Aktualu

Mažosios Lietuvos puoselėtojų įvertinimas

2016 Kovo mėn. 25 d.

Ievos Simonaitytės vardo premija – Martynui ir Marijai Purvinams

Mažosios Lietuvos metraštininke tituluojamos rašytojos Ievos Simonaitytės (1897–1978) gimimo dienos išvakarėse Agluonėnų (Klaipėdos r.) kultūros namuose iškilmingai įteikta 20-oji rašytojos vardo premija. Sausio 22 d. 16 val. renginyje „Tau – Didžioji Ieva – 119“ premija įteikta KTU Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojams, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojams humanitarinių mokslų daktarui Martynui ir jo žmonai Marijai Purvinams už dėmesį I. Simonaitytės gimtinės istorijai, Mažosios Lietuvos krašto etnografijos ženklų fiksavimą ir tyrimus bei jų publikavimą.

Premiją įteikė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis ir Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė. Laureatus pasveikino Klaipėdos r. savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, savivaldybės tarybos nariai Regina Kernagienė, Rasa Petrauskienė, Albinas Klizas, LR Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Donatas Jankauskas, Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė, Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė (M. ir M. Purvinai pastaruoju metu talkina leidžiant monografiją „Sendvaris“), gausus būrys kultūrininkų, ankstesnieji premijos laureatai, vietos evangelikų liuteronų bendruomenės nariai, tarp kurių esama ir I. Simonaitytės giminaičių, ir kiti, kurie tradiciškai kasmet susirenka švęsti rašytojos gimtadienio bei pagerbti jos vardo laureatų.

Ievos Simonaitytės vardo premija įsteigta 1997 m. minint rašytojos gimimo 100-ąsias metines Klaipėdos r. Agluonėnų seniūnijos ir UAB „Keramika BB“, tuometinio Gargždų kultūros namų direktoriaus Vytauto Rimavičiaus iniciatyva. Nuo 2012 m. premiją finansuoja Klaipėdos r. savivaldybė, prisideda privatūs rėmėjai. Premija kasmet skiriama už literatūros, dailės, muzikos ir kitus darbus, garsinančius rašytojos vardą, gimtinę ir Mažąją Lietuvą. Tarp laureatų – Eva Erika Labutytė, dr. Silva Pocytė, Edita Barauskienė, Ėrika Juknevičienė, Manfrydas Sprogys. (Šios premijos nederėtų painioti su Klaipėdoje nuo 1987 m. teikiama I. Simonaitytės literatūrine premija. Šiemet 30-osios literatūrinės premijos laureatais tapo poetai Alfonsas Jonas Navickas ir Jonas Kantautas. Premija jiems įteikta sausio 22 d. Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje).

Ievos Simonaitytės vardo premijos skyrimo komisijos pirmininkas G. Bareikis akcentavo, kad šiųmečiai premijos laureatai įrodo neblėstančią spausdintinės literatūros prasmę elektronikos, planšetinių kompiuterių ir kitų kasdien vis tobulesnių įrenginių amžiuje. Marija ir Martynas Purvinai dviračiais ir pėsčiomis apkeliavo bene visą Lietuvą tyrinėdami senuosius kaimus ir liaudies architektūrą, kraštovaizdį, fiksuodami, piešdami ir fotografuodami sodybas ir statinius, senas kapines ir įdomesnius antkapius jose. Mažosios Lietuvos istorija yra nuolatinis jų mokslinių ieškojimų variklis. Už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą 2013-aisiais jiems buvo skirta prestižinė 1992 m. įsteigta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. M. ir M. Purvinai savo darbais daug prisidėjo, kad Mažosios Lietuvos kultūros paveldo rekonstravimas būtų paremtas faktais, o gaivinama ir tęsiama tradicija būtų autentiška.

Atsiimdamas I.Simonaitytės vardo premiją M. Purvinas prisiminė, kad su rašytoja jį siejusi ir asmeninė pažintis. Tiesa, tuomet mažametis berniukas nė neįtarė bendraująs su reikšminga asmenybe. „Viskas buvo labai paprasta. Pokario laiku, prieš kokius 60 metų, I. Simonaitytė Kaune gyveno greta mano mokyklos, o kadangi tėvas Erikas Purvinas buvo kilęs iš Klaipėdos, vis įduodavo kažkokių popierių, kuriuos turėdavau nunešti. Turėjau įpareigojimą kaip laiškanešys. Deja, likau nesužinojęs, ką anuomet nešiau, bet manau, kad mano tėvo pasakojimų trupiniai papuolė į jos kūrybą, bandant pavaizduoti šio krašto žmonių atsiminimus“, – pasakojo gausios lietuvininkų ir kuršininkų giminės atstovas. Jis apgailestavo, kad nenumaldomai bėgant laikui rašytoją pažinojusių žmonių vis mąžta.

M. Purvinienė vienu iš reikšmingiausių judviejų darbų, puoselėjamu iki šiol, vadina Mažosios Lietuvos kapinių panteoną prie Rambyno kalno, Bitėnuose. Į šias kapines sugrįžo Vydūno, V. Banaičio, J. Vanagaičio ir jo žmonos, V. Didžio ir jo žmonos palaikai. Kapavietės tvarkomos pagal Purvinų projektus. „Po truputį šviesuoliams patriarchams statome paminklus ir formuojame aplinką, kad atvažiavusios ekskursijos susipažintų su šio krašto inteligentija“, – pasakojo architektė. Dar viena judviejų veiklos kryptis – neveikiančių kapinaičių ženklinimas. Klaipėdos krašte architektai užsibrėžę tikslą jas pažymėti krikšto formos ženklais, kuriuos eskizuoja pati M. Purvinienė. Anot jos, Klaipėdos r. savivaldybė į tokią mokslininkų iniciatyvą reaguoja palankiai, tad ženklai turėtų atsirasti ir Klaipėdos rajone.

Dėkodami už įvertinimą abu mokslininkai sakė tikį, kad jų darbai bus naudingi jaunajai kartai, kad galbūt turės naudos ir tolesniems turtingos Mažosios Lietuvos kultūros tyrimams. Renginiui artėjant, Priekulės kultūros centro Agluonėnų skyriaus buvo paskelbtas vaizdo įrašų konkursas „Tai – Mažoji Lietuva“.

 

M. Purvino naujausios knygos sutiktuvės

2015 m. pabaigoje išleista dr. M. Purvino „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ I knyga. Ji pradeda ciklą leidinių apie senąsias gyvenvietes Nemuno žemupyje ir supažindina su turtinga ir tragiška Mažosios Lietuvos ir jos atskirų vietovių istorija. Pasakojama ne apie visą Mažąja Lietuva vadinamą kraštą, o tik apie miestelius ir kaimus prie Nemuno: pirmojoje knygos dalyje nukeliauta nuo Smalininkų iki Ragainės. Visas aprašytas vietoves – abipus Nemuno – M. Purvinas pats apėjo, išvaikščiojo, surinko tai, kas likę iš Mažosios Lietuvos. Autorius knygą skyrė Mažosios Lietuvos patriarcho, Valstybės Tarybos nario Martyno Jankaus vaikaitės, Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio vicepirmininkės, Mažosios Lietuvos fondo valdybos narės ir mecenatės Evos Mildos Jankutės-Gerolos (1924–2014) šviesiam atminimui.

Knygos sutiktuvių maratonas pradėtas Jurbarke 2015 m. gruodžio 16 d. Jurbarko viešosios bibliotekos salėje drauge su autoriumi knygą miesto visuomenei pristatė M. Purvino žmona bei daugelio knygų bendraautorė M. Purvinienė ir knygos leidėjas Juozas Vercinkevičius, Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ steigėjas bei redaktorius, VšĮ „Voruta“ fondo direktorius.

Autorius papasakojo, jog knygoje apžvelgiamos gyvenvietės, esančios abipus Nemuno – ne vien dabartinėje Lietuvos teritorijoje, bet ir Karaliaučiaus krašte. Pasakojimas pradedamas ilgaamžio pasienio gyvenviete Smalininkais, o baigiamas Ragaine. Aprašyti absoliučiai visi kaimai, keliaujant nuo Smalininkų į vakarus: Lietuvoje esantys Kasikėnai, Pagulbiniai ir Antgulbiniai (Baltriškiai), Baltupėnai, Vėžininkai, Šereiklaukis ir Karaliaučiaus krašto: Šilėnai, Lubėnai, Trapėnai, Būdupėnai, Treibgiriai, Mėžiai, Ąžuolynai ir kiti. Ypač daug vietos skiriama miesteliams – Smalininkams ir Viešvilei.

2016 m. sausio 15-ąją, minint Klaipėdos krašto dieną, „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ pristatyta Viešvilėje ir Smalininkuose, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūrose centruose. Viešvilėje buvo pristatyta ir nuo 2015 m. po Lietuvą keliaujančios edukacinės parodos „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūrinė savastis ir paveldas“ ekspozicija. Kaip ir pirmojo knygos pristatymo metu, autorių atlydėjo žmona M. Purvinienė ir leidėjas J. Vercinkevičius.

Sausio 23-ąją, I. Simonaitytės gimimo dieną, rašytojos vardo premijos laureatai M. ir M. Purvinai buvo nekantriai laukiami Priekulės ev. liuteronų parapijos namuose, į kuriuos gausiai sugužėjo jaukus būrelis priekuliškių, svečių iš Klaipėdos, rašytojos giminaičiai Marija Skrabs ir jos sūnus Gintaras. I. Simonaitytės kūrybą gyvai ir temperamentingai skaitė aktorė Virginija Kochanskytė, susirinkusieji aptarė rašytojos biografiją. Pristatyta ir naujoji M. Purvino knyga.

„Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ sutiktuvių dar laukia ne vienas miestas ir miestelis, vasarop knygos pristatymas numatomas Vilniuje.

 

„Už nuopelnus Pagėgių kraštui“

Vasario 16-ąją Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, oficialiai pradėti Bibliotekų metai Pagėgiuose. Šventiniai renginiai Pagėgių bibliotekoje (direktorė Elena Stankevičienė) prasidėjo nuo ankstaus ryto: čia atidaryta Tilžėje gyvenančio dailininko Levo Šerstenojaus grafikos darbų paroda „Prūsiškoji elegija“, kurią pristatė Tilžės (Sovetsko) istorijos muziejaus direktorė Andželika Špiliova. Bibliotekos lankytojai turėjo išskirtinę progą susitikti su Mažosios Lietuvos paveldo tyrinėtoju, architektu dr. M. Purvinu. Istorijos laikraščio „Voruta“ redaktorius J. Vercinkevičius drauge su autoriumi pristatė naujausiąją knygą „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“.

Vidurdienį Vasario 16-osios iškilmės persikėlė į Pagėgių kultūros centrą. Susirinkusiuosius sveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, LR Seimo pirmininkės pavaduotojas Kęstas Komskis, Seimo narys Artūras Skardžius, itin šiltus žodžius tarė Pagėgių R. katalikų parapijos klebonas Vytautas Gedvainis. Seimo pirmininkės pavaduotojas K. Komskis atkreipė dėmesį, kad Pagėgiuose Vasario 16-oji tradiciškai minima ypač iškilmingai. Būtent šią dieną padėkojama labiausiai nusipelniusiems žmonėms, paskelbiamas Pagėgių krašto garbės pilietis. Kalbėtojas priminė istorinį įvykį, tiesiogiai susijusį su Vasario 16-ąja ir Pagėgių kraštu: 1955 m. vasario 16 d. devyniolikmetis Pranas Lukošaitis Vilkyškiuose virš elektros pastotės iškėlė Lietuvos trispalvę. Už tai sovietų buvo kankinamas ir nužudytas, pranešus, neva, pats nusižudė. Valstybės dienos minėjimo dalyviai pagerbė P. Lukošaičio atminimą tylos minute.

Atminimo ženklu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ šiemet buvo pagerbti net aštuoni žmonės. Tarp jų ir architektė Marija Purvinienė, nenuilstanti M. Purvino bendražygė, bei LELB Konsistorijos narys, Pagėgių ev. liuteronų parapijos tarybos pirmininkas Petras Vaišvilas, buvęs ilgametis Pagėgių savivaldybės administracijos gamtosaugininkas-paminklotvarkininkas. Jau dvylika metų P.Vaišvilas palaiko glaudžius ryšius su Vokietijos miesto Bad Iburgo organizacija „Pagalba Lietuvai“, kuriai vadovauja Pagėgių garbės pilietis Verneris Kiupelis. P. Vaišvilui dažnai tenka atstovauti Pagėgių kraštui evangelikų liuteronų organizuojamuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje.

Pagėgių garbės piliečio vardas šiemet suteiktas doc. dr. Martynui Purvinui. Be kitų darbų, M. Purvinas buvo vienas iš Nemuno deltos ir Rambyno regioninio parko projekto rengėjų. Kartu su žmona yra Mažosios Lietuvos panteono – Bitėnų kapinių projektuotojas. Jų ir vietos politikų bei visuomenininkų rūpesčiu 2014 m. kapinėse iškilo kenotafai Tilžės akto signatarams, Mažosios Lietuvos spaudos ir kultūros veikėjui Enziui Jagomastui, pastatyti atminimo suoleliai Liudvikui Rėzai ir Martynui Mažvydui. Visuose M. Purvino pastaruoju metu išleistuose leidiniuose minimas Pagėgių kraštas.

 

„Bangos“, „Pamario“ ir LEK inf.

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.3