Naujienos

Reformacijos metų atradimas

Doc. dr. S. Narbuto paskaita apie kun. P. Oderborno kūrybą. K. Puloko nuotr.

2017 Gruodžio mėn. 29 d.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje spalio 9 – lapkričio 30 dienomis veikė paroda „Reformacijai – 500“, kurioje eksponuoti bibliotekoje saugomi spaudiniai ir rankraštiniai dokumentai, perteikiantys Reformacijos istoriją Vakarų Europoje ir Lietuvoje.

Ekspoziciją pradėjo Reformacijos pirmtakų Jano Huso ir Girolamo Savonarolos veikalai. Buvo galima apžiūrėti XVI a. „bestselerius“ – Martyno Liuterio „Mažąjį katekizmą“ ir jo į vokiečių kalbą išverstą Bibliją. Reformacijos raidą Lietuvoje liudijo 1556 m. paskelbtas Mikalojaus Radvilos Juodojo viešas atsakymas į popiežiaus nuncijaus Luigi Lippomano laišką, Brastos Biblija, Jono Bretkūno „Postilė“.

Tarp rankraštinių dokumentų eksponuoti du XVI a. Radvilų pasirašyti pergamentiniai raštai, kuriais jie skyrė pastatus ir žemę Vilniaus evangelikų reformatų parapijos reikmėms. Parodoje taip pat buvo galima pamatyti Karaliaučiaus universitetą baigusių asmenų sąrašą, kuriame tarp kitų 1548 m. bakalauro laipsnį gavusiųjų minimas ir Martynas Mažvydas (Martinus Mossuidius Lithuanus). Supažindinta ir su kitais reikšmingais, unikaliais dokumentais, liudijančiais Reformacijos reikšmę mūsų kultūrai. Ekspoziciją simboliškai papildė naujausias Reformacijos 500 metų jubiliejui skirtas leidinys – Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva išleistas straipsnių rinkinys „Disputai: idėjos, vizijos“.

Informaciją apie eksponatus parengė parodos autorė, LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus darbuotoja Agnė Zemkajutė. Iš anksto užsirašius, numatytomis valandomis buvo rengiamos ekskursijos, kurių metu parodos autorė bei kiti bibliotekos darbuotojai išsamiai pasakojo apie eksponatus.

Paroda iškilmingai atidaryta spalio 12 d. pavakare. Sveikinimo žodį tarė ev. liuteronų kunigas Ričardas Dokšas, jis prisipažino Reformacijos jubiliejų ne švenčiantis, o tik minintis, mat, nepaisant visų teigiamų Reformacijos paskatintų pokyčių, ji lėmusi ir Bažnyčios skilimą. Reformacijos raidą Lietuvoje apžvelgė habil. dr. Ingė Lukšaitė. Istorikė pabrėžė, kad net ir turėdami galimybių Reformaciją Lietuvoje diegti jėga, didikai Radvilos sąmoningai rinkosi taikų įtikinėjimo kelią. Parodos ekspoziciją pristatė jos autorė A. Zemkajutė. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas.

Tebevykstant parodai, senosios raštijos tyrėjas doc. dr. S. Narbutas spalio 19 d. bibliotekoje visuomenei išsamiai pristatė savo naujausią atradimą – kun. Pauliaus Oderborno (ca. 1555–1604) poemą „Himnas apie seną ir garsią Glebavičių giminę“. Lotynų kalba parašyta poema, 1583 m. išspausdinta Vilniuje Jono Karcano spaustuvėje, mūsų kultūros istorikams ir literatūros tyrinėtojams iki šiol nebuvo žinoma. S. Narbutas ją šią vasarą aptiko Drezdene Saksonijos krašto ir universiteto bibliotekos archyve.

Herojinėje istorinio turinio poemoje, kurios visas pavadinimas „Himnas apie seną ir garsią Glebavičių giminę, šviesiam ir prakilniam ponui Minsko kaštelionui, LDK žemės iždininkui Jonui Glebavičiui parašytas bardiškio Pauliaus Oderborno“, apdainuojama šlovinga Lietuvos istorija, ypač daug dėmesio skiriama valdovui Gediminui (tai bene pirmas toks išsamus Gedimino aprašymas senojoje Lietuvos literatūroje) ir Vilniaus įkūrimui, vaizdžiai aprašoma Glebavičių giminė, XVI a. tapusi Reformacijos šalininke, minimi iškilesni šios giminės asmenys. Poema nėra labai ilga – 620 eilučių, apie pusantro šimto S. Narbutas jau išvertė į lietuvių kalbą.

Poemos autorius P. Oderbornas gimė apie 1555 m. Barto mieste prie Baltijos jūros, vakarų Pomeranijoje. Po studijų Rostoko universitete, pakviestas Lietuvos liuteronų, 1578 m. atvyko į Vilnių, tarnavo pamokslininku Vilniaus ev. liuteronų parapijoje. Tų pačių metų pabaigoje Karaliaučiuje ordinuotas kunigu, tarnavo karaliaus Stepono Batoro kariuomenės kapelionu Polocke. Nuo 1580 m. apie šešerius metus buvo Kauno ev. liuteronų parapijos kunigas, 1587 m. tampa pirmuoju Rygos Šv. Petro ev. liuteronų bažnyčios kunigu, nuo 1589 m. kunigauja Kuršo kunigaikštystės sostinėje Mintaujoje (Jelgavoje), čia ir miršta 1604 m.

Bene labiausiai P. Oderborną išgarsino Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano IV Rūsčiojo biografija, parašyta Kaune, o išspausdinta Vitenberge 1585 m. Istorinis veikalas „Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimas“ lietuviškai išleistas 1999 m. (iš lotynų kalbos vertė S. Narbutas). Keletas P. Oderborno sukurtų giesmių, iš vokiečių kalbos išverstų į lietuvių, buvo įtrauktos XVII ir XVIII a. leistuose Mažosios Lietuvos giesmynuose.

Visą doc. dr. S. Narbuto paskaitą apie kun. P. Oderborną, jo kūrybą ir šios kūrybos kontekstus galite rasti internete: www.mab.lt/lt/naujienos/1898

Parodos „Reformacijai – 500“ metu LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo surengta ir daugiau viešų paskaitų, o spalio 16 – lapkričio 17 d. bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikė ekspozicija, skirta lituanisto, etnografo, žodynininko, leidėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio (1857–1944) gimimo 160-osioms metinėms paminėti.

 

Kęstutis Pulokas

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.12