Parapijos istorija

Skaudvilės bažnyčia

Evangelikų liuteronų parapijos užuomazgas Skaudvilėje galima atsekti nuo 16 amžiaus pabaigos. Istoriniai šalitiniai liudija, kad šioje vietovėje tuomet jau būta evangelikų liuteronų. Kai Prūsijoje, valdant Fridrichui I (1688 - 1713), ekonominė būklė labai pablogėjo, nemažai Prūsijos lietuvių ir vokiečių pasitraukė į Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę, kur jie rado lengvesnes gyvenimo sąlygas. 18 amžiuje Trepų dvare (Herenchofe) buvo laikomos reguliarios pamaldos, kruios tęsėsi iki 1795 m. Nuo 1795 m. iki 1799 m. parapijiečiai rikdavosi pamaldoms Lališkių kaime. Nuo 1800 m. pamaldos buvo laikomos viename dideliame kambaryje, Adakavo dvare. 1838 m. parapija pastatė namą kantoriui gyventi ir atvykusiam kunigui apsistoti. Tais pačiais metais parapija pradėjo mokėti reguliarų metinį mokestį kantoriui išlaikyti. 1860 m. parapija įsigijo varpą.
1862 m. Skaudvilės mieste iš viso būta 850 registruotų parapijiečių. Kasmet buvo konfirmuojama 20-30 vaikų. Veikė parapijos išlaikoma mokykla, kurioje kasmet mokėsi 15 berniukų ir 15 mergaičių. Mokykloje dirbo vienas mokytojas, kuris išsilaikė iš parapijos gaunamų lėšų. Parapijos daugumą sudarė vokiečių kilmės asmenys, kurie vertėsi amatais (garsėjo medžioklinių šautuvų gamyba, ortopedine avalyne ir kita produkcija). 1884 m. nuo vokiškai kalbančios Skaudvilės parapijos atsiskiria lietuviškai kalbanti Batakių parapija. Parapijiečiai ir šiandien dar prisimena prieš karą dirbusį kantorių Hermaną Hesą. Jis buvo šviesi asmenybė, turėjo didelę asmeninę biblioteką, kurioje, be religinio turinio knygų buvo E. Kanto, F. Šilerio kūrinių. Hermanas Hesas palaikė gerus ekumeninius santykius su vietos Romos katalikų bendruomenės nariais. Tačiau, kaip ir dauguma parapijiečių, 1944 m. jis paliko parapiją ir pasitraukė į Vokietiją. Iki 1940 m. kovo mėnesio dauguma parapijiečių išvyko į Vokietiją.
Prieš antrąjį pasaulinį karą Skaudvilės parapiją (filiją) aptarnavo kunigai atvykstantys iš Tauragės. Kunigas laikydavo pamaldas keturis kartus per metus. Kunigui nesant, pamaldas laikydavo kantorius. Yra žinoma, kad Skaudvilėje dirbo šie kunigai: Jonas Linkis (1792 - 1802 m.), Karolis Kryzė (1802 - 1805 m.), Jonas Goltfrydas Čėsna (1805 -1831 m.), ir sūnus Karolis Julius Čėsna (1831 - 1871 m.), Jonas Pipiras (1872 - 1882 m.), Martynas Keturakatis (1883 - 1892 m.), Gustavas Matisonas (1893 - 1911 m.), Augustas Vymeris (1911 - 1936 m.), Julius Hiršas (1937 - 1940 m.), vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas (1940 - 1995 m.). Pokario metais vyskupui talkino Batakių kunigas Mikas Preikšaitis (1946 - 1972 m.). Vyskupas Jonas Kalvanas parapiją aptarnavo nuo 1987 metų.
Sunkiausi parapijos gyvenimo metai buvo po antrojo pasaulinio karo, kraštą užėmus Sovietų Sąjungai. Konsistorijos prezidentas, kunigas Erikas Leijeris 1947 m. rugpjūčio 28 d. gavo pranešimą, kad Skaudvilės valsčiaus vykdomasis komitetas nutaria užimti Skaudvilės ev. liuteronų bažnyčią. Konsistorijos prezidentas Erikas Lejeris nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipiasi į LKP CK pirmąjį sekretorių A. Sniečkų ir į religinių kultų reikalų tarybos įgaliotinį Pušinį, prašydamas, kad vietos valdžia atsisakytų ketinimų užimti bažnyčią. Tačiau į tai niekas neatsisžvelgė. 1948 m. liepos 17 d. "Darbo žmonių tarybos nutarimas Nr. 21" skelbia, kad bažnyčią nutarta nacionalizuoti. 1947 - 1948 m. bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu, tačiau nacionalizacijos procesas tęsėsi iki 1952 m. Bažnyčios taip ir nepavyko iki galo uždaryti, nes ją saugojo ir gynė ištikima parapijietė Eugenija Bapkaitė. Kada "Tarybų valdžia" bažnyčią pavertė grūdų sandėliu, Eugenija praardė bažnyčios stogą ir išpylė ant grūdų vandenį. Atėjusi komisija nusprendė, kad grūdams laikyti ši patalpa netinkama. 1956 m. pradėtas griauti kantoratas, kuriaine gyveno atkaklioji bažnyčios gynėja Eugenija. 1957 m. kantoratas buvo visiškai sugriautas, o jo vietoje pastatyta parduotuvė.
Parapijos gyvenime būta ir džiugių akimirkų. 1977 m. lapkričio 6 d. Skaudvilės bažnyčioje įvyko iškilmingos pamaldos, skirtos bažnyčios 150 metų jubiliejui pažymėti. 1981 m. parapijiečių pastangomis suremontuotas bažnyčios stogas ir vidus. Čia vėl daugiausia prisidėjo Eugenija Bapkaitė, broliai Drignaitis ir Drignius.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo atlikti bažnyčios atnaujinimo darbai. 1993 m. atrestauruotos bažnyčios laukinės sienos, 1995 m. atliktas vidaus remontas, sutvarkytas altorius. Nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. pradėta mokyti vaikus liuteroniškos tikybos Skaudvilės vidurinėje ir pagalbinėje mokyklose. Parapija turi daug idėjų kaip pagyvinti savo veiklą, tačiau reikia Dievo palaimos ir visų parapijiečių kruopštaus darbo.

Kun. Edikas Šulcas