Šventės, jubiliejai

Klaipėdos krašto diena paminėta ir Vilniaus parapijoje

2012 Vasario mėn. 13 d.

Sausio 15 d. minimas Klaipėdos krašto 1923 m. prijungimas prie Didžiosios Lietuvos. Į oficialų atmintinų dienų sąrašą šią datą Lietuvos Respublikos Seimas įtraukė 2006 m. ir pavadino ją Klaipėdos krašto diena.

Minėjimui skirti renginiai vyko ne tik Klaipėdoje ir kitose krašto vietovėse. Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ ir Vilniaus ev. liuteronų parapija šią visai Lietuvai svarbią datą pakvietė prisiminti ir Vilniuje. Po sekmadienio pamaldų parapijiečiai bei miesto visuomenė gausiai rinkosi Vilniaus ev. liuteronų parapijos salėje. Klaipėdos krašto dieną čia surengtos Benjamino Kondrato knygų, pasakojančių apie Pagėgių, Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos iškilias asmenybes, sutiktuvės. Buvo pristatytas ir „Liuteronų balso“ redaktoriaus Povilo Pukio parengtas leidinys „Parapijos analai: 1988-2010“, – ne vieno Vilniaus evangeliko liuterono giminės šaknys į Mažąją Lietuvą veda.

Minėjimui vadovavęs parapijietis Vytautas Gocentas popietę pradėti pakvietė pagerbiant abiejose pusėse žuvusiųjų atminimą. Buvo trumpai prisiminta ano meto Europos politinė padėtis, krašto prijungimo prie Lietuvos svarba šiandienai. Tradicinėmis krašto giesmėmis pasveikino Vilniaus ev. reformatų choras (vad. Janina Pamarnackienė).

Popietės programą pratęsė pristatomos knygos autorius B. Kondratas. Pernai pasirodęs „Pagėgių kraštas“ yra jau septintoji serijos „Kūrėjų pėdsakai“ knyga. Joje rasime 152 kraštui nusipelniusių raštijos veikėjų biogramas. Nuo Tauragės kilęs, Vilniuje mokytojavęs, lituanistas B. Kondratas prisiminė šios serijos užuomazgas. Pirmoji knyga buvusi sumanyta dar 1981 m. Tiesa, apie seriją anuomet nė negalvota. Į leidyklą B. Kondratas kreipėsi parengęs kuklokos apimties knygelę apie Sūduvą. Leidykla pasiūlymu susidomėjo, tačiau knygos turinį patarė išplėsti, neapsiribojant vienu regionu. Gerokai pastorėjusi knyga buvusi numatyta išleisti 25000 egz. tiražu. Vis dėlto beveik paskutinę akimirką budri cenzorių akis pastebėjusi, kad knygoje neįtraukti tarybų valdžiai ir „plačiajai tėvynei“ nusipelnę veikėjai, visokie revoliucionieriai. Prie knygų leidybos sumanymo grįžta Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Iš septynių šiandien jau pasirodžiusių serijos knygų dviejose rašoma apie Mažąją Lietuvą. Minėjimo dalyviai galėjo prisiminti ir 2004 m. išleistą antrąją serijos knygą „Sūduvos Suvalkija, Karaliaučiaus kraštas: Vilkaviškio žemėje, Mažoji Lietuva“, joje skaitytojas supažindinamas su kūrėjais visame Vilkaviškio rajone ir rytinėje Mažosios Lietuvos – Karaliaučiaus krašto dalyje, Donelaičio žemėje.

Vilniaus parapijos metraštį-almanachą „Parapijos analai. 1988-2010“, sudarytojui P. Pukiui dėl ligos negalėjus atvykti į minėjimą, pristatė renginio vedėjas V. Gocentas. Jis pasidžiaugė ilgamečio „Liuteronų balso“ redaktoriaus ir talkininkų atliktu prasmingu darbu – vienoje vietoje sutelkti svarbiausius atsikūrusios Vilniaus ev. liuteronų parapijos gyvenimo faktus. Beveik pusantrų metų rengtoje daugiau nei trijų šimtų puslapių knygoje, trumpai prisiminus parapijos ištakas nuo XVI a. iki bažnyčios nacionalizacijos 1941 m. jau per pirmąją sovietinę okupaciją, susitelkiama į atgimusios parapijos gyvenimą. Pateikiama parapijos atsikūrimo kronika, aprašomi reikšmingesni parapijos įvykiai, stengiamasi skaitytoją artimiau supažindinti su aktyvesniais parapijos nariais, parapijoje tarnavusiais dvasininkais. Sukaupta medžiaga padės ir vėliau į bendruomenę įsiliejusiems žmonėms geriau pažinti savo parapijos istoriją, joje vykusius procesus. Knyga bus ir patogus informacijos šaltinis besidomintiesiems naujausiąja bažnyčios ir visuomenės istorija. Kad atsikūrusios parapijos gyvenimas būtų kuo tiksliau ir išsamiau įamžintas, praverstų paskelbti ir daugiau parapijiečių prisiminimų. Minėjime pasisakęs parapijos atkūrimo signataras Ervinas Peteraitis susirinkusiesiems priminė kai kuriuos dar ganėtinai nesenos istorijos faktus. 1988 m. rudenį Sąjūdžio suvažiavimo metu, taip pat ir per televiziją, į žmones kreipėsi Edmundas Meškauskas (Lietuvos Helsinkio grupės narys) ir paragino Vilniuje susiburti evangelikus – liuteronus ir reformatus, atgaivinti sovietmečiu uždarytas parapijas. Netrukus buvo sudarytas pirmasis ev. liuteronų parapijos atkūrimo komitetas, kuris ėmėsi žygių, kad parapiją įregistruotų Vilniaus ir Maskvos valdžia. Pirmąsias atsikuriančios parapijos pamaldas vysk. Jonas Kalvanas laikė 1989 m. kovo 8 d. tuometinėje Vilniaus R. katalikų arkivyskupijos kurijos salėje prie šv. Mikalojaus bažnyčios. Šį parapijos atsikūrimo etapą metraštyje būtų derėję nušviesti kruopščiau ir išsamiau. Smulkių netikslumų knygoje aptiko ir kiti parapijiečiai (daugiausiai tai korektūros pobūdžio klaidelės – netiksliai užrašyti kai kurių parapijiečių vardai, pavadinimai ir pan.). Skaitytojai kviečiami apie pastebėtas klaidas informuoti knygos sudarytoją bei redaktorių (p.pukys@gmail.com). Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad didžioji metraštyje sukauptos medžiagos dalis – Vilniaus parapijai skirtos „Liuteronų balso“ (iki 1994 m. – „Mūsų žinių“) publikacijos. Laiku pastebėję klaidas ar netikslumus ir apie juos informuodami redakciją, papildydami ar patikslindami bažnyčios spaudoje skelbiamą medžiagą, pagelbėtumėte išvengti netikslumų, kad jie nebūtų kartojami būsimuose leidiniuose.

 

Kęstutis Pulokas

Nuotraukos Algirdo Žemaitaičio