Aktualu

Žeimelio bažnyčios dar nenupirko

Jau teirautasi, ar nupirkus evangelikų liuteronų bažnyčią

būtų galima keisti jos paskirtį. Janinos Vansauskienės nuotr.

2013 Rugpjūčio mėn. 20 d.

Latvijos pasienio zonoje esantis Žeimelis (Pakruojo r.) pastaruosius beveik dešimt metų - užsieniečių, perkančių nekilnojamąjį turtą, akiratyje. Nuošaliame miestelyje supirkinėjami apleisti istorinę ir architektūrinę reikšmę turintys namai, domėtasi net galimybe pirkti bažnyčią.

Džiaugiasi atstatytu namu
Priešais Žeimelio seniūnijos pastatą - daugiau kaip šimto metų mūrinukas. Jis yra miestelio valstybės saugomoje urbanistinėje zonoje.
Šimtametis namas prieš beveik dešimtmetį buvo pradėjęs griūti. Nelikus kam gyventi, jau buvo be langų, kiauru stogu.
„Ketinau su šeima jį pirkti, bet kai apžiūrėjome iš vidaus, nesupratome, nuo ko reikėtų pradėti, viskas buvo supuvę, išgriuvę. Pardavinėjo tada tą namą ar ne už tris tūkstančius litų“, - prisiminė Žeimelio seniūnės pavaduotojas Kęstutis Kabalinskas, kalbėdamas apie miestelio nekilnojamąjį turtą - architektūros paveldą.
Koks būtų šiandien to namo likimas, jei ne Valodia, retoriškai klausė pavaduotojas.
Valodia - naujasis šio namo savininkas. Rygiečiu verslininku prisistatantis Latvijos rusas miestelyje savo vardu yra nusipirkęs porą senovinių namų.
Seniūnė Vitalija Dobrovolskienė sako, kad labai svarbu, jog nusipirktąjį namą rygietis suremontavo, dailiai sutvarkė kiemą ir išgelbėjo miestelio centrą bei gėlėmis išpuoštą seniūnijos pastatą nuo griuvenų kaimynystės.
Į Žeimelį - atsikvėpti
Vladimiras, namo savininkas, elektriniu prietaisu dažė metalinę tvorelę. Darbas ėjo į pabaigą.
Netrukus jau sėdėjome suremontuoto ir įrengto jaukaus namo viduje.
„Gyvenu Rygoje, turiu transporto verslą. Mano vardas Vladimiras. Pavardės nerašykite, o kam?“ - rygietis jos ir nepasakė.
Kaip kilo idėja pirkti namą nuošaliame Lietuvos miestelyje?
„Kartą vakare atvažiavau čia motociklu. Anksčiau niekada nebuvau. Man tas miestelis, aikštė labai patiko. Tada ir šovė mintis čia nusipirkti namą. Poilsiui, kad turėčiau kur pabėgti nuo didmiesčio triukšmo. O čia ramu ir labai gera. Žmonės vieni kitus pažįsta“, - apsisprendimo motyvus dėsto penkiasdešimt perkopęs verslininkas.
Vyras pasakoja, kad beveik visus statybos darbus nudirbo savo rankomis. Po namu, išvalęs šiukšles, rado didžiulį akmeninį rūsį, sutvarkęs mansardą, įsirengė biliardinę. Pirmajame aukšte pastatė didžiulę rusišką krosnį.
„Dabar krosnis tokia kaip vaikystėje. Prisimenu, kaip ant jos būdavo gera. Dabar ji man reikalinga po žvejybos žiemą, kai grįžtu sušalęs“, - savo sumanymu džiaugiasi rygietis.
Dar vienas namas - pobūviams
„Nebijau juodo darbo. Gimiau viename Rusijos kaime, augau didelėje šeimoje, moku visokių darbų. Man jie malonumas“, - pasakoja vyras.
Sužinome, kad Vladimiras nupirko ir restauruoja dar vieną namą - buvusio dvarelio Vileišių kaime didžiulį akmeninį pastatą už Žeimelio, arčiau pasienio.
„Čia dar daug reikės investuoti. Pastatas didžiulis, teritorija nesutvarkyta. Būtų galima įrengti salę pobūviams. Manau, visai tinkama vieta, šalia tvenkinys“, - apie savo planus kalbėjo verslininkas.
„Sumokėjau tiek, kiek jame gyvenę žmonės prašė, ir nupirkau. Ne vienas mano pažįstamas čia namų nusipirkęs. Bet kol kas nerestauruoja. Gal laukia geresnių laikų?“ - svarsto Vladimiras.
Jis Žeimelyje daugiau namų pirkti neketina.
Nuo Rygos iki Žeimelio - tik gera valanda kelio, todėl miestelis Vladimirui ir jo draugams pasirodė esąs tinkamas poilsiui.

„Aš labai vertinu su istorija susijusius pastatus, senovės palikimą. Štai šiame name ano amžiaus pradžioje gyveno fotografas. Todėl dabar prie durų iškabinau lentelę su užrašu „Fotografas“. Seniūnės prašiau, kad padėtų surinkti informaciją apie tą fotografą. Tada prie namo iškabinsiu ir lentelę, įrašysiu joje, kuriais metais čia gyveno miestelio fotografas, iškalsiu ir jo pavardę“, - savo planus pasakoja Vladimiras.
Paklausūs seno mūro namai
Žeimeliečiai skaičiuoja, kad miestelyje jau apie dešimt senovinių namų yra nupirkę užsieniečiai, dauguma - gyvenantys Latvijoje.
Perkamiausi yra mūriniai, raudonų plytų namai. Nupirktas ir vienas gerai prižiūrėtas molinukas.
V.Dobrovolskienė viliasi, kad užsieniečiai, perkantys miestelyje senovinius namus, neleis jiems sugriūti, o per tam tikrą laiką miestelis atrodys patraukliau.
Tuo metu, kai rygietis Vladimiras dairėsi namo, Žeimelyje jų pasiūla buvo didžiulė.
Kalbos, kad Rygos rusai Žeimelyje superka senovinius pastatus, buvo pasklidusios po visą seniūniją.
Vienas žeimelietis iš tėvų paveldėtą tvarkingą daugiau kaip šimto metų namą pardavė už kiek daugiau nei dvidešimt tūkstančių litų. Tai - vienas brangiausių rygiečių pirkinių.
Kai kuriuose rygiečių nupirktuose namuose gyvena buvę savininkai.
Seniūnės žodžiais, taip rygiečiai elgiasi greičiausiai iš racionalumo: jei namų dar nerekonstruoja, tai, palikę juose gyventi buvusius savininkus, yra ramūs, kad pastatai bus prižiūrėti.
Norėtų pirkti dvarą
Vladimiras užsiminė, kad bičiulis iš Maskvos, viešėdamas pas jį Žeimelyje, netikėtai aptiko dabar jau apleistą ir griūvantį Geručių (buv. Glebavo) dvarą.
„Vėlų vakarą motociklu iš Žeimelio važiavo į Rygą. Tikriausiai nepastebėjo kelio ženklo, pravažiavo posūkį Bauskės link ir atsidūrė dvare. Jis tuo dvaru liko sužavėtas, - pasakoja Vladimiras. - Neseniai kalbėjausi, tebederina to dvaro pirkimo galimybes su savininkais. Kiek žinau, tie savininkai dėl pardavimo nesutaria“.
Dvaras dabar yra beveik tuščias, jame tik du gyventojai. Pastatai neprižiūrimi ir apleisti, kasmet vis labiau yra.
Atsirastų pirkėjas ir bažnyčiai?
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys sako, kad buvo atėję žmonės ir domėjosi, ar nupirkus Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčią būtų galima keisti pastato paskirtį.
Šios parapijos klebonas Juozas Mišeikis redakcijai sakė, kad nei su bendruomene, nei su konfesijos vyresnybe toks klausimas, jo žiniomis, neaptartas.
Gotiško stiliaus akmenų ir plytų mūro bažnyčia pastatyta 1793 metais. Po šimto metų pristačius bokštą ji išliko aukščiausias miestelio pastatas su unikaliu laikrodžiu.
Keliolika metų menka miestelio protestantų religinė bendruomenė ne tik neturėjo iš ko bažnyčios remontuoti, bet ir sutvarkyti teisinės registracijos dokumentų. Pastatas šiuo metu yra gerokai apiręs, jam reikalingas remontas.
Istorija ratu?
Žeimelyje esančio Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ vedėjas Pranas Razgus šypsosi: „Istorija turi tendenciją suktis ratu. Juk buvo laikai, kai Žeimelyje gražiai sugyveno lietuviai, latviai, žydai ir rusai“.
Muziejininkas primena, kad čia buvusios tvirtos šių tautinių grupių bendruomenės, turėjo savo bažnyčias ar maldos namus. „Gal vėl čia kada bus stipri rusų bendruomenė? - svarstė apie ano amžiaus pradžioje gyvenusią rusų sentikių bendruomenę Vileišiuose. - Lietuviai iš Žeimelio išvažiuoja dirbti ir gyventi į užsienį. Tuščių pastatų ir butų daugėja. Nenuostabu, kad likę seni ir gražūs namai traukia turtingų užsieniečių akį. Jie gal supranta tų pastatų išliekamąją vertę“.

 

Janina VANSAUSKIENĖ

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“