweiser iki 1907 metų Vištyčio filija aptarnaujama Vižainių parapijos kunigo H. Vernike. Jis išleido knygą: “Er führet mich zum frischen Wasser” (“Jis veda mane prie švaraus vandens”). Ši knyga savo giliomis religinėmis mintimis tapo paguoda gyvenime nuskriaustiesiems. Nuo 1907 m. iki 1911 metų Vištyčio filija aptarnaujama Vižainių parapijos kunigo A. Wiemer, kuris vėliau persikėlė į Tauragės parapiją. Po jo išvykimo Vištyčio parapija administruojama Virbalio parapijos kunigo Karl von Macziulski. Jo kunigavimo metais parapija sulaukia iš Varšuvos generalinio superintendento J. Bursch vizitacijos.
1913 metais birželio mėnesį šiame regione vyksta dideli rusų kariuomenės manevrai. Virbalio evangelikų klebonijoje įvyko karinis pasitarimas, kuriame dalyvavo aštuoni generolai. Tai buvo Rusijos ruošimasis karui su Vokietija, kuris prasidėjo 1914 metų rugpjūčio mėnesį, dėl to kunigas ir vargoninkas pasitraukė į Rusiją.
1915 metais Vištytis, po karo veiksmų pusiau sudegintas, buvo užimtas vokiečių kariuomenės. Karo metais Vištyčio parapijoje kunigai nuolat keitėsi. Dažniausiai tai buvo vokiečių armijos kapelionai: Palmer, Keller ir Laskawer. 1918 metais, karui pasibaigus, Vištytis buvo užimtas lenkų, o tik vėliau – lietuvių. Parapija vėl buvo aptarnaujama kunigo Karl von Macziulski iš Virbalio.
1923 metais Vištyčio parapija išreiškė norą turėti savo kunigą. Lietuvos evangelikų liuteronų Konsistorija, patenkindama parapijos prašymą, nuolatiniu Vištyčio bažnyčios parapijos kunigu paskirė J. Wischerop. Jo kunigavimo metu parapija įsigijo kleboniją. Kunigui J. Wischerop išvykus į Kauno parapiją, Vištyčio filija aptarnaujama Kybartų kunigo Eckart, vėliau, iki 1930 metų, – Virbalio parapijos kunigo M. Lokio. Nuo 1930 metų Vištyčio parapijos pastoviu kunigu paskirtas M. Bumbulis. Jo kunigavimo metais Vištyčio filija tapo savarankiška parapija.
Lietuvos Evangelikų Kelias, 1938 m., Nr.5.
Parapijos istorija pateikta iki 1930 metų.