Aktualu

Pasaulis prie vieno stalo

2013 Rugsėjo mėn. 26 d.

Vasaros pabaiga Šakių parapijai buvo aktyvi ir gausi įvykių ne tik namuose, bet ir Vokietijoje. Rugpjūčio viduryje mus aplankė johanitai, kurių gražiam būriui vadovavo ne pirmus metus Šakiuose besilankantis Rolf Krause. Svečiai ne tik atvežė su meile Vokietijoje suruoštą labdaros siuntą, bet ir iškėlė tikrą puotą globos namų vaikams vakare prie laužo su keptomis vokiškomis dešrelėmis ir sultimis. Johanitai Šakius aplanko kas antri metai, žino mūsų džiaugsmus ir rūpesčius. Visada smagu pasimatyti, pakalbėti.

Neilgai trukus ir mes išsiruošėme į kelionę. Rugpjūčio 25 d. Schwerin miesto (Vokietija) katedroje Gerhard Ulrich buvo konsekruotas pirmuoju Vokietijos Šiaurės ev. liuteronų bažnyčios vyskupu (ši bažnyčia oficialiai įkurta 2012 m. gegužės 27 d., susijungus Šiaurės Elbės ev. liuteronų, Meklenburgo ev. liuteronų ir Pomeranijos evangelikų bažnyčioms). Iškilmingas pamaldas kartu švęsti atvyko svečiai iš daugiau nei dešimties pasaulio valstybių. Tarp jų Pasaulio Liuteronų Sąjungos prezidentas, Jordanijos ir Šventosios Žemės ev. liuteronų bažnyčios vyskupas dr. Mounib Younan, Brazilijos ev. liuteronų bažnyčios prezidentas kun. dr. Nestor Friedrich, Indijos Jeypore ev. liuteronų bažnyčios vyskupas Chandra Goudo, Tanzanijos ev. liuteronų bažnyčios vyskupas dr. Aleksas Malasusa, liuteronų bažnyčių atstovai iš Lenkijos, Rusijos, Anglijos, Baltijos šalių. Pasaulio bažnyčių tarybai (WCC) atstovavo viena iš septynių šios ekumeninės organizacijos prezidentų, Europos atstovė dr. Mary Tanner (Anglijos Bažnyčia). Lietuvos ev. liuteronų bažnyčiai atstovavo vyskupas Mindaugas Sabutis ir kunigas Virginijus Kelertas. Katedroje pamaldose dalyvauti sutilpo tik apie 750 svečių, todėl dar apie 600 į jas atvykusių žmonių pamaldose dalyvavo Schwerin turgaus aikštėje, kurioje jos buvo transliuojamos dideliame ekrane. Pamaldas tiesiogiai galėjo stebėti ir televizijos žiūrovai namuose (internetu – ir Lietuvoje). Aikštėje Lietuvos parapijoms atstovavo ir šio straipsnio autorė. Po šventinių pamaldų į aikštę prie baltomis staltiesėmis užtiestų ir gėlėmis išpuoštų stalų susirinko visi dalyviai – beveik pusantro tūkstančio žmonių. Visi svečiai buvo pavaišinti karštomis bulvėmis su varške ir gėrimais. Vienas Vokietijos bažnyčios laikraštis pokylį taikliai pavadino „Pasaulis prie vieno stalo“.

Kelios susitikimų dienos su partneriais iš užsienio šalių Schwerin mieste prabėgo labai greitai, po jų išvykome į Diepholzą bei jo apylinkes susitikti su liepą Šakiuose viešėjusiu Vokietijos parlamento nariu Axeliu Knoerigu (CDU). Su Diepholz kraštu Šakių ir Sudargo parapijos draugauja jau apie dešimt metų. Gross Lessen miestelio meras Friedhelm Hartkamp su labdaros siuntomis mus aplanko beveik kiekvienais metais. Tačiau tos trys dienos, praleistos su Axeliu Knoerigu, buvo ypatingai intensyvios. Aplankėme tikriausiai visas diakonine veikla užsiimančias Diepholz krašto organizacijas. Pradžioje surengtas susitikimas su Vokietijos Šeimos, vyresnio amžiaus asmenų, moterų ir jaunimo reikalų ministerijai atstovaujančiu Parlamento sekretoriumi dr. Hermannu Kuesu, vėliau susitikimai įvairiose vietovėse: Rehden, Bassum, Diepholz, Lemförd, Sulingen... Visus miestus ir miestelius sunku ir išvardinti. Pora valandų viename krašte, po valandos – jau kitame. Visur naudinga pasidalyti darbo patirtimi, išgirsti Vokietijos diakoninėje veikloje naudojamus metodus, pasidžiaugti jų pasiekimais, pasidalyti savais, aptarti bendrus ateities planus. Galbūt susitikimų intensyvumą lėmė ir artėjantys Vokietijos parlamento rinkimai. Pagalvojau, jei kiekvienas savo parapijoje skirtume tiek laiko tikinčiųjų bendruomenės narių motyvacijai, kiek jo skiria kandidatai į Vokietijos parlamentą savo rinkėjams... tai mūsų bažnyčios būtų pilnos.

Grįžome kupini įspūdžių, naujų planų ir šiek tiek pavargę nuo didelio tempo. O jau kitą dieną, rugpjūčio 31-ąją susirinkome į pamaldas Žiūrių kapinaitėse. Buvo labai gera visiems susitikti. Pasimelsti. Patylėti. O po to užtiesti medinius suolus, sudėti atsivežtas vaišes ir visiems pasikalbėti. Prie vieno stalo. Kartu su iš Vokietijos atvykusiais Johannesu Kunze ir Siegfriedu Buttleriu. Sudargo parapijiečiai, Šakių parapijiečiai, Brünlos ir Hoyerswerda parapijų atstovai.

O paskui atėjo rugsėjo antroji, ryte su visais vaikais susirinkome bažnyčioje, daugumos veiduose buvo matyti šioks toks nusivylimas, kad baigėsi atostogos, ir skaitėme, ką parašęs Paulius: „Mes didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę, ištvermė – išmėgintą dorybę, išmėginta dorybė – viltį. O viltis neapgauna.“ (Rom 5, 3-4).

Kol ištvermė gimdo dorybę, toliau rudenėja. Naujos raidės, sudėtingesni skaičiai. Dar daug iki tos vilties.

Vienas berniukas ateina nuo johanitų mašinos, nešinas nedideliu gaubliu, ir spindinčiomis akimis klausia:

O aš galėsiu?.. Pasiimti šitą... Pasaulį?...

 

Daiva Kalinauskaitė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2013 Nr.9