Dum medium
BIBLIJOS VOTUMAS
Mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos (Jn.1,14b).
ĮŽANGINIS PRIEGIESMIS
Kai visa buvo apgaubusi švelni tyla ir naktis jau buvo įpusėjusi, *
Tavo visagalis žodis žengė iš dangaus, nuo karališkojo sosto.
(Ps.) Viešpats yra Karalius; jis apsisiautęs didybe. *
Viešpats apsisiautęs, jis susijuosęs jėga.
Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. *
Kaip tai buvo pradžioje, dabar ir visados, ir taip per amžių amžius. Amen.
(Išm.18,14; Ps.93,1)
[Kai visa buvo apgaubusi švelni tyla ir naktis jau buvo įpusėjusi, *
Tavo visagalis žodis žengė iš dangaus, nuo karališkojo sosto.]
DIENOS MALDA
Visagali, amžinasis Dieve, vadovauk mūsų gyvenimams savo gerąja valia, kad vardan tavo mylimo Sūnaus mes taptume turtingi gerais tikėjimo darbais; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
Viešpatie Dieve, dangiškasis Tėve, tu savo Sūnų mums paskyrei Išganytoju, kad jis būtų šviesa pagonims ir garbė Izraeliui; apšviesk mūsų širdis, kad jame mes pažintume tavo malonę bei tėvišką valią, ir išganyk mus; meldžiame to per tą patį tavo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris gyvena ir viešpatauja su tavimi ir Šventąja Dvasia, vienas Dievas per amžių amžius. Amen.
ŠVENTO RAŠTO SKAITINIAI
| Senasis test.: Iz.61, 1-3 (4.9) 11.10 | III | Jn.1, 43-51 | IV | ||||
| Laiškas: 1Jn.5, 11-13 | II | Jn.7, 14-18 | V | ||||
| Evangelija: Lk.2, 41-52 | VI | Rom.16, 25-27 | VI |
SENASIS TESTAMENTAS
Viešpaties Dievo dvasia su manimi, nes Viešpats patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Jis pasiuntė mane guosti prislėgtųjų, skelbti belaisviams laisvę ir atidaryti kalėjimo duris kaliniams, skelbti Viešpaties malonės metų, mūsų Dievo atpildo dienõs, guosti visų liūdinčiųjų ir suteikti liūdintiems Sione vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus vietoj gedulo, šlovės skraistę vietoj bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais daigynu, Viešpaties sodintu, idant apreikštų jo šlovę.
“Jie prikels senuosius griuvėsius, atstatys seniai apleistas gyvenvietes, atnaujins nuniokotus miestus, tuščius nuo neatmenamų laikų. Jų giminė bus įžymi tarp tautų, o jų palikuonys tarp žmonių. Kas tik juos regės, tas suvoks, jog tai giminė, kurią palaimino Viešpats.”
Kaip žemė išaugina savo ataugas, kaip sodas suželdina savo sėklas, taip Viešpats Dievas suželdins teisumą ir šlovę visų tautų akivaizdoje. Visa širdimi džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo Dievu, nes jis mane aprengė išganymo drabužiais ir apsupo teisumo skraiste lyg jaunikį, besipuošiantį vainiku, lyg nuotaką, besidabinančią vėriniais.
Iz.61, 1-3 (4.9) 11.10
LAIŠKAS
O liudijimas toks: Dievas mums suteikė amžinąjį gyvenimą, ir tas gyvenimas yra jo Sūnuje. Kas turi Sūnų, tas turi gyvenimą. Kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi gyvenimo. Aš tai parašiau jums, įtikėjusiems Dievo Sūnaus vardą, kad žinotumėte turį amžinąjį gyvenimą.
1Jn.5, 11-13
ALELIUJA POSMAS
Teskelbia mano lūpos Viešpaties šlovę, ir visa, kas gyva, tešlovina jo vardą dabar ir per amžius! Aleliuja! (Ps.145,21)
EVANGELIJA
Jo gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų. Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę. Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo. Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų. Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę.
Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais. Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tarė: “Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs.” O jis atsakė: “Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?” Bet jie nesuprato jo žodžių.
Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje. O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.
Lk.2, 41-52