Archyvas - 2010

„ Jei nori pakeisti pasaulį - pradėk nuo savęs“ - Naujametinės pamaldos Kintuose

2010 Sausio mėn. 18 d.

2010 m. sausio 2 d. Kintų evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko pirmosios šių metų pamaldos, kurios turėjo sukviesti visos Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios pasekėjus, Dievo žodžio skleidėjus ir Evangelijos mylėtojus. Įvykiui ruošėsi visa Kintų parapija: moterys plovė naujas granitines grindis, vyrai baigė remonto darbus, kad bažnyčioje būtų šilta ir jauku, bendruomenė rūpinosi, kad atvykusiems svečiams būtų ne tik šilta, bet kad svečiai neišvyktų alkani ir neparagavę to krašto patiekalų - karštos žuvienės ir Mažosios Lietuvos moterų keptų pyragų... Visi sujudo ruoštis šiai neeilinei metų šventei, tikėdamiesi nenuvilti brolių ir seserų Kristuje.

Apie šį gražų Naujų metų įvykį atsidėkodami rašė: Šilutės parapijos kunigas R. Šemeklis: „2010 m. sausio 2 d. (šešt.) 12,00 val. Kintų bažnyčioje įvyko Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Naujųjų metų pamaldos. Pasibaigus pamaldoms, pamaldų dalyviai vaišinosi žuviene ir pyragais.“ (www.silute.lelb.eu) ir Marijampolės parapijos kunigas V. Klesevičius (www.marijampole.puslapiai.lt) Labai panašaus pobūdžio žinutė paskelbta puslapyje www.mazoji-lietuva.lt Štai kiek padėkos ir gerų žodžių nusipelnė tie, kurie taip nuoširdžiai tam ruošėsi, bet juk ne dėl padėkos daromi meilės darbai, ar ne tiesa?


Š.m. sausio 2 dieną į šiltą ir jaukią Kintų bažnyčią, spaudžiant žiemos šalčiams nepatingėjo atvykti net dešimt Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Dievo žodžio skelbėjų: M. Žilinskis, V. Klesevičius, J. Liorančas, R. Šemeklis, R. Moras, D. Petkūnas, S. Varanavičius, K. Skausmenis, L. Fetingis, vysk. M. Sabutis.
Bažnyčioje pamaldų laukė per 100 tikinčiųjų iš Kintų, Šilutės, Klaipėdos, Kretingos ir Tauragės parapijų. „Broliai ir seserys Kristuje“ susirinko maldoje, giesmėje prašyti Dievo stiprybės per šiuos 2010 Viešpaties metus, padėkoti Dievui už jo malonės dovanas, teikiamas mums kasdieniniame gyvenime, rasti paguodos žodžių sužeistoms sieloms, nes Viešpats yra pasakęs : „Kur du, trys meldžiasi mano vardu, ten ir aš esu“.


Iš pirmo žvilgsnio šios pamaldos turėjo būti eilinės, nieko nesiskiriančios nuo kitų „metinių“ pamaldų, kur giedamos giesmės, skelbiamas Dievo žodis, sakomas pamokslas, priimama Šventa Vakarienė. Nors šalta žiema išgąsdino daugelį tikinčiųjų, tačiau susirinkusieji džiaugėsi bendryste, pažįstamais veidais, šiltais žvilgsniais ir nuoširdžiu bendravimu, tuo labiau, kad po pamaldų ne visi skubėjo į namus, o atrado laiko pabendrauti prie skalsaus vaišių stalo. Prieš atsisveikinant iki kitų susitikimų, visi „kaip senais gerais laikais“ susiėmę už rankų iš visos širdies užgiedojo „Taigi imk mano ranką“ su viltimi, kad Viešpats laimins ne tik kelionę namo, bet ir tolesnį mūsų gyvenimo kelią.


Tačiau nebūtume tikri lietuviai, jei nepastebėtume kai kurių ir negerų dalykų mūsų bažnyčioje. Tenka pastebėti, kad iš saujelės liuteronų bažnyčios tarnų į Naujų metų pamaldas pavyko atvažiuoti tik pusei jų. Tarkim, kiti iš jų atlieka kitus Dievo tarnystės darbus. O gal norėsite paklausti, kiek kunigų į šias pamaldas atvyko su savo šeimomis? Ne tik šiose pamaldose pasigedome kunigų su žmonomis ar vaikais, yra ir daugiau bažnytinių švenčių, kur kunigų šeimos - retas svečias. Įdomu, ar kunigai sąmoningai nesiveža šeimos narių į bažnytines šventes? Nejau mūsų visuomenėje šeima nėra pavyzdys kitiems? Ar nereikėtų pradėti Misijos nuo gražaus pavyzdžio? Kodėl tikimės, kad liuteronai į šventes turi ateiti su savo šeimos nariais, vaikais, anūkais, kai tuo tarpu kunigo šeimai - neatsiranda laisvo laiko, arba tam netinkamos oro sąlygos, ar dar kitos priežastys leidžia pateisinti nedalyvavimą bažnytinėse šventėse. Gaila, kad liuteronų bažnyčios „broliai ir seserys Kristuje“ galvoja, kad dvasinai dalykai, Dievo žodis, bendrystė yra savaime suprantamas reikalas: „Kaip išeis, kokia bus nuotaika, tiek ir „atseikėsiu““. O jei Dievas taip galvotų apie mus? Pagal savo nuotaiką, pagal laisvą laiką, norą ar nenorą... Ar mes norėtume tokiam Dievui pavesti savo gyvenimą?
Šiandien daugelis dalykų jaudina mūsų širdis: sunkus laikmetis, materialių ir dvasinių dalykų stygius, vadovų nekompetencija, nepasitenkinimas bažnyčia ar net pačiu savimi... O gal receptas iš šios padėties vis dėl to yra? Šio straipsnio autorė taip pat nemano, kad visuose dalykuose yra teisi, tačiau ji puikiai žino vieną dalyką : „Jei nori pakeisti pasaulį - pradėk nuo savęs.“


To Jums ir palinkėsiu šiuose 2010-uose Viešpaties metuose.
Sesuo Kristuje Laura Šakurskytė- Žilinskienė