Kunigas Saulius Varanavičius
Tel.: +370 686 36109
Būtingės evangelikų liuteronų parapija
Reg. kodas 191373184
Liepojos pl. 8e, Palanga
LT657300010002352494
Swedbank
Pirmininkas Edvardas Brigmanas
Tel.: +370 671 27209
Būtingės parapijos istorija
Pradžioje parapija vadinta Šventosios vardu. Jau vien šis parapijos pavadinimas rodo, kad vietovė yra sena ir įdomi istoriniu atžvilgiu. Dabartinis vietovės pavadinimas kilęs iš buvusio dvaro pavadinimo “Butendiekshof” ar “Budendiekshof”.
Butingės (Šventosios) parapija anksčiau buvo Rucavos parapijos filija ir siekia kryžiuočių laikus; t.y. 1560 metus. Brandenburgo markgrafo Albrechto sudarytos komisijos 1560 m. liepos 19 d. vizito metu buvo konstatuota, kad abi vietovės turi savo bažnyčias ir paminėtas pirmasis kunigas Matias Sokobelijus (Matthias Saccobelius). Tuo būdu parapijos istorija siekia daugiau nei 440 metų. Taip pagal senumą Butingės parapija atsiduria ketvirtoje vietoje Lietuvoje.
Pirmoji parapijos bažnyčia stovėjo prie Šventosios upės žiočių. Ji per potvynį, apie 1638 metus, buvo nustumta giliau į jūrą. Tai įvyko švedų okupacijos metu. Jie čia laikėsi 1629 – 1795 metais. Dar apie 1750 metus, esant ramiam vandeniui, griuvėsius buvo galima įžiūrėti, t.y. daugiau nei po šimto metų praėjus avarijai.
Po to, per du metus (1638 – 1640), buvo pastatyta antroji medinė bažnyčia, kuri per nepilnai 100 metų tapo irgi nenaudojama. Trečioji bažnyčia, hercogo Ferdinando parėdymu, buvo pastatyta 1728 metais ir išsilaikė tik 23 metus iki 1751 metų. Tuometinis dvaro savininkas, lenkų ir saksų slaptasis patarėjas Eberhardas Christoph von Mirbachas, paliepęs pastatyti naują, ketvirtąją bažnyčią. Reikia manyti, kad ši bažnyčia buvo statyta toliau nuo Šventosios upės ir jūros, kad jai negrėstų pavojus ir ji pateko į Butingės dvaro ribas maždaug dabartinėje vietoje. Ji taip pat buvusi medinė ir išsilaikė 50 metų iki 1800 m., kai grėsė įgriūti. Ji dar išlaikė 9 metus ir 1809 metais sugriuvo. Po to kurį laiką parapija bažnyčios neturėjo ir pamaldas pravedė kunigo padėjėjo ir kitose patalpose, kaip buvusioje karčemoje. Tai buvo negerai ir todėl Kurzemės konsistorija Butingės filiją prijungė prie Rucavos parapijos. Todėl apie 15 metų parapijiečiams reikėjo apie kilometrų vykti į Rucavos medinę bažnyčią, nes nebuvo savos bažnyčios. Tada Rucavoje kunigu buvo Ferdinandas Mykolas Baumbachas (Ferdinand Michael Baumbach). Ten jis tarnavo 33 metus (1807 –1840). Šis laikotarpis Butingės parapijai buvo labai sunkus, nes visiems bažnytiniams reikalams atlikti reikėjo keliauti į Rucavą. Kunigas Baumbachas tai atjautė ir galvojo, kaip pastatyti Butingės parapijai bažnyčią. Tai buvo tas laikotarpis kai švedai iš šio krašto pasitraukė ir valdžion atėjo Kotrynos II valdoma carinė Rusija (po 1795 metų). Jos anūkas caras Aleksandras I (1801 – 1825), kuris buvo humaniškai nusiteikęs ir po Napoleono pergalės, kartu su savo suvienyta Prūsija ir Austrija, sutarties sudarymui įsteigė taip vadinamą “Šventąją sąjungą” (1815), lankėsi Kurzemėje. Pasinaudodamas šiuo palankiu atveju kunigas Baumbachas įteikė carui Aleksandrui I prašymą leisti Butingės parapijai pasistatyti naują bažnyčią. Caras labai įvertino šį prašymą ir leido statyti bažnyčią ir iš valdžios iždo skyrė šiam reikalui 40 000 rublių. Taip dabartinės penktosios iš eilės bažnyčios statyba prasidėjo 1822 metais. Po poros metų, 1824.12.14 ji jau buvo pašventinta. Ši data “1824” ir dabar matoma virš paradinių durų. Ši bažnyčia pastatyta iš akmenų ir plytų, kad laikas taip greitai jos nesugriautų. Bažnyčioje yra 320 sėdimų vietų. Po trejeto metų parapija švęs 180 metų jubiliejų nuo jos pastatymo. Bažnyčia pastatyta ne tik iš akmenų ir plytų, bet pastatyta ant labai tvirtos uolos – Jėzaus Kristaus ir Jo gailestingumo pagrindo už ką šiandieną mes turime būti dėkingi tik Jam.
Iš pradžių bažnyčia buvo be bokšto. Po 15 metų, 1839 metais, bažnyčia buvo remontuojama, o 1866 metais buvo pastatytas bokštas. Taigi bokštas yra 42 metais jaunesnis už pačią bažnyčią. Bokšte įrengtas varpas su užrašu “Būtiņu draudzes zvans 1926. G. – BEĶER un Ko LIEPAJA” (Butingės parapijos varpas 1926 m. – Beker ir Ko Liepoja). Šis varpas skamba ir šiomis dienomis kviesdamas tikinčiuosius į pamaldas ar išlydint mirusiuosius į Dievo karalystę…
Kristaus parapija, tai ne tik mūro bažnyčia, bet ir vidujinis parapijos gyvenimas, žmonių širdys – “gyvieji akmenys” kaip sako apaštalas Petras: “Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė” (1 Pt.2,5). Žmogui yra sunku įžvelgti į parapijos vidujinį gyvenimą, į širdį. Tačiau apie tai mes galime spręsti iš vietovės pavadinimo Šventoji (Heilig – Aa), bei iš Butingės parapijos lankytojų įrašų protokolų knygose, kurios dalinai išsilaikė.
Pirmosios bažnyčios lankymo žinios išlikusios nuo 1560.07.19 kai paminėta, kad latvių parapijos nariai, sukviesti į bažnyčią aptarimui, nuomonės išklausymui, skundėsi, kad jiems trūksta laiko mokymuisi, nes jau daug metų nėra savo kunigo. Vokiečių parapijos nariai iš savo pusės pareiškė, kad lankantysis generalinis superintendentas per mažai rūpinasi ir kad gali išlakstyti latvių tarnautojai. Tuometinėje bažnyčioje dar gerbiamas senas tikėjimas, seni papročiai, bažnyčios viduje buvusi pakyla ant kurios dėdavę kaip aukas gintarą ir vašką. Generalinis superintendentas liepęs šį paaukštinimą nugriauti ir įrengti už pagrindinio altoriaus. Naujajam kunigui liepta 2 sekmadienius tarnauti Butingės bažnyčioje, o trečiąjį sekmadienį Rucavos bažnyčioje. Ten liepta laikyti dienines ir vakarines pamaldas. Darbo dienomis aiškinti ir šviesti Butingės parapijiečius.
Kitos žinios sutinkamos po 78 metų iš 1638.02.17 vizitacijos. Tikintieji moka kai kurias maldas, tik daug kas neina prie Šventosios Vakarienės. Įdomu tai, kad parapija jau turi atskirai savo kunigą ir jau nebepriklauso nuo Rucavos. Parapija savo kunigu patenkinta. Pajūrio parapijos šeimininkai, kurių yra 64, duoda po pusantros kapos (60 vienetų) šviežios menkės kunigo išlaikymui ir 6 grašius (pusės kapeikos moneta) pinigų. Dvaro savininkas Kristupas Budendikas (Christoph Budendieck) davė tris su puse pūro (pūras = 24 gorčiai = 2,8 litro) grūdų ir 15 markių pinigais. Kiekviena jo dvaro šeima, kurių buvo 12, davė pusantros kapos žuvų ir tris grašius pinigų. Pastatoma nauja klebonija. Senojoje klebonijoje vyko pamaldos, nes bažnyčia tada buvo potvynio nustumta į jūrą ir sugriauta. Naujos bažnyčios statybai latviai rinko aukas. Kiekvienas parapijietis sutiko mokėti po 2 prūsiškas markes. Buvo paprašyta pagalbos ir iš Rucavos. Kunigas turėjo žemės sklypą 24 pūrams grudų pasėti.
Po 13 metų po šios vizitacijos, t.y. 1651 metų liepos 22-25 dienų atžymose rašoma, kad apklausinėjami parapijiečiai atsiliepia teigiamai. Savo kunigas, kuris tarnauja nuo 1643 metų, įvertino 1638 metų vizitacijos pastabas. Kunigas pagirtas už savo darbą. Jis negyvena klebonijoje, nes jis išnuomotas trims ūkininkams. Bažnyčia sena, drėgna, iš išorės paramstyta. Hercogo prašoma išrinkti geresnę vietą ir medžiagų naujos bažnyčios statybai. Ponia Dreher (Frau Dreher) 1638 metais pateikia sąmatą bažnyčios statybai iki 1644 metų. Greta pajūrio valdininko pirmą kartą paminėtas parapijos pirmininkas iš kilmingųjų. Paaiškėja, kad kunigas kviečiamas aptarnauti tik Butingės parapiją.
1665 metais Konsistorijos notaras savo ataskaitoje mini suremontuotą bažnyčią, sakyklą ir altorių, choro pakopas su kėdėmis, kuriuos parapijiečiai įrengė savo lėšomis, žadama šiaudų stogą keisti geresniu. Parapiją aptarnauti atvyksta kunigas iš Rucavos.
1681.02.25 inventorizacijos akte atžymėta: klebonija ir ūkiniai pastatai apgriuvę, iš ankstesnių parapijiečių 14 pūrų sėjai skirto ploto liko tik 1 pūro sėjai sklypas, maistui kunigui buvo duodama, kaip ir 1638 metais, bažnyčia ir bokštas dar pakankamai gerame stovyje, stogas dar šiaudinis (pažadas neįvykdytas), varpas geras, puikus altorius ir ąžuolinė sakykla.
1711.09.22 inventorizacijos akte jau pažymima, kad Šventojoje esanti bažnyčia stipriai amortizavosi, paramstyta, šiaudų stogas. Bokštas grėsmingame stovyje ir galima laikyti, kad jo nėra. Būtinas naujas pastatas. Altorius pagamintas 1664 m. paauksuotas, apačioje Šventos Vakarienės, viršuje nukryžiavimo paveikslai. Klebonija visai sugriuvusi, įsmigusi žemėn, apnešta smėliu, negyvenama. 14 pūrų užsėjimo ploto laukai nederlingi. Kunigas Benicijus (Benichius 1678 – 1710) jį išnuomojęs už 20 florinų. Anksčiau jį apdirbę 3 žemdirbiai dabar – tik 1. Taigi, tai buvo vargingas laikotarpis. Tuo metu dar siautėjo maras.
Paskutinės žinios yra 1735.08.29 inventorizacijos duomenyse. Bažnyčia pastatyta 1728 metais Šventosios miestelyje prie upės. Čerpių stogas, bokštas be smailumos, viduje 7 žibintai, 3 žibintai chore. Klebonija išnykusi. Visa kita, kaip 1711 metais.
Apie vėlesnių laikų vizitacijas nieko nežinoma. Taip pat nėra žinoma apie parapijos gyvenimą, veiklą, aukas, kaip buvo pastatyta šiuolaikinė bažnyčia. Apie tai neišliko jokių žinių.
Butingės parapija ilgą laiką buvo Rucavos filija, išskyrus 20 metų 1631– 1651, kai ji turėjo savo atskirus dvasininkus. Iš jų tikrai žinomas tik Jonas Kasparas Merklinis (Joh. Caspar Merclinus), kuris čia tarnavo 8 metus nuo 1643 iki 1651 metų. Kitu metu čia tarnavo kunigai iš Rucavos, kuri iki I Pasaulinio karo buvo Kurzemės Konsistorijos žinioje. Po to ji buvo priskirta naujai įsikūrusiai Lietuvos valstybei ir 1920 metais perėjo įkurtos Lietuvos Konsistorijos žinion. Dabartinė Rucavos bažnyčia pastatyta ir įšventinta 1874.11.24. Butingės bažnyčia yra 50 metų senesnė už Rucavos bažnyčią.
Po pirmojo pasaulinio karo (1911 metais) Rucavos – Butingės parapijoje buvo apie 10 000 narių. Iš jų 9550 latvių, 400 vokiečių ir 50 lietuvių. Bendras konfirmantų skaičius 1907/8 metais siekė 175. Rucavos kunigas Butingės bažnyčioje lankėsi 20 kartų per metus. Be to, dar 6 kartus lankėsi Palangoje. Iš pradžių Palangoje pamaldos vyko progimnazijos patalpose. Tiek Rucavoje, tiek Butingėje, kunigui išvykus, bažnyčioje pamokslas buvo skaitomas. Butingėje pamokslą skaitydavo vargonininkas ir kartais – mokytojas. Vokiškai pa maldas kunigas pravesdavo; Rucavoje 10 – 12 kartų per metus, Butingėje 1 kartą per metus ir Palangoje visus 6 kartus per metus. Mokesčiai buvo nustatyti tokie: krikštas, santuoka ir konfirmacija – 15 kapeikų, Šventa Vakarienė – 3 – 5 kap. Prie Butingės parapijos priklausė Šventosios miestelis, Palanga ir Paurupė. Ji tęsėsi iki Prūsijos sienos.
Parapijoje tarnavo šie kunigai:
1. Matas Sakobelijus (Matthias Saccobelius), 1560 –
2. Tomas Falkenas (Thomas Falkenau) apie 1579
3. Jonas Rumpija (Joh. Rumpius) 1639 – 1680
Jis tarnavo su adjunktu Otto Beniciju (1678 – 1680). Rumpija, be nustatytų sekmadienių, kas antrą penktadienį pamokslavo Šventosios (Būtupių) parapijoje, kuriai be Šventosios priklausė ir Papės ir Nidos kaimai, kurie dabar yra Latvijos teritorijoje. Valsčiaus viršaitis Merbachas (Meerbach) jam liepė Butingės parapiją sujungti su Rucavos parapija. Kunigas Rumpija nurodė į didelį atstumą (15 verstų atstumą). Įdomu paminėti, kad šis kunigas 1661 metų vizitacijos metu paklausė ar jam reikia ir vokiškai pamokslauti, ko jis iki tol nedaręs.
4. Valentinas Otto Benicijus (Benichius) 1680 – 1710
su adjunktu Jonu Berhardu Grizingeriu (Griesinger) 1707 – 1710
5. Jonas Reinholdas Venkis (Wencke) 1711 – 1735
6. Jonas Kūnas (Joh. Kuhn) 1735 – 1742
7. Paulius Fridrichas Reimeris (Reimer) 1742 – 1765
8. Jonas Ditrichas Hefneris (Höpfner) 1765 – 1782
9. Georgas Fridrichas Gilbertas (Gilbert) 1782 – 1795
su adjunktu Johanu Heinrichu Ebeliu 1794 – 1795.
10. Johanas Heinrichas Gotlobas Ebelis 1795 – 1806
11. Ferdinandas Mykolas Baumbachas (Baumbach) 1807 – 1840
Jo kunigavimo metu pastatyta Butingės dabartinė bažnyčia.
12. Johanas Liudvikas Melvilis (Melville) 1840 – 1860
13. Andrius Šulmanas (Schulman) 1861 – 1880
14. Karolis Vilhelmas Robertas Rimšneideris (Riemschneider) 1881 – 1907
15. Jonas Uosis (Osis) po 1908 –
Vėliau tarnavo: Petras Kamuolys (Kamols) Petras Dagys (1930 – 1940), vėliau išvyko į JAV, Janis Degis (Deģis) (1940 – 1958).
1959 – 1961 metais Butingės parapija nebeturėjo kunigo ir ją aptarnavo pakaitomis Konsistorijos žinioje buvę kunigai: Gustavas Aleksandras Rauskinis, kuris mirė 1979.04.11, Arvydas Karolis Briedis, kuris mirė 1962.08.09, Jonas Viktoras Kalvanas, miręs 1995.01.15. J.V.Kalvanas nuo 1962.01.03 administravo parapiją.
Paskui parapijai vadovavo kunigas Kurtas Moras, iš Rucavos (Latvija) kun. Jānis Girnis, o dabar Kurto sūnus kunigas Reincholdas Moras.
Nežiūrint to, kad daug kas paskutiniu metu apsigyveno Latvijoje (ypač Liepojoje), tačiau jie liko ištikimi savo gimtinei, gimtajai bažnyčiai.
Paminėtini atsidavę bažnyčios tarnavo: Niklavas Freimanis, Aleksis Brikmanis, Jonas Vindigis, Jonas Silasprogis ir kt. Kurį laiką vargonais grojo Rucavos vargonininkas, vėliau parapijos auklėtiniai: Mykolas Falkas ir Andrius Božis. Sesės parapijietės puošia altorių. Varpais ilgą laiką skambino senasis Jonas Duršis. Paskutiniu metu, kol leido sveikata, parapijai daug pasidarbavo pirmininkas Jurgis Spruogis ir kasininkas Niklavs Murkšis.
Tačiau buvo ir tokių, kurie parapijai blogo linki. 1964.11.20 nakties metu jie buvo įsilaužę į savo motiną bažnyčią. Tačiau vis tik yra daugiau tokių, kurie savo bažnyčią gerbia. Viešpats Dievas jiems tepadeda gyvenimo eigoje.
2001 metų kovo mėnesį Šventojoje lankėsi Latvijos prezidentė Vaira Vīķe Freiberga, kuri, nežiūrint didelio viešnagės apkrovimo, rado apie 20 minučių laiko apsilankyti ir Butingės bažnyčioje. Ji apgailestavo, kad dėl mažo latvių vaikų skaičiaus nėra galimybės Butingėje atidaryti latvių klasės.
Reikia paminėti ir Butingės parapijos kapinėse vykstančias kapų šventes. Į jas atvyksta kunigai ir iš Latvijos. Su jais orkestrėlis ar ansamblis. Kaip taisyklė po pamaldų kapinėse visada vyksta bendri pietūs.
Smarkiai sušlubavus pirmininko Jurgio Spruogio ir Niklavo Murkšio ir kitų parapijos tarybos narių sveikatai, išrinkta nauja taryba ir dabar darbuojasi naujai išrinkta taryba: pirmininkas Valdis Vindigis, kasininkas Alfridas Pumpulis, pirmininko pavaduotojas Jonas Pumpulis, pirmininko pavaduotoja Jautra Gaudiešienė, sekretorė Vėlta Jalonina ir nariai Vilis Juris Gedgaudas ir Evaldas Dreimanis. Parapijai vadovauja kunigas Reincholdas Moras.
Tegu Viešpaties palaima visada lydi šią kuršišką parapiją.
Niklāvs Murkšis ir kun. Erikas Laiconas.
Panaudota literatūra:
1. E. H. Busch. Materialen zur Geschichte und Statistik des Kirchen und Schulwesens der Ev. St.Peterburg. 1862.
2. E. H. Busch. Ergänzungen der Materialen zur Geschichte der Ev. Luth. Gemeinden in Ruszland. St.Peterburg. 1867.
3. Ev.Luth. Gemeinden in Ruszland, eine historisch – statistische Darstellung. II Band Der Livländische, Estländische und Kurländische Konsistorialbezirk. St. Peterburg. 1911
4. Konsistorijos ir parapijos protokolų įrašai.
5. Asmeninis Niklavo Murkšio archyvas.Spausdinti