Šventės kunigai

Ta proga buvo surengtos iškilmingos pamaldos, kurias pravedė Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis ir aplinkinių parapijų kunigai. Jose kartu su kaimyninių parapijų tikinčiaisiais meldėsi ir svečiai iš seseriškų Vokietijos bei Latvijos parapijų.

Kretingos liuteronai savo maldos namuose meldžiasi jau daugiau nei 200 metų, tačiau liuteronų čia būta dar nuo pat Reformacijos pradžios. Kretingos miestas buvo dviejų liuteroniškų kunigaikštijų pasienyje – Prūsijos ir Kuršo-Žiemgalos, kuriose teritorinė bažnyčia buvo Augsburgo Išpažinimo. Turbūt tik vyresnio amžiaus miestiečiai žino, kad absoliuti šiandieninės Kretingos miesto dalies Bajorų gyventojų dauguma buvo evangelikai liuteronai, nes Bajorai iki 1923 m. buvo Prūsijos dalis. Reformacijos metu liuteronų tikėjimui simpatizavo nedidelė Žemaitijos bajorijos ir magnatų dalis. Šios bažnyčios nariu tapo pirmasis Žemaičių seniūnas Jeronimas Chodkevičius. Jo sūnus Jonas Jeronimas Chodkevičius buvo išauklėtas liuteroniškai, todėl 1572 m. jis įsteigė Skuodo liuteronų parapiją bei pastatė jos bažnyčią. Kontrreformacijos metu jis, nors jo giminė iki Reformacijos išpažino rusų stačiatikių tikėjimą, dėl draudimo stačiatikiams ir liuteronams patekti į LDK politinį elitą, grįžo ne į savo tėvų tikėjimą, o į Romos Katalikų. Susiklosčius tokioms aplinkybėms miestelio liuteronams nebuvo lemta gauti privilegijos įkurti parapiją, o vėliau, dėl LDK teritorijoje paplitusios netolerancijos, tai jau tapo nebeįmanoma. Dievą garbinti jie vykdavo į kaimyninę Kuršo kunigaikštystės Būtingės parapiją arba į Klaipėdą. 1652 m. įsikūrus Kretingalės parapijai maldai jie atvykdavo į šią bažnyčią.

1768 ir 1775 m. Abiejų Tautų Respublikos nekatalikams grąžinus laisves ir privilegijas LDK liuteronams atsivėrė galimybė laisvai išpažinti savo tikėjimą. Kretingos parapija buvo įsteigta 1802 m. Caro Alksandro I dekretu, kuomet LDK jau tapo sudėtine Rusijos imperijos dalimi. Kretingoje tuo metu gyveno nemažai vokiečių tautybės liuteronų. Į Kretingos apylinkes gyventi atsikėlė ir nemažai laisvųjų valstiečių iš Prūsijos ir Kuršo, kuriuos čia viliojo esančios pigesnės žemės. Ir šiandien parapijiečių pavardės, tokios kaip Lacytis ar Veikalas rodo jų kuronišką kilmę, o Pipiras ir Bruzdeilinas liudija apie jų šaknis Klaipėdos krašte. Aplinkui Kretingą jie susibūrė į liuteroniškas gyvenvietes Mišučiuose, Kiauleikiuose, Rūdaičiuose ir kitur. Parapija tuomet buvo finansiniu požiūriu silpna ir tepajėgė įsigyti nedidelį namą, kurio pirmame aukšte gyveno kunigas, o antrame vyko pamaldos. Parapijos maldos vieta ilgainiui keletą kartų keitėsi, kol pagaliau 1899 m. buvo pastatyta dabartinė bažnyčia.

Kretingos parapijos jaunieji giedorėliai

Kretingos parapijoje tarnavo keletas žymių kunigų. Tarp jų Rygoje gimęs Karl Friedrich Josephi, parašęs mokslinius kriterijus atitinkantį darbą apie parapijos įkūrimo įstoriją. Po jo laikinai parapiją administravo kunigas dr. Vilius Gaigalaitis, politiniame lygmenyje kovojęs už Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Turbūt žymiausias šios parapijos kunigas buvo Ansas Baltris, 1950 m., t. y. Stalino laikotarpyje, sutikęs tapti Lietuvos Liuteronų Bažnyčios konsistorijos pirmininku. Jam teko ypatingai sunki našta kovoti prieš bažnyčių uždarinėjimą – jų pavertimą sandėliais, kino salėmis, ir kitais “kultūriniais” objektais. Pirmininkauti konsistorijai jis pajėgė tik 4 metus, nes nešant tokią nepakeliamą įtampą neužilgo sušlubavo jo sveikata. Tuo metu buvo uždaryta apie 70 procentų visų šalies liuteroniškų bažnyčių. Jis, kaip ir kunigas Josephi, yra palaidotas Kretingos miesto liuteronų kapinėse.

Parapijos jaunimo ansamblis

Kretingą šiadien pasaulyje garsina ne tik jos turtinga istorija, ne tik garsusis miesto vienuolynas ir Romos katalikų parapija, bet ir liuteronų banyčios vargonai. Šiuos vargonus 1785 m. pastatė žymus Karaliaučiaus vargonų meistras Johannas Preussas. Tuomet jie buvo pastatyti Verdainės (Šilutės) bažnyčioje, o 1827 m. jie buvo perkelti į Kretingalę. Kretingos liuteronų parapija savo baigiamai statyti bažnyčiai gavo naujus vargonus, tačiau bažnyčios statybos darbų nualinta ji neįstengė už juos susimokėti muito mokesčių, todėl parapija nusprendė susikeisti vargonais su Kretingalės parapija. Jai ji atidavė savo naujus ir modernius vargonus, o iš jos ji pasiėmė “prastesnius” ir pasenusius Preusso vargonus. Tuo metu parapija dar net nežinojo, kad šie vargonai taps neįkainojama jos vertybe, ją garsinančia visame pasaulyje. Nors Pressas pastatė ne vienus vargonus, visi jie, išskyrus Kretingos bažnyčią, buvo sunaikinti Antrojo Pasaulinio Karo metais.

Kasmet šiuos vargonus apžiūri ne viena ekspertų ir vargonų mylėtojų grupė, o šiais metais gegužės 15-16 d. įvyko tarptautinis vargonų muzikos seminaras „Karaliaučiaus vargonų meistrystės menas XVIII–XIX a.“ Dar prieš seminarą vargonų ekspertų grupė iš Vokietijos įrašė kompatinę plokštelę, kurioje įgarsino dešimt žymiausių Lietuvos vargonų. Tarp jų pateko ir Kretingos liuteronų bažnyčios garsusis instrumentas. Juo daugiau nei 50 metų vargonavo parapijos vargonininkas Mikas Pipiras.

Parapija po šventinių pamaldų su vyskupu ir miesto valdžia

Kretingos bažnyčios jubiliejinės pamaldos prasidės birželio 13 dieną, 15 val. Nors parapija neįpareigota pamaldų laiko derinti su miesto valdžia, šį kartą kunigas laiką suderino su Kretingos rajono savivaldybės meru, nes žinojo, jog ryto metu Rotušės aikštėje vyks koncertas, kurio muzikos garsai slopintų maldą. Kretingos parapija džiaugiasi ypatingai gerais santykiais su rajono savivaldybe, kuri visokeriopai remia abiejų miesto krikščioniškų parapijų veiklą ir gerbūvį.

Bažnyčios 110 metų jubiliejinėse pamaldose buvo pažymėtas nors ir kuklus, tačiau reikšmingas liuteronų bažnyčios indėlis į Kretingos miesto kultūros paveldą ir padėkota Dievui, kad jis iki šiol laimino Kretingą, ir šiam nedideliam miestui laikui bėgant leido tapti reikšmingu ir garbingai tolerantišku Lietuvos miestu.

Kun. dr. Darius Petkūnas