Aktualu

Atnaujintas Žukų bažnyčios vidus

2015 Rugsėjo mėn. 08 d.

Apie Žukų evangelikų liuteronų parapiją, jos istoriją ir remonto laukiančios bažnyčios sudėtingą būklę „Lietuvos evangelikų kelio“ puslapiuose pastarąjį dešimtmetį rašyta ne kartą. 2007 m. spalio 20 d. iškilmingomis pamaldomis buvo paminėtas Žukų ev. liuteronų bažnyčios 100-čio jubiliejus.

Pernai vasarą Kultūros paveldo departamento ir Pagėgių savivaldybės rūpesčiu prasidėjo ilgai laukti istorinio klebonijos pastato remonto darbai. Apie juos ir remonto tebelaukiantį visą Žukų parapijos pastatų ansamblį gan išsamiai rašėme prieš metus (žiūr. Pirmosios ekumeninės pamaldos Žukuose// LEK, 2014 Nr.7-8, p.11) .

Evangelikų liuteronų parapija Žukuose veikia nuo XIX a. vidurio (iki 1900 m. – Viešvilės parapijos filija). 1907 m. rugsėjo 27 d. pašventinta bažnyčia, kurią projektavo Ragainėje gyvenęs architektas Tamošaitis. Bažnyčios varpų gaudesys buvo girdimas už gerų aštuonių kilometrų. Daugiau nei du tūkstančius tikinčiųjų vienijusi parapija turėjo savo chorą, XX a. ketvirtame dešimtmetyje įsirengė salę konfirmantams mokyti. Paskutinis parapijos kunigas iki sovietų okupacijos Johannes Juknaitis Žukuose tarnavo 1939–1943 m. Parapijiečiai jį labai gerbė ir mylėjo, nes buvęs itin malonus žmogus, mėgęs su visais bendrauti, tolimesnių kaimų gyventojus lankyti važiuo­davęs dviračiu. Vykstant karui, buvo pašauktas į vei­kiančiąją kariuomenę, pateko į sovietų nelaisvę. Už spygliuotų vielų išlaikytas iki pat 1949 m. Paleistas įsikūrė vadinamojoje Vokietijos Demokratinėje Res­publikoje, kurį laiką ten kunigavo. Vėliau jam pavyko persikelti į VFR.

Tuoj po Antrojo pasaulinio karo Žukų bažnyčioje buvo atnaujintos pamaldos. Jas laikė sakytojas Augustas Neimanas iš Aukštigirių kaimo, retkarčiais atvykdavo kun. Jonas Kalvanas, kiti kunigai. 1947 m. birželio 8 d., kunigui J. Kalvanui (būsimajam vyskupui) laikant pamaldas, enkavedistų jaun. leitenantas Vdovidin nuo gretimo namo stogo paleido šūvį į altorių virš kunigo galvos. Žmonės tą kartą jau meldėsi stati, nes enkavedistai prieš tai pagrobė bažnyčios suolus, o vėliau juos išvežė į Pagėgius. Po incidento kunigas ir parapijiečiai nedelsdami parašė skundą sovietų Lietuvos vyriausybei (vertimą, rodos, nusiuntė ir į Maskvą). Valdžia reagavo greitai – daugelį pasirašiusiųjų ištrėmė į Sibirą, o bažnyčią neilgai trukus uždarė. Užgrobtoje klebonijoje jau kiek anksčiau buvo įkurdintas NKVD valsčiaus poskyris. Vėliau klebonijos pastatas pritaikytas Žukų tarybinio ūkio kontorai, o nusavintoje bažnyčioje įrengtas ūkio sandėlis. Siaubiant bažnyčią itin „pasižymėjo“ komjaunimo aktyvistė ir stribė Petrė Totulienė (Grizdauskaitė), aršiai niokojusi krašto bažnyčias. Žukuose ji kauptuku sudaužė bažnyčios vitražą, apgadino altorių. Vilkyškių bažnyčioje ant altoriaus pridergė. Galiausiai savo gyvenimą ji baigė liūdnai, pasak žmonių, – dėl visų piktadarybių „nuskendo savo pačios skysčiuose“.

Žukų bažnyčios altoriaus kryžių su Nukryžiuotuoju parapijiečiams pavyko išgelbėti, perdavus Tauragės ev. liuteronų bažnyčiai.

1992 m. atsikūrusiai Žukų parapijai buvo grąžintas klebonijos pastatas, o 1998 m. liepos 14 d. oficialiai sugrąžinta ir bažnyčia, kuri remontuojama iki šiol. Šiemet, bičiulių Vokietijoje dėka, Žukų bažnyčią pasiekė altorius, kryžius, sakykla, lektoriumas ir suolai. Nuo 2011 m. balandžio 29 d. parapijoje tarnaujantis kunigas Edikas Šulcas džiaugiasi, kad atsinaujina ne tik pastatas, bet telkiasi ir neabejinga bendruomenė.

Vokietijoje tarnaujančiam kun. Valdui Žieliui padedant, 27 suolus Žukams padovanojo Gevelsbergo Luko bažnyčia, kurioje kunigauja Uwe Hasenbergas ir Dirkas Küsgenas. Pastarasis 2012 m. dalyvavo šventinant naująją Palangos ev. liuteronų bažnyčią. Iš Gevelsbergo Pauliaus uždarytos bažnyčios į Palangą buvo pervežti varpai, altorius, krikštykla, suolai, o vargonai iš ten pateko į Katyčių bažnyčią. Apie 30 tūkst. gyventojų turinčiame Gevelsberge šiandien veikia trys ev. liuteronų ir dvi R. katalikų bažnyčios, o visai neseniai veikė net septyneri liuteronų maldos namai. Dovanotieji suolai buvo pakrauti liepos 21 d. rytą.

Altorius, kryžius, sakykla ir lektoriumas į Žukus atkeliavo iš Drezdeno. Juos padovanojo Dresdeno ev. liuteronų parapija (Kirchengemeinde Dresden Bad, Weisser Hirsch), kurioje tarnauja kunigė Katrin Wunderwald. Ryšius su ja užmegzti padėjo kun. Virginijus Kelertas.

Dovanojamieji reikmenys buvo pakrauti liepos 22 d. vakare. Altoriui pakelti prireikė šešių vyrų, kraunant dovanas, dalyvavo ir pati kunigė.

Liepos 24 d. vakare suolai, altorius, kryžius, sakykla ir lektoriumas pasiekė Žukus. Transportą organizavo ir kelionėje lydėjo parapijietis Raimondas Genutis.

Gausiai talkinant parapijiečiams, iš Vokietijos gautosios dovanos buvo sumontuotos per tris savaites. Šitaip gražiai atnaujinta Žukų ev. liuteronų bažnyčia bendruomenė galėjo pasidžiaugti kun. E. Šulco laikomose sekmadienio pamaldose rugpjūčio 16 d.

Dabar Žukų ev. liuteronų parapijos didžiausia svajonė – kad bažnyčios bokšte vėl suskambėtų varpai.

 

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2015 Nr.7-8