Archyvas - 2007

Bjorn Ryman savo publikacijoje „Į priekį su Liuteriu“ rašo: „1947 m. karštą vasaros savaitę Lunde įvyko pirmoji PLS asamblėja. Viena iš keleto asamblėjoje dalyvavusių moterų, indė, skundėsi, kad čia labai karšta. Didžiai daliai susirinkusiųjų delegatų, tarp jų ir penkiasdešimčiai vokiečių, tai buvo pirmoji kelionė į užsienį po praūžusio Antrojo pasaulinio karo. Buvę priešai dabar susitiko pirmą kartą... Susitikimo tikslas, ypač Europoje veikiančioms bažnyčioms, buvo išanalizuoti pokario situaciją ir sukurti liuteroniškas bažnyčias vienijančią organizaciją“.
Švedijos Bažnyčia, kuri Europoje buvo vienintelė nepaliesta karo, su šiuo susitikimu siejo ypač dideles viltis. 49 bažnyčios tapo naujai įkurtos organizacijos narėmis. Pirminiai įkurtosios organizacijos tikslai: įveikti liuteronybės susiskaldymą ir kuo daugiau bažnyčių pakviesti tapti PLS narėmis. Antrasis tikslas buvo pateikti bendrą liuteronišką nuostatą ekumeninio judėjimo atžvilgiu. Trečiasis tikslas susiformavo kaip atsakas į susiklosčiusią pokario situaciją: kaip liuteroniškos bažnyčios, suvienijusios savo jėgas, galėtų palengvinti kenčiančiųjų dalią. Tuo metu Europos viduryje vis dar buvo nuo 13 iki 15 milijonų pabėgėlių bei benamių, iš jų 6 milijonai buvo liuteronai. Tai pat iškilo būtinybė padėti bažnyčioms, kurios atsidūrė anapus geležinės uždangos ir kentė žiaurią priespaudą.
Šiemet kovo 20-27 d. Lunde įvykusio PLS tarybos susitikimo tema buvo „Gyvenant bendrystėje šiandienos pasaulyje“. Susitikime dalyvavo ir PLS bažnyčių dvasiniai vadovai: arkivyskupai, vyskupai, superintendentai, prezidentai. Šventinės jubiliejinės pamaldos vyko Lundo katedroje, kurioje pamaldos laikomos daugiau nei 850 metų. Švedijos ev. liuteronų bažnyčios arkivyskupas Anders Wejryd savo pamoksle, prisimindamas PLS nueitą kelią, taikliai pažymėjo: „Susitikimas Lunde 1947 metais buvo šiauriečių susitikimas. Susitikimas 2007 m. daug labiau „įdegęs“. Bažnyčios, kurios praeityje geriausiu atveju laikytos „dukterinėmis bažnyčiomis“, dabar narių skaičiumi tuoj viršys negaluojančius šiaurinius partnerius, juos jos taip pat lenkia ir savo teologiniu bei dvasiniu vitališkumu.“
PLS šiuo metu yra pusiaukelėje tarp 2003 m vykusios 10-osios asamblėjos ir 2010 m. įvyksiančio 11-osios asamblėjos. Todėl šis susitikimas, kaip galimybė išsakyti ir diskutuoti labiausiai rūpimus dalykus, kurie daro įtaką PLS gyvenimui, buvo ypač svarbus sukviestiems bažnyčių vadovams. Iš kitų kontinentų atvykusiems svečiams buvo puiki galimybė susipažinti su įvairialype Europos istorija. Buvęs Suomijos prezidentas Martti Ahtisaari dalyviams šventinėje programos dalyje skaitė paskaitą „Europos namai“.
Pagrindinė diskusija kilo po specialios grupės „Santuoka, šeima ir lytiškumas“ pranešimo. 2003 metais Vinipego asamblėjoje (Kanadoje) buvo nuspręsta, kad reikalinga speciali komisija, kuri iš pastoracinės ir ekleziologinės pusės apžvelgtų homoseksualumo klausimą. Prof. Jan Olav Henriksen (Norvegijos Bažnyčia) pristatęs grupės ataskaitą, pabrėžė, kad jų parengtas dokumentas (kuris bus išsiuntinėtas visoms PLS narėms bažnyčioms) neturėjo tikslo pateikti bendrą poziciją šiuo klausimu, juo siekiama paskatinti bažnyčias diskutuoti pasikeitusią šeimos, lyties ir seksualumo sampratą. Dokumente norėta atspindėti, kad klausimai apie šeimą, santuoką ir lytiškumą yra skirtingai suvokiami skirtinguose kontekstuose. Helsinkio vyskupas dr. Ero Huovinen oponavo dokumentui, sakydamas, kad jame nėra pateiktas gilus teologinis santuokos supratimas. Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios arkivyskupas Janis Vanags taip pat apgailestavo, kad ataskaita, kurioje numatomos dialogo gairės, buvo pateikta per vėlai, nes kai kurios bažnyčios narės jau yra apsisprendusios laiminti tos pačios lyties asmenų poras. Kiti dalyviai pabrėžė, kad šios diskusijos gairės naudingos, nes skatina pagarbų dialogą.
Aštuonerius metus truko dokumento „Vyskupo tarnystė bažnyčios apaštališkume“ parengimas. Šių metų susitikime šis dokumentas buvo priimtas ir istoriškai bus vadinamas Lundo pareiškimu. Dokumente stengtasi išdėstyti liuteroniškų bažnyčių supratimą apie bažnyčios vadovybę apaštališkumo prasme.
Kaip ir kiekvieno PLS tarybos susitikimo metu, viena įdomiausių programos dalių būna PLS prezidento pranešimas. PLS prezidentas Amerikos ev. liuteronų bažnyčios vyskupas Mark S. Hanson savo šiuometinėje kalboje pabrėžė, kad bažnyčioms gyventi visiškoje bendrystėje nėra lengva, reikia labiau įsiklausyti vieniems į kitus, tačiau kartu galima ir vieni kitus paskatinti aktyviau ir drąsiau dalyvauti Dievo misijoje. „Kartu, bet kitų akimis, mes pamatysime save aiškiau, bet ir kritiškiau.“ Kalbėdamas apie PLS pasikeitimus, Hanson sakė: „Klausimas ateinantiems šešiasdešimčiai metų yra tas pats, kuris prieš šešiasdešimt metų čia sukvietė mūsų pirmtakus. Kur Dievas mus veda? Kaip mes mylime savo artimą ir tarnaujame jam šiandieną?“
Hanson pabrėžė, kad šių metų susitikimo tema „Gyvenant bendrystėje šiandienos pasaulyje“ gerai iliustruoja liuteronų susitelkimą ties ekumeninių ryšių gilinimu.
PLS dalyviai sulaukė daugelio ekumeninių partnerių sveikinimų PLS organizacijos įkūrimo jubiliejaus proga. Popiežius Benediktas XVI sveikinimo laiške rašo: „Po Antrojo Vatikano susirinkimo PLS buvo viena pirmųjų, pradėjusių ekumeninį dialogą su Katalikų bažnyčia ir šis dialogas visada buvo vaisingas. ... Per daugelį liuteronų ir katalikų susitikimų ekumeninė bendrystė išaugo visame pasaulyje. Tai Šventosios Dvasios dovana. Tuo pačiu tai mus įpareigoja nelėtinti mūsų ekumeninių siekių Viešpaties maldos dvasioje „kad jie visi būtų viena“ (Jono 17: 21)“.
Helsinkio ortodoksų metropolitas Ambrozijus, atstovaujantis ekumeniniam patriarchatui, taip pat išreiškė savo padėką liuteroniškoms bažnyčioms dėl ekumeninio atvirumo ir broliškos meilės ortodoksų bažnyčiai.

Milita Poškienė,
PLS tarybos narė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2007 Nr.4

Išsamią informaciją anglų ir vokiečių kalbomis apie šį PLS renginį bei jo vaizdų rasite:
www.lutheranworld.org