Naujienos

Jaunimo lyderių seminaras Vilniuje

Seminaro dalyvių bendravimo akimirka

2016 Gruodžio mėn. 21 d.

Vasaros viduryje LELB Jaunimo centrą ir jo padalinį – Vilniaus akademinio ev. liuteronų jaunimo draugiją pasiekė ganėtinai netikėtas Europos ekumeninės jaunimo tarybos (EYCE) gen. sekretoriaus pasiūlymas: lapkritį Vilniuje surengti tarptautinį jaunimo vadovų seminarą. Atsakomybės koordinuoti pasirengimą seminarui ėmėsi draugijos narė Lina Leonavičiūtė, pastaruosius trejus metus viena iš EYCE vykdomos kampanijos „Sutraukykim grandines!“ koordinatorių. Rugsėjo 30 – spalio 2 d. Vilniuje surengtas tarptautinės seminaro organizatorių komandos pasitarimas, dar kartą pasitarti ir galutinai patvirtinti dienotvarkę organizatoriai susirinks prieš pat seminarą, lapkričio 11-13 d. Savaitės trukmės seminare dalyvaus apie dvidešimt EYCE vienijamų jaunimo organizacijų atstovų, priklausančių įvairioms bažnyčioms.

Lapkričio 14-20 dienomis Vilniuje vyko EYCE organizuojami mokymai tema „Asmenybės integralumas ir lyderystė“. Pabandyti sudalyvauti ir užpildyti anketą sugalvojau ekspromtu, vedama noro įtvirtinti žinias apie lyderystę, tikėdamasi, kad gautas žinias galėsiu pritaikyti įvairiose savo gyvenimo srityse. Taigi trumpai ir konkrečiai atsakiau į klausimus, ir po kelių savaičių labai apsidžiaugiau sulaukusi kvietimo dalyvauti seminare. Buvau vienintelė dalyvė iš Lietuvos, neskaičiuojant organizatorės Linos. Kiti dalyviai atvyko iš Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos, Suomijos, Rumunijos, Libano, Kosovo, Rusijos. Tikra kultūrų puokštė, kuri garantavo, kad diskusijos netiltų viso susitikimo metu.

Didžiąją laiko dalį leidome erdvioje Vilniaus ev. liuteronų parapijos salėje. Beveik kiekvieną rytą pradėdavom bažnyčioje trumpomis pamaldomis, kurias savanoriškai, remdamasi savo bažnyčios tradicijomis, parengdavo vis nauja grupelė seminaro dalyvių. Savaitę pradėjom nuo teorinių paskaitų bei jų aptarimo grupelėse, kuriose bandėm apibrėžti gero ir blogo lyderio savybes, dalijomės asmenine patirtimi. Po kiekvieno aptarimo, žinoma, savo grupelės išvadas pristatydavome visiems, pasitelkdami įvairias vaizdines ir vaidybines priemones. Po dienos mokymų puikiai praleidome laiką alaus daryklos restorane, kuriame degustavome lietuvišką alų bei tradicinius patiekalus. Dar valandėlę pasivaikščioję po įmantriai apšviestą Vilniaus senamiestį, kupini puikių pirmųjų įspūdžių, patraukėm į jaunimo nakvynės namus, kuriuose buvo apgyvendinti visi seminaro dalyviai.

Antradienio rytą prie diskusijų prisijungė Batakių parapijos kunigas Karolis Skausmenis. Jis pasakojo apie savo kelią į kunigystę ir kaip nuoširdus bendravimas su žmonėmis jam padėjo per metus bene dvigubai pagausinti aktyviai parapijos bendruomenės gyvenime dalyvaujančių parapijiečių. Kunigo patarimas geriems lyderiams toks: „Surask tai, ką pats mėgsti veikti, ir jei tai bus įdomu tau, bus įdomu ir kitiems.“ Po rytinės sesijos turėjom laisvą popietę ir praleidom ją su dalimi dalyvių vaikščiodami po Vilnių. Nuo Gedimino pilies iki Baltojo tilto, permirkę nuo šlapdribos, pasišildydami muziejuose ir kavinėse. Grįžus iš miesto, laukė kultūrinis vakaras su įvairiais saldumynais ir skanumynais iš kiekvienos atstovaujamos šalies. Šis vakaras tai visiškai nekintanti jaunimo susitikimų tradicija, parodanti, kaip linksmybės vienija kultūras. Kam skanėstai, kam karaoke dainavimas nesuprantama kalba, – kiekvienas ras čia kažką artimo ir mielo, net jei šalia nėra nė vieno tautiečio.

Trečiadienį mokymuose turėjome du svečius, kurie pasidalijo savo mintimis apie lyderystę. Pirmasis buvo LELB vyskupas Mindaugas Sabutis. Jis mums papasakojo apie Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios istoriją bei savo netikėtą tapimą Vyskupu. Antroji viešnia buvo Jaunimo linijos atstovė, kurios vardo nenoriu atskleisti konfidencialumo sumetimais. Tačiau asmeniškai man tai buvo viena vertingiausių diskusijų, nes padėjo pažvelgti į pasaulį iš nelaimingųjų perspektyvos. Taip pat sužinojau, kad geriau yra susilaikyti nuo patarimų, kai žmogus yra beviltiškoje padėtyje, visuomet geriau yra tiesiog išklausyti ir leisti žmogui mąstyti pačiam.

Ketvirtadienio rytą laukė dar viena stipri patirtis, vykome į Vilniaus „Caritas“ padalinį, kuriame kasdien dalinamas maistas vargstantiems žmonėms. Pamatėme daug gerumo ir darbštumo, „Carito“ atstovai mums papasakojo apie projektą, apie gyvenimus, kuriuos jis pakeitė. Vėliau mums buvo suteikta galimybė šiek tiek prisiliesti prie to paties gerumo ir dalinti maistą susirinkusiems žmonėms. Buvo gera žinoti, kad yra tokia vieta, kur gali ateiti, jei daugiau nieko neturi. Tiesiai iš „Carito“ išskubėjome į autobusų stotį. Keliavom į Trakus, aplankėme pilį, apžiūrėjome jos vidų ir paragavom legendinių kibinų karaimiškame restoranėlyje.

Penktadienį turėjom dar keletą paskaitų pirmoje dienos pusėje, vėliau žaidėme pelno nesiekiančios organizacijos simuliaciją. Šeštadienį, priešpaskutinę dieną, paskaitas jau vedėme patys, savo pasirinkta tema, o vakare atsisveikinome jaukia vakarone.

Įspūdžiai puikūs. Jų liko daug ir ilgam. Labai patiko diskusijos, visos išvykos ir laikas, praleistas linksmai su įdomia žmonių komanda. Tokia patirtis, kurią rekomenduočiau visiems, norintiems praturtinti sielą.

 

Monika Klėmanaitė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.12

 

 

Seminaro dalyvių bendravimo akimirkos