Informacija

Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2018 metais

1533 m. Tiuringijoje gimė Jonas Hopneris vyresnysis, ev. liuteronų kunigas, vienas iš Jono Bretkūno „Biblijos“ vertimo (1590 m.) korektorių. Su J. Sperberiu 1590 m. sudarė Įsruties vyskupijos lietuvių parapijų bei kaimų sąrašą.

 

Mirė 1593 m. Įsrutyje.

 

Apie 1553 m. Bartuose (Tilžės aps.) gimė Mykolas Sapūnas (Sappun), ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, spėjamas 1573 m. Wolfenbiutelio postilės perrašinėtojas.

 

Mirė 1630 m. Pilupėnuose (Stalupėnų aps.).

 

Apie 1558 m. Lietuvoje gimė Frydrichas Masalskis, ev. liuteronų kunigas, vienas iš J. Bretkūno Biblijos vertimo koreguotojų.

 

Mirė 1613 04 17 Priekulėje.

 

1563 m. Tübingene (Vokietija) mirė Jurgis Zablockis, giesmių vertėjas. Studijavo Krokuvos, Vitenbergo, Karaliaučiaus universitetuose, mokė didikų vaikus. Išvertė giesmių, kurių dvi išspausdintos M. Mažvydo katekizme ir giesmyne.

 

Gimė apie 1510 m. Zobalatyje (Baltarusija).

 

1573 m. Mažojoje Lietuvoje sudarytas nežinomo autoriaus lietuviškas rankraštinis pamokslų rinkinys „Išguldymas Evangelijų per visus metus“, vad. Volfenbiutelio postilė. Išspausdintas dr. Jolantos Gelumbickaitės parengtas teksto perrašas ir spalvota originalo faksimilė su paaiškinimais 2008 m. Vokietijoje.

 

1598 m. Tilžėje mirė Patroklas Velveris, vienas spėjamų Wolfenbütelio postilės autorių. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

 

Gimė apie 1550 m. Westfalijoje (Vokietija).

 

Apie 1618 m. Klaipėdoje gimė Vilhelmas Martinis, Rytų Prūsijos lietuvių raštijos darbuotojas, ev. liuteronų kunigas.

 

Mirė 1671 m. Verdainėje.

 

1643 m. Laukiškoje gimė Frydrichas Partatijus, ev. liuteronų kunigas, Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojas, vertė į lietuvių kalbą ir pats eiliavo giesmes, lygino lietuvių kalbą su graikų kalba (surado apie 400 žodžių, tariamai kilusių iš graikų kalbos).

 

Mirė 1687 (ar 1688) m. Įsrutyje.

 

1648 (ar 1653) m. Kraupiške (Ragainės aps.) mirė Burhardas Lobelis, ruošęs giesmes D. Kleino giesmynui. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo.

 

Gimė apie 1590 m. Ragainėje.

 

1673 m. Katniavoje (Stalupėnų aps.) mirė Teofilis Gotlybas Šulcas, kalbininkas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parengė spaudai ir išleido K. Sapūno gramatiką (1673 m.), sudarinėjo lietuvių–vokiečių kalbų žodyną, kurio rankraštis neišliko.

 

Gimė 1629 m. Vėluvoje.

 

1693 m. Tilžėje gimė Petras Gotlybas Milkus (Peter Gottlieb Mielcke), poetas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Išvertė dalį Biblijos (1735 m.), sueiliavo keliolika giesmių (išsp. 1753 m. giesmyne).

 

Mirė 1753 06 09 Mielkiemyje.

 

1783 m. Gastose gimė Endrikis Budrius, Mažosios Lietuvos literatas, tautosakos rinkėjas, kanklių meistras, vargonininkas, mokytojas.

 

Mirė 1852 m. Bredūnuose, netoli Pilupėnų.

 

1818 m. pastatyta medinė Raseinių ev. liuteronų bažnyčia (parapija įsteigta 1816 m.), 1853 m. įsigyta nebaigta statyti mūrinė karmelitų bažnyčia, kurią pašventino 1862 12 ??. pirmąjį advento sekmadienį. 1953 m. sovietų valdžia bažnyčią uždarė ir nugriovė. 2001 09 08 pirmosios atkurtos parapijos pamaldos stačiatikių bažnyčioje. Aptarnauja kun. Arvydas Malinauskas.

 

1833 m. įsteigta Virbalio ev. liuteronų parapija, pastatyta nauja dabartinė nūrinė bažnyčia (1878 m.). Bažnyčia po karo paversta grūdų sandėliu, pirmąsias (1994 03 08) atsikūrusios parapijos pamaldas mokykloje laikė kun. Virginijus Kelertas, pirmosios pamaldos bažnyčioje (2000 03 12), o 2000 04 24 bažnyčios atstatymo darbų pašventinimo pamaldos. Aptarnauja kun. Vaidas Klesevičius.

 

1838 m. Šilalės ev. liuteronai pirmosios (1806 m.) nudegusios (1833 m.) vietoje, pastatė antrą, medinę bažnyčią. Prie bažnyčios buvo pastatyta medinė varpinė, į kurią buvo įkeltas nedidelis varpas. 1882 m. ši bažnyčia buvo suremontuota, o ant bažnyčios vakarinio galo pastatytas medinis bokštas ir įkeltas varpas. 1941 06 24, pirmosiomis karo dienomis, bažnyčia vėl sudegė. Parapijos centras persikėlė į Obelyno kaimą, kur Julius ir Marė Gėrkiai dalį savo namo paskyrė bažnyčiai ir čia vyko pamaldos iki naujai atstatytos ant senosios pamatų bažnyčios pašventinimo (1991 09 29). 2006 10 28 bažnyčiai suteiktas Jono Tartilavičiaus–Batakiečio vardas (1993 10 30 atidengtas paminklinis akmuo), 2001 07 29 pašventintas naujasis bažnyčios varpas. Aptarnauja kun. Mindaugas Dikšaitis.

 

1843 m. įkurta Vilkaviškio ev. liuteronų parapija, pastatyta medinė bažnyčia (1868 m.), kuri sudegė pirmąją karo dieną (1941 06 22). Parapija neatkurta.

 

1847–1848 m. pastatyta ir pašventinta (1850 m.) antroji Žagarės ev. liuteronų bažnyčia, kuri per karą sudegė, o sienas gyventojai išardė ir plytas panaudojo savo namų individualiai statybai. Parapija neatkurta.

 

1848 m. pašventinta mūrinė Joniškio ev. liuteronų bažnyčia (1880 m. buvo padarytas jos kapitalinis remontas – bažnyčia buvo pailginta 4 metrais, stogas uždengtas čerpėmis), kuri po karo paversta sandėliu, vėliau nugriauta. 1829 metai laikomi Joniškio filijos įkūrimo metais, nors pamaldos vyko jau labai seniai. 1993 m. atkurta parapija. Aptarnauja kun. Romas Pukys.

 

1853 m. pastatyta (pašventinta 1895 08 20) mūrinė Biržų ev. liuteronų bažnyčia (250 sėdimų vietų) su bokštu, kuri, per II pasaulinį karą 1944 m. dėl gaisro netekusi stogo, nugriauta 1961 03 29–30. Parapija veikė visą sovietinės okupacijos laikotarpį; pamaldos laikytos parapijiečių namuose, o taip pat ev. reformatų bažnyčioje. Nuo 1993 m. negausi bendruomenė meldžiasi bažnytėlei 1995 m. pritaikytame istoriniame parapijos pastate (Kilučių g. 5). 2013 09 29 šie maldos namai po rekonstrukcijos naujai pašventinti. Ateityje planuojama atstatyti istorinę bažnyčią miesto centre. Pagal 1636 11 23 fundaciją pastatyta pirmoji bažnyčia, kuri sudegė 1667 03 30. Klebonija (1865 m.) išsilaikė iki II pasaulinio karo. Aptarnauja kun. Juozas Mišeikis.

 

1868 m. gimė Karlas Janzas, muzikos mokytojas, kompozitorius. Harmonizavo lietuvių liaudies dainas ir giesmes, kuriomis papildė Mažosios Lietuvos lietuvių giedotojų draugijų repertuarą.

 

Mirė XX a. pr.

 

1858 m. gimė Theodor Gustav Struck (Theodoras Gustavas Štrukas), ev. liuteronų kunigas. M. Lietuvos knygų parengėjas, vertėjas, redaktorius ir leidėjas, periodinės spaudos darbuotojas. Baigė Karaliaučiaus un-tą. 1884 04 ordinuotas kunigu. 1884 m. Priekulės kunigas pagalbininkas, II kunigas, 1884 06–1888 07 Lenkviečių (Ragainės bžn. aps.) kunigas, 1888–1893 Vyžių, nuo 1893 02 12 Verdainės kunigas, nuo 1893 02 28 – einantis Šilokarčemos aps. vyskupo pareigas, 1894 08 12 patvirtintas, o 10 02 – įšventintas vyskupu. Čia 1896 m. įsteigė našlaičių prieglaudą. Nuo 1901 01 01 buvo ir Šilokarčemos aps. m-klų inspektoriumi. Ragino lietuvininkus vaikus konfirmuoti (įžegnoti) tik lietuviškai. 1904 m. perkeltas į Kraupišką kunigu, 1904 04 12 paskirtas Ragainės bažn. aps. vyskupu, 1904 m. persikėlė į Ragainę. 1905 m. apdovanotas Raudonojo erelio 4 klasės ordinu („gawo Rēdą raudonojo Erelio, 4. Klasę“). 1891 m. kartu su kun. Otu Julium Šteinu (Stein) ir kun. Endrikiu Endrulaičiu parengė mišknyges Alyvų lapai (452 psl.). 1891–1893 m. redagavo laikr. Alyvų lapai iš žemės pakajaus. Parengė ir 1893 01 išspausdino [4?] psl. Toblyčelę kasdieniškam skaitymui Šventam rašte“ (neišliko). Peržiūrėjo sakytojo Mikelio Kybelkos atliktą giesmyno Pagerintos giesmių knygos (1897 m. ir vėlesni leidiniai) kalbos pagerinimą (iš tikrųjų K. ne tik neištaisė senų klaidų, bet padarė ir naujų, pakeitė seniai prigijusius ir vartojamus žodžius nepasiteisinusiais naujadarais). 1926 10 03 atsisveikinimo pamaldos Ragainėje išeinant į pensiją, apsigyveno Tilžėje.

 

Mirė po 1927 08 04 [tikriausiai] Tilžėje.

 

1873 m. gimė Frydrichas Imma (Friedrich Imma), Batakių ev. liuteronų parapijos kantorius (1899–1910), pirmasis vertėjas iš latvių kalbos. Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido J. V. Sakranovičiaus (Zakranovičs Janis Vilhelms) biografinę apybraižą „Dievo tarnas dr. Martins Lutėrus“ (1905 m.) ir V. Plutės (Plutte, V., tikr. Olavs Vilis (1867–1917)) „Švento rašto nusidavimai (t. y. istorija, 1907 ir 1926 m. (2 leidimai)). Įsteigė Blaivystės draugiją.

 

Mirė 1910 m. Batakiuose, palaidotas parapijos Mažintų kapinėse.

 

1893 m. pirmosios ev. liuteronų pamaldos Mažeikiuose buvo laikomos privačiuose namuose, o vėliau – rusų mokykloje. 1911 05 22 Kuršo gen. superintendento Aleksandro Bernevico (Alexander Bernewitz) pašventinta mūrinė Mažeikių ev. liuteronų bažnyčia, pastatyta kunigo (1904 12 20–1940) Teodoro Kupferio (1869 03 30 (04 11) Jelgavoje–1896 09 29 (10 11)–1949 04 07 Horne (Austrija)) pastangomis. 1944 m. pastato stogas ir bokštas nukentėjo nuo bombardavimo, sudegė; valdžia neleido remontuoti, o įsteigė gaisrinę. 1995 07 22 pašventinta parapijos maldos salė, įrengta buv. bažnyčioje, kurioje įsikūrusi gaisrinė. Visas pastatas atgautas tik 1998 m. Visas pastatas atgautas tik 1998 m. Aptarnauja kun. Saulius Varanavičius.

 

1913 m. Lietuvoje gimė Edmundas MAURUŠAITIS (vok. Edmund Mauruschat), kunigas. Studijavo teologiją VDU, o baigė studijas užsienyje. 1940 08 13 labai gerai išlaikė teologinį egzaminą pro venia concionandi. 1940 08 28 įšventintas kunigu Kaune, paskirtas į Šančių filiją. 1941 repatrijavo į Vokietiją. Tolesnis likimas nežinomas.

 

1933 m. įforminta savarankiška Alkiškių ev. liuteronų parapija. 1829 m. kun. Hermanas Konradas Šulcas pašventino pirmąją medinę bažnyčią. 1865 m. pašventinta nauja dabartinė mūrinė bažnyčia, kuriai 1861 m. padėtas kertinis akmuo. Aptarnauja kun. Juozas Mišeikis.

 

1973 m. Flemingtone (Naujojo Džersio valstijoje, JAV) mirė Jonas Tolišius (Johann Toliszus), teisininkas, Klaipėdos krašto politikos veikėjas. Oto Dovydo Tolišiaus brolis. Teisės mokslus baigė 1914 m. Sirakūzų universitete (Niujorko valstijoje, JAV). 1922 m. grįžo į Mažąją Lietuvą. Nuo 1923 m. ėjo įvairias valstybės tarnybos pareigas Klaipėdos krašte. Po 1939 m. Klaipėdos krašto aneksijos apsigyveno Kaune. 1941 m. iš sovietų okupuotos Lietuvos pasitraukė į Klaipėdą, iš čia netrukus nacių valdžios buvo išprašytas į Berlyną. Po karo gyveno Miunchene. Apie 1962 m. su žmona emigravo į JAV.

 

Gimė 1887 09 20 Skirvytėlėje (Skirvytės vls., Šilokarčemos aps.).

 

1983 m. išspausdintas M. Liuterio „Mažasis Katekizmas“ (pirmoji pokarinė laida).

 

1993 m. atkurta Palangos ev. liuteronų parapija. Senieji mediniai maldos namai (1928 m.) Jūratės g. sudegė per Palangos miesto gaisrą (1938 05 10). 2012 07 14 pašventinta naujai pastatyta bažnyčia, kuriai kampinis akmuo pašventintas 2005 07 30. Iki tol parapijiečiai rinkdavosi žurnalo „Liuteronų balsas“ redaktoriaus Povilo Pukio name (Maironio g. 25) po jo tėvo Jokūbo Pukio mirties (1993 03 12). Aptarnauja kun. doc. habil. dr. Darius Petkūnas.

 

1998 m. Hanoveryje (Vokietija) mirė Zigfrydas Ludžuvaitis (Siegfried Gerhard Ludszuweit), mokytojas, kultūros tyrinėtojas. Po karo įsikūrė Vokietijoje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ne kartą viešėjo Šilutėje, rūpinosi rašytojo H. Zudermano paminklo atstatymu.

 

Gimė 1916 01 30 Žalgiriuose (Rusnės vls., Šilokarčemos aps.).

 

2003 m. Vokietijoje mirė Otto Augustas Šneideraitis (Schneidereit), kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis, kn. „Prūsai“ (liet. leid. 1989 m. Vilniuje, vok. „Die Prussen und der Deutsche Orden“ 1994 m. Berlyne) ir autobiografinės kn. „Zwischen zwei Weltkriegen. Eine Jugend in Ostpreuβen“ (vok. k., 1999 m.) autorius.

 

Gimė 1912 01 28 Sodeikiuose (Gumbinės aps.).

 

 

 

2018 m. sausis

 

 

 

1688 01 01 gimė Vilhelmas Vilkas (Wilhelm Wilcke), Klaipėdos šv. Jono ev. liuteronų bažnyčios antrasis kunigas (1709–1745), Vitenbergo universiteto filosofijos dr.

 

Mirė 1745 04 30 Klaipėdoje.

 

1993 01 05 Čikagoje (Ilinojaus v-ja, JAV) mirė Vilius Vincas Žiobrys, mažlietuvių veikėjas. Nuo 1950 m. gyveno JAV, aktyviai dalyvavo Čikagos lietuvių ev. liuteronų parapijų gyvenime, rūpinosi žurnalo „Svečias“ leidyba.

 

Gimė 1916 10 26 Kliošiuose (Kairių vls., Klaipėdos aps.).

 

1783 01 06 Joneikiškėje (Naujojoje) (Pakalnės aps.) mirė Kristijonas Lovynas, vertėjas, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Išvertė religinės ir didaktinės literatūros („Evangeliškas malonės davadas...“, 1768 m.; „Pamokinimas apie užauginimą vaikų“, 1782 m.), sueiliavo giesmių, buvo parengęs jų rinkinėlį.

 

Gimė 1721 12 15 Barštyne (dab. Bartoszyce, Lenkija).

 

1853 01 06 Pleškučiuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) [nustatyta gimimo data ir vieta] gimė Kristupas Puodžius, sakytojas, Senojo surinkimo vadovas.

 

Mirė 1936 11 12 Drukiuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.).

 

1893 01 06 [patikslinta gimimo data] Dercekliuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) gimė Kristupas Paura, Tilžės akto signataras, aktyvus Klaipėdos krašto visuomenės veikėjas.

 

Mirė (persipjovė venas) 1941 m. birželį Kauno ligoninėje, vokiečių kariuomenei užėmus Kauną.

 

1938 01 06 paskutinis prieškarinis Lietuvos ev. liuteronų sinodas (vokiečių) Kaune.

 

1978 01 06 Wilmette (Ilinojaus valstija, JAV) mirė Martynas Lacytis, visuomenės veikėjas, chorvedys, muzikos mokytojas, vargonininkas. Baigęs Klaipėdos mokytojų seminariją, mokytojavo pradžios mokyklose, dėstė muziką Klaipėdos lietuvių gimnazijoje, 1920−1923 m. vadovavo Klaipėdos chorui „Aida“, lietuvių bažnytiniam chorui, „Santaros“ draugijos skyrių chorams. Karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją, 1945–1949 m. buvo Viurcburgo ir Hanau lietuvių gimnazijų muzikos ir anglų k. mokytojas, Mažosios Lietuvos tarybos narys. 1949 m. persikėlė į JAV, atgaivino Ziono lietuvių ev. liuteronų parapijos chorą, 1951 m. organizavo „Tėviškės“ parapijos chorą, jam vadovavo.

 

Gimė 1886 01 23 Klaipėdoje.

 

1848 01 07 Kaukėnuose (Kaukehmen) mirė Kristijonas Ferdinandas Cìpelis (Christian Ferdinand Zippel), kunigas. Kun. A. V. M. Cipelio (Andreas Wolfgang Macarius Zippel, *1740 03 03 †1790 06 08) sūnus, kun. Augusto Cìpelio (Karl Wilhem August Zippel) brolis. Studijavo Karaliaučiaus u-te, 1798 m. lankė lietuvių kalbos seminarą. Nuo 1800 precentorius Tolminkiemyje, 1804 03 26 įšventintas kunigu, 1804–1805 m. kunigo pavaduotojas Naujojoje (Neukirch), 1805–1810 m. kunigas Kalnininkuose, 1810 (ar 11)–1815 m. – Priekulėje, 1815–1824 m. – Nemirkiemyje (Nemmersdorf), 1824 10 10–1847 m. – Kaukėnuose. Žmona Justinė Šperber (Justine Gotthilfe Sperber, *1778 †1837 12 14), antroji – Fryderikė Dėnaitė (Friederike Julianna Elisabeth Dehn, *1789 †1847 08 31 Kaukėnuose), sutuokti 1838 05 25. Kun. K. F. Cipelis palaidotas [tikriausiai] Kaukėnuose (ar Priekulėje?).

 

Gimė 1777 10 14 Katniavoje (Kattenau).

 

1988 01 08 išspausdinta „Maldų ir giesmių knygelės“ III pataisyta ir papildyta laida „Giesmių ir maldų knygelės“ (376 giesmės, 390 p.).

 

1938 01 09 paskutinis prieškarinis Lietuvos ev. liuteronų sinodas (latvių) Šiauliuose.

 

1898 01 10 Žeimelyje (Šiaulių aps., Kauno gub.) gimė Teodoras Valteris (Teodors Hermanis Valters), Latvijos ev. liuteronų kunigas. 1923–1934 m. studijavo teologiją Rygoje Latvijos universitete, kurį baigė 1934 05 18. Kunigu ordinuotas 1928 01 22 Rygos katedroje. 1928 08 26–1951 05 15 gyveno Budbergyje, aptarnavo Budbergio ir Jaunsaulės parapijas, laikydavo pamaldas ir Biržų parapijoje. Beje, Budbergio (Butbergės) parapija tarpukariu kurį laiką priklausė Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios Konsistorijai. 1947 10 15 išrinktas Bauskės dekanu. 1951 05 15 suimtas ir išvežtas į Sibiro lagerius (iš pradžių Kemerovo srityje, vėliau Omske), paleistas 1956 08 09. Grįžęs į Latviją, kunigavo įvairiose parapijose, 1963–1971 m. vėl aptarnavo Budbergį. 1984 02 25 suteiktas Latvijos ev. liuteronų bažnyčios vyriausiojo kunigo titulas. Nuo 1984 04 29 – emeritas. 2003 m. Latvijoje išleista jo prisiminimų knyga „Manas dzīves gājuma atmiņas“.

 

Mirė 1992 10 31 Žeimelyje (Pakruojo raj.), palaidotas Miško kapinėse Rygoje (Latvija).

 

1928 01 11 Trušeliuose (Klaipėdos aps.) mirė Jokūbas Brožaitis, ūkininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas, bendradarbiavo laikraštyje „Lietuviška ceitunga“.

 

Gimė 1867 10 14 Vėveriškiuose (Klemiškės vls.).

 

1773 01 12 Rusnėje mirė Jonas Braškys (Johann Broskowski, Broscovius), 1737–1740 m. vertęs į lietuvių kalbą Prūsijos valdžios įsakus. Baigė Karaliaučiaus universitetą, mokytojavo, 1741 08 07 įšventintas kunigu, tarnavo Rusnėje.

 

Gimė 1714 07 27 Želvoje (Įsruties aps.).

 

2008 01 12 Vilniuje pašventintas ir įvestas į visas parapijas naujas evangelikų liuteronų giesmynas „Krikščioniškos giesmės“, išspausdintas 2007 m. pabaigoje Kinijoje (leidyba rūpinosi Lietuvos Biblijos draugija). Jame po šimtmečių pertraukos giesmės (o jų – 580) pateikiamos su gaidomis, knygoje taip pat spausdinama liturgija, rytmetinių ir vakarinių pamaldų tvarka, litanija, psalmynas, maldynas, M. Liuterio „Mažasis Katekizmas“, liturginis kalendorius ir kiti bažnyčios nariams reikalingi liturginiai tekstai.

 

1903 01 13 Agluonėnuose (Klaipėdos aps.) gausioje stambių ūkininkų šeimoje gimė Jurgis Klimkaitis, girininkas. Aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto lietuvių jaunimo veikoje. Dar mokydamasis Klaipėdos g-joje Jurgis Klimkaitis apsisprendė tapti miškininku. Baigęs miškininkystės m-lą Panevėžyje, buvo paskirtas Tauragės miškų urėdijos Batakių girininkijos girininku. 1929 12 29 Kražių katalikų bažnyčioje J.Klimkaitis susituokė su Sofija Gibiežaite (1908–1989). Susilaukė dukterų Irenos ir Nijolės. Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. Jurgis Klimkaitis su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1952 m. persikėlė į JAV, įsikūrė Čikagoje, su žmona sunkiai dirbo fabrikuose. Laisvalaikiu ir išėjęs į pensiją J. Klimkaitis dalyvavo išeivijos visuomenės gyvenime, buvo Mažosios Lietuvos ir Lietuvos miškininkų draugijų narys, priklausė „Tėviškės“ lietuvių ev. liuteronų parapijai.

 

Mirė netikėtai 1975 08 10 Čikagoje. Palaidotas lietuvių tautinėse kapinėse.

 

1923 01 15 lietuvių sukilėliai užėmė Klaipėdą – ši data (Klaipėdos krašto sukilimas) yra viena iš šešių pačių svarbiausių Lietuvos istorijoje, nes Lietuva atgavo uostą prie Baltijos jūros.

 

01 15Klaipėdos krašto diena, kurią LR Seimas 2006 07 19 paskelbė atmintina diena.

 

1998 01 16 Vilniuje, po netikėtos ūmios ligos, mirė (palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, po atsisveikinimo pamaldų Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje) pulkininkas Gediminas Karolis Pulokas, Civilinės saugos departamento direktorius, buvęs LR KAM viceministras. Stiprindamas valstybės institucijų ir religinių bendrijų sąveiką, bendradarbiavo su Pasaulio bažnyčių taryba.

 

Gimė 1939 10 27 Vilkaviškyje.

 

1773 01 20 Šereiklaukio dvare (dab. kaimas Vilkyškių sen., Pagėgių sav.) gimė Teodoras Hainrichas fon Šionas (Theodor Heinrich von Schön), Prūsijos valstybės veikėjas. 1788–1793 m. studijavo Karaliaučiaus un‑te teisę, ek. ir polit. mokslus. Klausė Immanuelio Kanto paskaitų. 1792–1793 m. Tepliavoje atliko praktiką. 1795 m. tapo Berlyno rūmų asesoriumi, 1796–1799 m. ekonomikos žinias gilino Saksonijoje, Silezijoje ir Anglijoje. 1799 m. paskirtas į Balstogę, tais pačias metais pakviestas į Berlyną. 1806 m. į Prūsiją veržiantis Napoleono kariuomenei, lydėjo Prūsijos karalių Friedrichą Wilhelmą III į Karaliaučių ir Klaipėdą. Prisijungė prie vad. reformininkų (vok. Reformer) grupuotės ir parengė baudžiavos panaikinimo projektą. Pagal jį 1807 m. išleistas vad. Spalio ediktas. 1809–1816 m. Gumbinės apygardos prezidentas (vok. Regierungspräsident). 1816–1824 V. Prūsijos oberprezidentas (vok. Oberpräsident für Westpreuβen). 1824 m. sujungus R. ir V. Prūsijos provincijas, 1824–1842 buvo Prūsijos provincijos oberprezidentas. 1824 m. persikėlė į Karaliaučių, nuo 1827 m. gyveno Arnau dvare (prie Karaliaučiaus). Už Marienburgo (Vokietija) pilies išsaugojimą 1842 m. gavo Marienburgo burggrafo titulą. Būdamas Gumbinės apygardos prezidentu, įsteigė pirmąją viešąją biblioteką M. Lietuvoje ir pirmąjį apygardos laikraštį Intelligenz Blatt für Litthauen. T. H. Šiono švietimo politikos rezultatu laikomas Karalienės mokytojų seminarijos ir daugelio pradinių m‑lų įsteigimas. Jam valdant išleistas liet. liaudies dainų pirmasis rinkinys, kūrėsi liet. periodinė spauda, tirta liet. kalba. Georgas Heinrichas Ferdinandas Nesselmannas dedikavo jam „Lietuvių–vokiečių kalbų žodyną“ (Wörterbuch der littauischen Sprache, 1851 m.). T. H. Šiono biustas buvo pastatytas prie Borussia paminklo Klaipėdoje. Dar jam tebesant gyvam, Karaliaučiuje piliečių lėšomis jo garbei pastatytas obeliskas, nacių nugriautas 1943 m.

 

Mirė 1856 07 23 Arnavoje (Arnau), 10 km į rytus nuo Karaliaučiaus.

 

1973 01 22 Palangoje, atvykęs į svečius iš Liepojos, mirė kun. Jonas Degis (latv. Jānis Deģis). Ordinuotas kunigu 1942 05 10 Latvijoje, tarnavo Gruobinios parapijoje, Latvijoje. Nuo 1944 02 10 aptarnavo šiaurės vakarų Lietuvos latviškas Būtingės, Skuodo, vėliau ir Žeimelio parapijas iki 1958 10 11.

 

Gimė 1896 05 30 Nicos vls. (Latvija).

 

1723 01 23 Rheine (Mozūrijoje, dabar Lenkija) gimė Povilas Šrederis (Paul Schroeder, Schröder), giesmių kūrėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Jo giesmių pateko į G. Ostermejerio ir K. Milkaus giesmynus.

 

Mirė 1796 12 07 Balėtuose (Darkiemio aps.).

 

1993 01 23 atkurta Kėdainių ev. liuteronų parapija. Įsteigta 1629 m., pirmoji bažnyčia pastatyta 1638 m. Dabartinė mūrinė bažnyčia pašventinta 1679 m., bokštas pristatytas 1713 m. 1949 m. sovietų valdžia bažnyčią nacionalizavo ir pavertė sandėliu, 1975 m. restauruotame pastate buvo įrengta parodų salė. Aptarnauja kun. Arvydas Malinauskas.

 

1818 01 26 Varšuvoje gimė Leopoldas Eduardas Erdmanas (Leopold Eduard Erdmann), kunigas. Iki 1839 m. studijavo Karaliaučiaus u-te teologiją, po to mokytojavo. Ordinuotas kunigu 1844 02 16. Trumpai administravo Virbalio parapiją (1844 03–10 27) su Vištyčio filija, 1845–1897 m. Garliavos kunigas, kur pastatė bažnyčią (1870 m.) ir kleboniją (abi mūrinės), aptarnavo ir Prienų filiją. 1879–1898 m. Augustavo diecezijos superintendentas. Dėl ligos 1898 01 20 atleistas iš pareigų, kaip pensininkas apsigyveno pas žentą kun. H. D. Sroką Šakiuose, kitas žentas kun. Karlas Ekertas. Buvo geras senųjų ir lietuvių kalbų žinovas. Tikriausiai jo sūnus buvo Eduardas Erdmanas (Eduard Karl Erdmann), Eduardo, gimęs 1847 07 07 Garliavoje, studijavęs Dorpato (Tartu) univeritete (1866–1875), 1875 04 18 įšventintas į kunigus, kunigavęs Lenkijos Kališo vyskupijoje (Zagórów (1876–1878), Grodziec (1878–1892) ir staiga klebonijos sode miręs 1892 10 17, nors universiteto imatrikuliacijos knygoje klaidingai įrašyta, kad tėvas yra vaistininkas (vaistinė Garliavoje įst. 1885 m.).

 

Mirė 1899 12 25 Šakiuose, palaidotas ten pat ev. liuteronų vokiečių kapinėse (buvo ir kitos lietuvių kapinės).

 

1903 01 26 Stučiuose (Gelžinių vls., nuo 1939 m. Dovilų vls., Klaipėdos aps.) gimė Erikas Mačkus, pirmasis iš Klaipėdos krašto kilęs Lietuvos karo lakūnas, LR kariuomenės savanoris (1920 11 22), apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliais (1928 m.). 1927 07 20 paskirtas karo lakūnu, 1929 11 23 pakeltas į aviacijos vyr. leitenantus. 1930–1931 m. tarnavo Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Vokietijoje. 1930 m. suteiktas II, o 1931 05 12 I eilės karo lakūno vardas. Per savo tarnybą turėjo keturias sunkias avarijas. Žuvo bandydamas vienvietį naikintuvą 1931 05 16 ties Skriaudžiais (Marijampolės aps.). Iškilmingai palaidotas Kauno evangelikų kapinėse, karstas vežtas specialiai parengtu lėktuvu – katafalku. 2011 05 15 Doviluose ant Mačkų giminės namo sienos atidengta atminimo lenta.

 

1573 01 28 Varšuvos konfederacijos aktas, Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimas nustatė teisinę evangelikų (liuteronų ir reformatų) padėtį valstybėje.

 

1883 01 28 Ragainėje gimė Ernstas Ribaitis (Christoph Ernst Ribbat), ev. liuteronų kunigas. Mokėsi Klaipėdoje. Vėliau Karaliaučiaus ir Halės un-tuose studijavo evangelikų teologiją ir liet. kalbą. 1908 02 15 Karaliaučiuje įšventintas kunigu. Nuo 1908 m. ev. liuteronų kunigas Kairiuose (kun. pgalbininkas 1908–1910; kunigas 1910 05 22–1913), Saugose (1913–1920), Priekulėje (I kunigas 1920–1927) ir Klaipėdoje (lietuvininkų I kunigas 1927–1935; miestiečių (vokiečių) II kunigas 1935–1944 10 08). Jam kunigaujant Kairiuose, pastatyta ir 1909 10 14 pašventinta bažnyčia. Pamokslus sakė lietuvių ir vokiečių kalbomis. Gerus santykius palaikė su surinkimininkais ir sakytojais. 1936–1944 m. priklausė konsistorijos tarybai Klaipėdoje. Pasitraukęs į Vokietiją 1945–1957 m. dirbo kunigu Tiuringijos kaimuose. Vedė 1909 10 06 Karaliaučiuje. Žmona Šarlotė Ankerman (Charlotte Ankermann *1886 08 12 Lindenau (Kr. Heiligenbeil, dab. Lipowina, Lenkija) †1914 04 16 Saugose), namų mokytoja. 2 dukros, mokytojos (Viešvilėje ir Klaipėdoje) ir sūnus Bruno Ribaitis (Bruno Georg Ernst Ribbat *1911 05 15 Kairiuose †1944 01 12 Rusijoje), kunigas. Antra santuoka 1916 05 12 Karaliaučiuje. Žmona Margaretė Ankerman (Margarete Ankermann *1887 08 07 Lindenau (Kr. Heiligenbeil, dab. Lipowina, Lenkija) †1942 09 05 Klaipėdoje), mokytoja. 4 sūnūs. Trečia santuoka 1943 04 28 Karaliaučiuje. Žmona Elizabeta Ankerman (Elisabeth Ankermann *1900 11 18 Karaliaučiuje (Königsberg) †1967 01 28 Krempe Vokietija)), muzikos mokytoja, vargonininkė. Visos žmonos – seserys, kun. Bruno Ankermano (Ludwig Theodor Bruno Ankermann) dukros, visos santuokos Karaliaučiuje.

 

Mirė 1962 08 11 Bergoje (Berga, Tiuringija, Vokietija), [tikriausiai] palaidotas ten pat.

 

2008 01 28 Kaune mirė (palaidotas Eigulių kapinėse) Erikas Laiconas, kunigas, esperantininkas. E. Laiconas 1933–1937 m. mokėsi Jasiškių (Biržų r.), 1937–1939 m. Nemunėlio Radviliškio pradžios m-lose, 1939–1947 m. Biržų g-joje. 1947–1948 m. studijavo Kauno valst. u-te, 1948–1953 m. Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA). 1950–1952 m. LŽŪA Melioracijos katedros laborantas. 1953 m. Valstybinio projektavimo instituto Elektrifikacijos skyriaus vyr. technikas. 1953–1959 m. LŽŪA Melioracijos katedros asistentas, vyr. dėstytojas. 1969–1989 m. VŪPI grupės vadovas, Techninio skyriaus vyriausias specialistas. 1990–1991 UAB „ Darna“ kelionių ir ekskursijų vadovas. 1994–1996 m. studijavo teologiją Klaipėdos u-te. Įšventintas į diakonus ir paskirtas tarnauti Biržų evangelikų liuteronų parapijoje. 1998 05 21 ordinuotas kunigu. Aptarnavo Alkiškių, Žeimelio ir Biržų latvių evangelikų liuteronų parapijas. E. Laiconas buvo esperanto kalbos mylėtojas, Tarptautinės krikščionių esperantininkų lygos (KELI) atstovas Lietuvoje, Esperanto misijos vadovas Baltijos šalyse. Esperanto Biblijos studijos vadovas Kaune, Kauno profesinių sąjungų kultūros rūmų esperantininkų klubo pirmininkas, Lietuvos esperantininkų asociacijos Mokslinės–techninės sekcijos vadovas. Tarptautinių kongresų dalyvis. Veisėjuose (1998 m.), Liepojoje (1999 m.) vedė ekumenines pamaldas esperanto kalba, Alkiškių ir Žeimelio parapijose vedė pamaldas latvių kalba, taip pat ir Kauno bei Kėdainių parapijose. Iš latvių kalbos išvertė A. Skrodelio knygelę „Kas yra Šv. Vakarienė“, keletą straipsnių, taip pat V. Plute-Olevas „Krikščioniškos bendruomenės istorijos pasakojimus“. Išleido knygą „Alkiškių evangelikų liuteronų parapija“. Leido metraštį, skirtą parapijos reikalams, leidinėlį esperanto kalba „Litovia Kristano“ ir kitus smulkius leidinius. Parengė spaudai knygas „Liuteronų atsiradimas Lietuvoje“, „Martyno Liuterio gyvenimo momentai laikinų pinigų banknotuose“, „Kauno evangelikų liuteronų parapija“. Žmona Regina, sūnus Erikas ir dukra Deimantė.

 

Gimė 1928 06 11 Bliūdžiuose (Nemunėlio Radviliškio apyl., Biržų r.).

 

1978 01 29 Tauragėje gimė Remigijus Šemeklis, 1999 08 22 įvestas diakono tarnystei Vanaguose, 2002 08 31 Šilutėje ordinuotas kunigu, nuo 2002 m. KU Teologijos katedros asistentas, 2013 06 15 apdovanotas sidabriniu tarnybiniu kryžiumi. Šiuo metu aptarnauja Šilutės, Vanagų ir Ramučių parapijas. Dvi kadencijas buvo LELB Konsistorijos narys (išrinktas 2005 ir 2011 m.), nuo 2017 07 15 – kandidatas.

 

1958 01 31 pasirodė Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1958 metams.

 

 

 

2018 m. vasaris

 

 

 

1598 02 03 Karaliaučiuje gimė Kristupas Vilkas, poetas, J. Bretkūno vaikaitis. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dirbo archyvaru, mokytojavo. Parašė vokiškų eilėraščių, kurių viename įterpė lietuviškų eilučių (1640 m.).

 

Mirė 1647 11 02 Karaliaučiuje.

 

1883 02 05 Protnešiuose, Priekulės vls. (Klaipėdos aps.) gimė Martynas Anskolis (Martin Anskohl), misionierius, kunigas. Reino misijos siuntimu nuo 1912 m. dirbo Mandomei, Pangkoh ir Pahandut misijų stotyse Borneo saloje. Kudirkos Naumiesčio kunigas (1925–1928), vokiškos dvasios, 1928 m. Agilos (dab. rus. Krasnoje) ir Gilijos (dab. rus. Matrosovo) kunigas (abi Labguvos bžn. aps.). Parašė referatą „Der Zeugenberuf der Jünger Jesu“ (1920 m., 140 p.). Karo pabaigoje su šeima iš Rytprūsių pasitraukė į Vakarus, kur ir mirė. Sūnus Ernstas Anskolis (Ernst Anskohl).

 

Mirė 1945 m. Vokietijoje.

 

1898 02 05 Laugaliuose (Katyčių vls., Tilžės aps.) gimė Martynas Emilis Nauburas, pedagogas, kultūros veikėjas, mokytojavo Klaipėdoje. 1930–1939 m. dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus direktoriumi. Parašė daug str. Mažosios Lietuvos istoriniais ir etnografiniais klausimais.

 

Mirė 1973 08 17 Čikagoje (JAV).

 

1913 02 09 [patikslinta mirimo diena] Tilžėje mirė Kristupas Urėdaitis, prekybininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas. 2013 11 30 Jonikaičių ev. liuteronų kapinėse (Pagėgių sav.) buvo pašventinti Urėdaičių šeimos kapų paminklai (Tauragėje veikiančios „Akmensidos“ savininkas Vytautas Vaičys už savikainą sutvarkė tėvų paminklinę stelą bei padarė naujus paminklus, kadangi šie neišliko, broliams Jonui ir Kristupui Urėdaičiams).

 

Gimė 1871 09 25 Mantvilaičiuose (Natkiškių vls., Tilžės aps.).

 

1903 02 11 Katenhofe (Pomeranijoje, dab. Lenkija) gimė Viktoras Falkenhanas, vokiečių kalbininkas, Humboldtų universitete dėstė lietuvių kalbą. Išleido monografiją apie J. Bretkūną, vokiškai sukūrė novelių apie jį. Parašė straipsnių apie lietuvių literatūrą enciklopediniam žodynui, išvertė į vokiečių kalbą lietuvių liaudies pasakų. 1936 03 05 Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje susituokė su Nina Justicka (1916–2005), kilusia iš Snarskių giminės.

 

Mirė 1987 04 16 Berlyne.

 

1873 02 04/16 Latvijoje gimė Karlas Jozefis (Karl Friedrich Wilhelm Josephi), kunigas. Baigė Dorpato (Tartu) u-tą. Įšventintas kunigu 1907 01 14/27. Kunigavo Latvijoje, Kretingoje (1908–1926), aptarnavo ir Jurbarką (1911–1915) bei Žvyrius (1911–1916 05). Parašė kn. apie Kretingos ev. liuteronų parapiją, išsp. 1964 m. (Josephi, Karl: Die kirchliche Selbstbesteuerung der Evangelisch–Lutherischen Gemeinde zu Krottingen in Litauen. Eine Untersuchung über ihr Entstehen, Wesen und Recht. Göttingen: Der Göttinger Arbeitskreis 1964. [Sonderdr. aus Nr 313.] 71 S., 1 Bl. Abb.). Vedė 1910 m. Žmona Elzbieta Jozehi (Elisabeth von Kade *1888 08 25 Sauken Kurše (dab. Jekabpilio rj., Latvija) †1986 03 12 Saarstedte, netoli Hanoverio, Vokietija), vokiečių rašytoja. Kilusi iš Pabaltijo vokiečių, po girininko tėvo mirties persikėlė į Rygą, kur praleido savo mokyklos ir jaunystės metus. Ištekėjusi už vok. ev. liuteronų kunigo K. Josephi, gyveno Kretingoje. Gimė 3 dukros ir 2 sūnūs. Po vyro mirties su vaikais 1927 apsigyveno Šilutėje, kur mirė dukra Johanė (1924–37). Čia vok. Herderio g-jos mokiniams įsteigė internatą. Anksti pradėjo rašyti į Klaipėdoje leidžiamą vok. laikr. Memeler Dampfboot. J. straipsniuose ryškios antiliet. nuotaikos bei jausmai. Tai protarpiais jaučiama romanuose, pvz., autobiografiniame Unser pastor [Mūsų kunigas, 1961 m.]. J. labai džiaugėsi, kai 1939 03 23 nacių Vokietija okupavo Klaipėdos kraštą, ir tai entuziastingai, netgi po karo, aprašė minėtame laikraštyje. Dar parašė romanus: Ohne Land [Be žemės, 1940 m.], Arzt im Osten [Daktaras rytuose, 1961 m.], pjesę – Der grosche Brand von Memel [Didysis Klaipėdos gaisras, 1961 m.] (visi vok. kalba). Kūryboje užfiksuota įdomių žinių apie Klaipėdos kraštą.

 

Mirė staiga po trumpos ligos 1926 03 31 Kretingoje, palaidotas ten pat 04 06 evangelikų kapinėse.

 

1688 02 17 Dovydėliuose (Juodlaukių vls., Įsruties aps.) gimė Fabijonas Ulrichas Glazeris (Fabian Ulrich Glaser), giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete (1706–1712), 1712 m. įšventintas kunigu, nuo 1713 02 05 kunigavo Didlaukiuose. Sueiliavo giesmių, išleido jų rinkinį „Kelios nobažnos giesmės...“, 1736 m., kartu su J. Berendu.

 

Mirė 1747 11 07 Didlaukiuose (Įsruties aps.).

 

1973 02 17 Palangoje gimė Romualdas Liachavičius. Buvęs R. katalikų kunigas 2008 03 15 buvo įvestas Klaipėdos ev. liuteronų parapijos antruoju kunigu, talkino ir kitose kun. R. Moro aptarnautose parapijose, administravo Vyžių parapiją, 2008–2010 m. buvo reabilitacijos centro „Gabrielius“ direktorius. Šiuo metu darbuojasi Bažnyčios misijoje Augsburgo mieste (Vokietija).

 

1933 02 19 pašventinta Pagėgių ev. liuteronų bažnyčia, kurios kampinis akmuo padėtas 1933 01 06, o varpinės bokštas pristatytas 1938 m. Po II pas. karo parapija porą metų meldėsi bažnyčioje, kol 1948 06 30 pastatas buvo atimtas ir jame įrengtas grūdų sandėlis, vėliau kino teatras „Komjaunuolis”. 1989 11 27 atsikūrusi Pagėgių parapija vėl meldžiasi senojoje bažnyčioje, pirmosios pamaldos 1990 03 25, o 2001 11 18 pašventinta restauruota bažnyčia. Nuo 2016 02 15 aptarnauja kun. Gediminas Kleinas (anksčiau kun. Remigijus Šemeklis).

 

1953 02 20 Detmolde (Vokietija) mirė Vydūnas (Vilius Storosta, Wilhelm Storost), dramaturgas, filosofas, publicistas, Tilžės lietuvių giedotojų draugijos vadovas, keleto giesmių žodžių autorius bei vertėjas. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją, mokytojavo, vėliau studijavo Vokietijos universitetuose, dėstė Klaipėdos muzikos mokykloje. Parašė pjesių („Probočių šešėliai“, 1908 m.; „Amžina ugnis“, 1913 m.; „Pasaulio gaisras“, 1928 m. ir kt.), filosofinių, istorinių, publicistinių ir kt. darbų. Tilžėje vokiečių kalba 1932 m. išleido veikalą „Septyni šimtai metų vokiečių ir lietuvių santykių“. Siekiant propaguoti Vydūno palikimą, 1988 11 05 Vilniuje buvo įkurta visuomeninė kultūros organizacija – Vydūno draugija. Nuo 1994 m. Kintuose veikia Vydūno muziejus, 1998 m. reorganizuotas į Vydūno kultūros centrą. 2013 05 10 Detmolde Wiesenstrasse 5, ant namo, kuriame dabar veikia evangeliškas studentų bendrabutis, o 1946 m. kartu su kitais pabėgėliais keletą savaičių gyveno Vydūnas, atidengta atminimo lenta, o šoninės sienos nišoje pastatytas biustas (skulpt. Lionginas Garla). 2018-uosius LR Seimas paskelbė Vydūno metais.

 

Gimė 1868 03 22 Jonaičiuose (Gaidelių vls., Šilokarčemos aps.). 1991 10 19 perlaidotas Bitėnuose (Pagėgių sav.).

 

1993 02 20–25 Vilniuje „Draugystės“ viešbutyje vyko Pasaulio Liuteronų Sąjungos (PLS) Europos regiono koordinacinis suvažiavimas.

 

1708 02 21 Gumbinėje mirė Mykolas Merlinas (Michael Mörlin), išleidęs lotynų kalba traktatą „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“ („Principium primarium in lingva Lithvanica“, 1706 m.). Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, 1667 m. gyveno Kaune, kunigavo Gumbinėje (1672–1708).

 

Gimė 1641 12 19 Oberslebene (Vokietija).

 

2003 02 24 East Peoria (Ilinojaus valstija, JAV) mirė Kristupas Kikutis, teisininkas, visuomenės ir politikos veikėjas. 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją, iki 1945 m. buvo Lebenstedto lietuvių tremtinių komiteto pirmininkas, 1946–48 m. – Mažosios Lietuvos tarybos įgaliotinis Bukstehudės apylinkei. 1949 m. persikėlė į JAV, nuo 1955 m. priklausė Lietuvių ev. liuteronų bažnyčios vyriausiai tarybai. Dalyvavo vietos kultūrinėje ir Mažosios Lietuvos politinėje veikloje. Buvo Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio atstovas VLIK suvažiavimuose. 1983–85 m. – MLRS pirmininkas. Kartu su žmona Mėta (1916–2005) priklausė Kolinsvilio (Collinsville, Ilinojus) Jeruzalės lietuvių ev. liuteronų parapijai, aktyviai dalyvavo vietos bendruomenės kultūrinėje veikloje, abu palaidoti Kolinsvilio Šv. Jono kapinėse.

 

Gimė 1909 01 02 Klaipėdoje.

 

1968 02 25 Šilutėje gimė Tomas Viktoras Kiauka, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) Evangeliškosios teologijos centro vyresnysis mokslo darbuotojas, spaudos bendradarbis. 2005 07 11 Heidelbergo Ruprechto ir Karlo universitete apgynė teologijos mokslų daktaro disertaciją „Zeit und Theologie. Philosophisch-theologische Studien zum Problem „Zeit“. Untersucht an Wolfhart Pannenbergs Theologie“ („Laikas ir teologija. Laiko problemos filosofinės-teologinės studijos: Wolfharto Pannenbergo teologijos tyrimas“). Sudarė (kartu su Heidelbergo universiteto prof. Wilfriedu Härle), išvertė ir parašė įvadą knygai „Dievo pėdsakais. XIX–XX a. evangeliškosios teologijos antologija“ (2013 m.), kuri lietuviškame diskurse vienintelė reprezentuoja moderniąją protestantiškąją teologiją.

 

1868 02 29 Bakeliuose (Muldžių vls., Girdavos aps.) gimė Vilius (Vilhelmas) Steputaitis, teisininkas (dr. 1898 m.), Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, Prūsijos Landtago deputatas (1913–1918). Gumbinės lietuvių draugijos vienas steigėjų, jos pirmininkas (1910–1914). Komiteto K. Donelaičio paminklui Lazdynėliuose statyti pirmininkas (1914 m.). Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas (1921 08 06–1923 01 15).

 

Mirė 1941 01 01 ten pat.

 

 

 

2018 m. kovas

 

 

 

1983 03 04 Vilniuje mirė Emilijus Kraštinaitis, vertėjas. Baigęs pradžios mokyklą, dirbo spaustuvėje, „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus įstaigose, Lietuvių kalbos ir literatūros institute, parašė vertingų atsiminimų apie Mažąją Lietuvą. Išvertė H. Manno „Profesorių Unratą“ (1948 m.), E. M. Remarque’o „Laikas gyventi ir laikas mirti“ (1958 m.), vokiškų novelių, lietuvių rašytojų kūrinių į vokiečių kalbą. Išvertė D. Kleino „Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką“ (1957 m.), iššifravo Mato Pretorijaus „Prūsijos įdomybes“ (1999 m.).

 

Gimė 1903 08 15 Mažuosiuose Šileliuose (Kakšių vls., Ragainės aps.).

 

2008 03 05 Montrealyje (Kanada) mirė Vilius Pėteraitis (Michel Wilhelm Petereit), Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, žodynininkas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) vyr. organizatorius ir tvarkytojas (parašė jai daugiau nei 1000 str.), kalbininkas baltistas, įvairių moksl. leidinių autorius, KU garbės daktaras (1995 05 19).

 

Gimė 1914 10 18 Vaidauguose (Budelkiemio vls., Klaipėdos aps.).

 

1898 03 06 Akmeniškiuose [patikslinta gimimo vieta] (Katyčių vls., Tilžės aps.) gimė Jurgis Stragys, mokytojas, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas.

 

Mirė 1928 m. Klaipėdoje.

 

2013 03 06 Vėrbleke (Wehrbleck) prie Zulingeno, Žemutinėje Saksonijoje (Vokietija) mirė Alfredas Franckaitis (Alfred Franzkeit), poetas, rašytojas, publicistas, lietuvių literatūros vertėjas, visuomenės veikėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1992), Joniškio garbės pilietis (2001 06 20). Augo Kybartuose, Virbalyje, nuo 1926 m. gyveno Kaune. 1941 m. repatrijavo į Vokietiją. 1942–1944 m. tarnavo vermachte. 1946–1952 m. studijavo teologiją Erlangeno, Miunsterio universitetuose. Ordinuotas 1952 m., iki pensijos 1984 m. kunigavo Freistatto prieglaudoje (jos viceprezidentas). Buvo Baltų draugijos Vokietijoje narys, jos vokiečių-lietuvių skyriaus pirmininkas; Taravos Anikės bendruomenės narys. Leido ir redagavo Vokietijoje gyvenančių Lietuvos vokiečių metraštį „Heimatgruß“ (nuo 1956 m. išėjo 43 numeriai). Parašė eilėraščių (rinkinys „Meilės ir ilgesio eilės“ 1999 m.). Į vokiečių kalbą išvertė A. Baranausko „Anykščių šilelį“ (knyga Der Wald: Ein Poem 1987 m.), sudarė, išvertė ir išleido G. Sauerweino poetinės kūrybos rinkinį Rūgštaus vyno eilėraščiai = Sauerwein - Gedichte: Išranka iš Dr. J. Basanavičiaus rink., 1922 (su J. Skliutausku, 1993 m.), Maironio (Aus der Lyrik des litauischen Dichters Maironis 1990 m.), V. Mykolaičio-Putino (Aus der Lyrik des litauischen Dichters Vincas Mykolaitis-Putinas), Just. Marcinkevičiaus (Rugių ir ugnies kvapas / Duft von Roggen und Feuer 1996 m.) poezijos rinktines. Išvertė ir kitų lietuvių poetų – J. Baltrušaičio, F. Kiršos,S. Nėries, A. Jasmanto ( A. Maceinos) – kūrinių, J.Grušo, A. Landsbergio dramų. Išvertė 127 lietuviškai rašančių poečių (iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Australijos) kūrybos ir parengė knygą „Iš rūtų darželio“ (Aus dem Rautengärtchen 2000 m.). Už šalių bendradarbiavimo skatinimą 1996 m. apdovanotas Vokietijos Nuopelnų ordinu, 1998 m. Lietuvos Respublikos DLK Gedimimo IV laipsnio ordinu.

 

Gimė 1921 10 29 Karaliaučiuje.

 

1913 03 10 Vertimuose, Jurbarko vls. (dab. Jurbarkų sen., Jurbarko raj.) gimė Andrius Skimutis, kunigas. VDU studijavo teisę, Donelaičio draugijos (įreg. 1930 01 09, 1937 m. turėjo 9 narius), 1937 m. pirmininkas. Karo pradžioje pasitraukęs į Švediją, baigė Upsalos u-tą, vėliau kunigavo (Risbäcks, vėliau Dorotea parapijose (1952 09 12–1980 09 30)), išėjęs į pensiją gyveno Noroje. Karo metais buvo parengęs lietuvių-švedų kalbų žodynėlį.32

 

Mirė 1994 08 07 Noroje (Örebro aps. Švedijoje), ten ir palaidotas.

 

1708 03 13 Skaisgiriuose (Pakalnės aps.) mirė Motiejus Vilhelmas Meisneris (Mathäus Wilhelm Meissner), giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo Skaisgiriuose (1693–1708). Parašė giesmių (kelios jų išspausdintos 1705 m. giesmyne).

 

Gimė 1664 m. prie Gumbinės.

 

1908 03 14 Traksėdžiuose (Šilokarčemos aps.) gimė Vilius Jurgis Erikas Trumpjonas, futbolininkas, lietuvininkų veikėjas nuo 1951 m. gyveno JAV, buvo „Tėviškės“ parapijos tarybos narys.

 

Mirė 1982 12 03 Čikagoje (JAV; palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse).

 

1973 03 16 pasirodė Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1973 metams.

 

1973 03 16 atspausdintas Šv. Raštas (NT).

 

1568 03 20 Tepliuvoje mirė Albrechtas Brandenburgietis, paskutinysis „palaimintosios Mergelės Marijos vokiečių namų Jeruzalėje prieglaudos brolių ordino“ didysis magistras, Prūsijos kunigaikštis (1525–1568), Reformacijos įtvirtintojas Prūsijoje, giesmės „Tebūna taip, kaip nori Jis“ autorius.

 

Gimė 1490 05 17 Ansbache (Vokietija).

 

1898 03 20 Balneliškiuose (Jurbarko vls., dab. Jurbarkų sen., Jurbarko raj.) 20 ha gražiai sutvarkytame tėvų Endriaus Lingaičio ir Evos Dikšaitytės ūkyje gimė Simas Lingaitis, ūkininkas, sakytojas. Dar būdamas tik 25 metų amžiaus pradėjo laikyti surinkimus, buvo plačiai žinomas ne tik Jurbarko ev. liut. parapijoje, bet ir už jos ribų. 1935 06 vedė Leną Bitnerytę, susilaukė 8 vaikų, iš kurių buvo 3 sūnūs ir 5 dukros. Du sūnūs gimė dar Lietuvoje. 1941 m. kovo mėn. su šeima repatrijavo į Vokietiją. Atvyko į Kuehlungsborną, o vėliau buvo perkeltas į Pietų Vokietiją, kur ilgą laiką dirbo pas ūkininkus. Maždaug po 2-jų metų atvyko į Lebenstedtą. Daugiau nei 20 metų po karo laikė surinkimus Lebenstedte, lankė ligonis, kad kartu su jais pasimelstų ir juos dvasiškai pastiprintų, laidojo mirusius. Du vyriausi sūnūs su šeimomis gyvena JAV.

 

Mirė 1978 08 21 po trumpos ligos Lebenstedte (VFR), kur laidotuvėse dalyvavo apie 100 žmonių, o kun. senj. A. Gelžinius iš Braunšveigo pasakė gražų pamokslą.

 

1818 03 21 Ragainėje mirė Danielius Frydrichas Milkus (Daniel Friedrich Mielcke), kunigas, vertėjas. Kun. P. G. Milkaus (Peter Gottlieb Mielcke *1693 †1753 06 09) sūnus. Studijavo Karaliaučiaus u-te (įstojo 1759 m.), lankė Lietuvių kalbos seminarą (1765–1766 m.), vėliau jame mokytojavo. Baigęs u-tą, nuo 1768 m. dirbo precentoriumi Žalvoje (Želvoje, Įsruties aps.). Nuo 1769 m. buvo kunigas Žydkiemyje (Galdapės aps., dab. Lenkija), nuo 1776 m. – Mielkiemyje, nuo 1788 m. – Ragainėje. Kartu su kun. K. G. Keberiu 1788 m. sukritikavo itin prastą valdžios įsakų vertimų į lietuvių kalbą. Išvertė 4 pamokslus brolio K. Milkaus „Mišknygoms“ (1800 m.), dalyvavo polemikoje su G. Ostermejeriu dėl lietuviškų giesmynų.

 

Gimė 1739 01 11 Mielkiemyje (Stalupėnų aps.).

 

1863 03 22 Verdau (Saksonija) gimė Francas Oskaras Tecneris, vokiečių etnografas, K. Donelaičio archyvo tyrinėtojas. Su žmona išvertė į vokiečių kalbą 70 lietuviškų dainų (1897 m.).

 

Mirė 1919 02 24 Leipcige.

 

1868 03 22 Jonaičiuose (Gaidelių vls., Šilokarčemos aps.) gimė Vydūnas (Vilius Storosta, Wilhelm Storost), dramaturgas, filosofas, publicistas, Tilžės lietuvių giedotojų draugijos vadovas, keleto giesmių žodžių autorius bei vertėjas. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją, mokytojavo, vėliau studijavo Vokietijos universitetuose, dėstė Klaipėdos muzikos mokykloje. Parašė pjesių („Probočių šešėliai“, 1908 m.; „Amžina ugnis“, 1913 m.; „Pasaulio gaisras“, 1928 m. ir kt.), filosofinių, istorinių, publicistinių ir kt. darbų. Tilžėje vokiečių kalba 1932 m. išleido veikalą „Septyni šimtai metų vokiečių ir lietuvių santykių“. Siekiant propaguoti Vydūno palikimą, 1988 11 05 Vilniuje buvo įkurta visuomeninė kultūros organizacija – Vydūno draugija. Nuo 1994 m. Kintuose veikia Vydūno muziejus, 1998 m. reorganizuotas į Vydūno kultūros centrą. 2013 05 10 Detmolde Wiesenstrasse 5, ant namo, kuriame dabar veikia evangeliškas studentų bendrabutis, o 1946 m. kartu su kitais pabėgėliais keletą savaičių gyveno Vydūnas, atidengta atminimo lenta, o šoninės sienos nišoje pastatytas biustas (skulpt. Lionginas Garla). 2018-uosius LR Seimas paskelbė Vydūno metais.

 

Mirė 1953 02 20 Detmolde (Vokietija), 1991 10 19 perlaidotas Bitėnuose (Pagėgių sav.).

 

1908 03 20 Virbalyje gimė Gustavas Gildė (Gustav Gilde), kunigas. Studijavo Vokietijoje, teologinius egzaminus išlaikė VDU Evangelikų teologijos f-te. Jį vienintelį iš VDU absolventų Klaipėdos krašto Konsistorija priėmė į tarnybą (gal todėl, kad buvo vokietis). 1934–1935 m. buvo Karklininkų (Klaipėdos bažn. aps.) parapijos administratorius, 1935–1942 m. – antrasis Priekulės parapijos kunigas. 1942 m. aptarnavo ir Vanagų parapiją. Nors Klaipėdos krašte lietuviškos pamaldos buvo uždraustos, 1942 m. lietuvininkų paprašytas, Kristaus Žengimo į dangų dieną kun. G. Gildė atlaikė lietuviškas pamaldas. Po to teko ilgai aiškintis valdžiai. Nuo didesnių nemalonumų išsigelbėjo įrodęs, kad bažnytinė vadovybė jam nebuvo pasiuntusi tokio įsakymo. 1943 m. naciai jį iškėlė iš Priekulės į tolimą Vokietijos parapiją už jaunimo mokymą (naciai draudė bažnyčios tarnams mokyti jaunimą) ir nesutikimą paversti parapijos namo nacių jaunimo sporto sale. Kun. G. Gildės šeima liko Priekulėje. Kun. G. Gildė buvo vedęs Erną Hakaitę (Erna Bertha Haak *1908 11 25 Virbalyje †1941(ar 7) 05 20 Virbalyje). Gimė sūnus. Antroji žmona Ilzė (Ilse) Kersten. Gimė 3 dukros. Po II pasaul. karo kun. G. Gildė kunigavo nuo 1944 m. Dembeke (Dambeck/Mecklenburg), nuo 1955 m. katedros pamokslininku ir konsultantu jaunimo klausimais Giustrove (Domprediger Güstrow), ten pat probstu (ev. liuteronų vyresniuoju kunigu) 1960 m., nuo 1977 11 01 pensininku probstu iki mirties Plau am See R. Vokietijoje.

 

Mirė 1996 08 20 Plau am See (Meklenburge/Vakarų Pomeranija, Vokietija), palaidotas [tikriausiai] Plau am See.

 

1908 03 20 Rusnėje gimė Erikas Moseris (Erich Moser) kunigas. Kun. Frico Moserio sūnus. Kunigavo Viešvilėje (1935–1944), dalyvavo ir žuvo II pasaul. kare.

 

Mirė 1945 03 05 Gruben-Peitz (Vokietija).

 

1958 03 23 vėl pamaldos atgautoje Katyčių ev. liuteronų bažnyčioje. Nors 1948 05 14 parapija įregistruota, bažnyčia atimta, įrengtas kino teatras. 1734 05 01 pašventinta naujoji, dabartinė iš lauko akmenų bei plytų sumūryta Katyčių bažnyčia. Restauruota bažnyčia naujai pašventinta 1994 05 28 d. 2008 m. pakeistos medinės stogo konstrukcijos, vokiškomis čerpėmis uždengtas stogas, perdažytos sienos ir bokštas. 2014 06 21 pašventinti vargonai, dovanoti Gevelsbergo parapijos Vokietijoje. Pirmosios pamaldos Katyčiuose laikiname pastate pradėtos laikyti 1568 m. Nuo 2016 02 15 aptarnauja kun. Valdas Miliauskas (anksčiau kun. Reinholdas Moras).

 

1818 03 27 Wilsnacke, netoli Vitenbergo (Vokietija) gimė dr. Hermanas Teodoras Wangemanas (Hermann Theodor Wangemann), vokiečių ev. liuteronų teologas, daugelio religinių knygų autorius, ilgametis „Draugijos evangelikų misijoms stabmeldžių tarpe remti“ direktorius. Ši populiari draugija Mažojoje Lietuvoje buvo vadinama tiesiog „Wangemanno pasiuntinystės draugyste“.

 

Mirė 1894 06 18 Berlyne.

 

1823 03 27 Karaliaučiuje mirė Liudvikas Bačko (Baczko), vokiečių rašytojas, istorikas, paskelbė Mažosios Lietuvos lietuvių liaudies dainų tekstų, parašė veikalų iš Rytprūsių istorijos.

 

Gimė 1756 06 08 Lėciuje (Rytprūsiai, dab. Lenkija).

 

1918 03 28 Stankiškiuose (Kintų vls., Šilokarčemos aps.) gimė Alfredas Vėlius (Alfred Wehlus), pedagogas, Mažosios Lietuvos išeivijos veikėjas, kunigas. Baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo g-ją. Studijavo teologiją Ciuricho un‑te (Šveicarija). Per II pasaul. karą studijavo VDU ir VU. Nuo 1941 m. dėstė vok. kalbą Šiaulių mok. seminarijoje, vėliau – Šiaulių prekybos in‑te. 1944 m. paimtas priverstiniams Karaliaučiaus fortifikavimo darbams. Baigiantis II pasaul. karui atsidūrė V. Vokietijoje, JAV kontroliuojamoje zonoje. 1948 m. Pasaulinės liuteronų s‑gos centre Vokietijoje karo pabėgėliams iš Lietuvos skaitė teol. ir ped. paskaitas. 1949 m. pab. persikėlė į JAV. Vėliau Čikagos (Ilinojaus v‑ja, JAV) ir Ilinojaus (Čikagoje) un‑tuose studijavo anglų k. ir sociologiją. 1954 06 19 „Tėviškės“ lietuvių ev. liuteronų bažnyčioje A. Vėlius susituokė su kraštiete Greta Staraite (Gretel Stars), kilusia iš Verdainės parapijos Laudžių (Laučių) kaimo. Susilaukė trijų vaikų: Eleanoros, Jurgio ir Rūtos. Šiems dar esant paaugliams, Greta Vėlienė (1921 02 05–1970 07 25) mirė po sunkios ligos. Gavęs JAV pilietybę 1956–1958 m. mokytojavo vid. m‑loje Čikagoje. 1992 04 26 Šilutės ev. liuteronų bažnyčioje ordinuotas kunigu. 1992–1995 m. dėstė dogmatiką KU Ev. teologijos centre. KU doc. ir garbės dr. (1995 05 19), aptarnaudavo Vilniaus ev. liuteronų parapiją, bendradarbiavo spaudoje. Į liet. k. išvertė Bibliją (išl. 1988 m., Brookfield, Illinois (JAV), 32000 m.; su apokrifais). Parašė ~20 rel., filos., ped. pobūdžio veikalų: „Keletas amžinybės tiesų ir įstatymų“, 1991 m., „Malūnas“, 1993 m., „Inkaras“, 1995 m., „Sąžinė ir tavo sąžiningumas“, 1996 m., „Skausmas“, 1997 m., ir kt., biograf. apybraižų, atsiminimų („Ventės ragas“, 1998 m. ir kt.).

 

Mirė 2009 02 03 St. Louise (Missouri valstija, JAV) [pagal kitą šaltinį Northamptone (Pensilvanijos valstija, JAV)], palaidotas Justice’o Lietuvių tautinėse kapinėse (Čikagos priemiestyje).

 

1933 03 29 Pagėgiuose mirė Martynas Šernius (Martin Schernus, Szernus), misionierius, kunigas. Dar besimokindamas Barmeno misijos m-loje, 1904 08 21 (vėliau kitose vietose) M. Šernius Šilokarčemoje skaitė pranešimą apie misijos veiklą Kinijoje ir kitur, rodė šviesos abrozus. Apie 13 metų dirbo Reino misijoje misionieriumi tarp batakų tolimoje Borneo (dab. Kalimantan) saloje Malajų salyne (dab. Indonezija, 1908–1920) Tameanglajang , Puruk Tjahu stotyse. Kunigavo Kudirkos Naumiestyje (1921–1924), Rusnėje (II kunigas valdytojas 1925–1928), Rukuose (1928–1929), Pagėgiuose (1929–1933). Per 4 savaites pastatė Pagėgių ev. liuteronų bažnyčią (įšv. 1933 02 19). Lietuviškoje Pagėgių progimnazijoje mokė tikybos. Redagavo atgaivintą pasiuntinystės dvisavaitinį (nuo 1930 m. savaitinį) laikraštėlį „Alyvų lapai iš žemės amžino pakajaus“ (1926–1932). Išsp. 4 kalendorius „Krikščioniškos namų kalendros“ (1927–1930). Žmona Fryda Šernienė (Frieda Schernus, g. Stoike) organizavo Puruk Tjahu stotyje siuvimo klubą, mokytojavo. Kun. M. Šernius mirė nuo širdies stabo. Palaidotas 04 03 Pagėgių ev. liuteronų kapinėse.

 

Gimė 1879 03 25 Pangesuose (Drukių vls., Klaipėdos aps.).

 

 

 

2018 m. balandis

 

 

 

1803 04 03 Narkyčiuose (nuo 1946 rus. Meždurečje, Įsruties, nuo 1946 rus. Černiachovsk, Kaliningrado sr., aps.) mirė Karolis Pridrikis Jordanas (Carl Friedrich Jordan), kunigas. 1741 09 28 įsimatrikuliavo Karaliaučiaus u-te. Precentorius. Nuo 1755 01 31 Narkyčių kunigo adjunktas, paskui ten pat iki mirties klebonas. Kunigo Jono Gotfrydo Jordano (Johann Gottfried Jordan) tėvas.

 

Gimė 1725 01 01 Mėrūniškiuose.

 

1703 04 04 Karaliaučiuje mirė Bernardas Zandenas, vyskupas, talkinęs S. Bitneriui verčiant NT, parašė du katekizmus. Kunigavo, profesoriavo Karaliaučiaus universitete.

 

Gimė 1636 10 04 Įsrutyje.

 

1998 04 06 Šilutėje mirė Jurgis Plonaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės, politikos, kultūros ir sporto veikėjas, bankų darbuotojas, Šilutės mst. garbės pilietis (1991 05 22). Už nuopelnus kraštui ir lietuvybei apdovanotas Ldk Gedimino ordino medaliu ir Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu (1936 m.). Parašė prisiminimų apie Vydūną („Vydūnas“, 1999 m.).

 

Gimė 1902 09 19 Žiaukuose (Kintų vls., Šilokarčemos aps.).

 

2008 04 06 dovanotų vargonų, atvežtų iš Mőlln parapijos (Šiaurės Elbės Bažnyčia, Vokietija), pašventinimas Klaipėdos ev. liuteronų bažnyčioje.

 

1973 04 08 Šilutėje įšventintas kunigu diakonu ilgametis diakonas (1958 m.) Jonas Okas (g. 1922 03 07 Bijotuose, Tauragės aps., Tauragės aps.) [Patikslinta gimimo vieta ir data]. 1978 08 13 ten pat pakeliamas visateisiu kunigu. Aptarnavo Šilutės ir Skirsnemunės (Žvyrių) bei kitas parapijas. 1975–1995 m. buvo LELB Konsistorijos narys (1970 08 23 išrinktas kandidatu), nuo 1983 m. – pirmininko pavaduotojas, nuo 1990 m. – prezidiumo narys. Dalyvavo Europos bažnytinėse tarptautinėse konferencijose Taline (1980 m.), Maskvoje (1983 m.). Liko nevedęs.

 

Mirė 2011 06 01 Tauragėje, palaidotas Joniškės ev. liut. kapinėse šalia mamos.

 

1978 04 09 Tauragėje gimė Mindaugas Kairys, 1998 09 27 Tauragės ev. liuteronų Martyno Mažvydo bažnyčioje buvo įvestas diakono tarnystei, 1999 03 21 buvo ordinuotas kunigu diakonu Jurbarko, Skirsnemunės, Smalininkų ir Vilkyškių ev. liuteronų parapijose. 2009 m. suteiktas sidabrinis tarnybinis kryžius. Išrinktas LELB Konsistorijos nariu 2005, 2011 m.

 

1938 04 12 Rasytėje (Žuvininkų aps.) mirė Johanas Tynemanas (Johannes Thienemann), kunigas, domėjęsis gamtos mokslais (ornitologas). Visą savo gyvenimą paskyrė Kuršių nerijos gamtos tyrimams. Įsteigė pirmąją pasaulyje paukščių žiedavimo stotį Rasytėje (1901 m.), kurioje dirbo iki 1929 m.

 

Gimė 1863 11 12 Gangloffsömmerne (Vokietija).

 

1978 04 13 pasirodė Lietuvos TSR evangelikų bažnyčios kalendorius 1978 metams.

 

1908 04 14 Cintjoniškiuose (dab. Šilutė) mirė Martynas Šernius, vertėjas, spaustuvininkas ir leidėjas. Dirbo spaustuvėse Tilžėje ir Klaipėdoje. Išspausdino lietuviškų knygų ir kalendorių, leido „Lietuvišką ceitungą“, išvertė didaktinės vokiečių prozos.

 

Gimė 1849 11 10 Voveriškiuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.).

 

1938 04 15 Begėdžiuose (Kebelių vls., Klaipėdos aps., dab. Šilutės raj.) gimė Eva Erika Labutytė (Vanagienė), žymi Lietuvos grafikė, dramatiško Mažosios Lietuvos paveldo įprasmintoja. Vilniaus ev. liuteronų parapijos atkūrimo signatarė (1988 11 19).

 

Mirė 2003 09 18 Vilniuje, palaidota Plikių kapinėse (Klaipėdos raj.).

 

1833 04 16 Lenkijoje gimė Rudolfas Šrėderis (Rudolf Schroeder), kunigas. Studijavo kameralinius mokslus ir teologiją Tartu u-te (1853–1857). Vikaras Marijampolėje (1857–1860), kunigas Vižainiuose (1860–1861).

 

Mirė 1861 m. Vižainiuose (dab. Lenkija).

 

1613 04 17 Priekulėje mirė ev. liuteronų kunigas Frydrichas Masalskis, vienas iš J. Bretkūno Biblijos vertimo koreguotojų.

 

Gimė apie 1558 m. Lietuvoje.

 

1993 04 17 [patikslinta mirimo diena] Klaipėdoje mirė po insulto (palaidotas Anaičių kapinėse) Kurtas Moras (Kurt Johann Moors), 1976 11 09 Konsistorijos paskirtas, o 1976 11 14 Šilutėje įvestas Klaipėdos diakonu, 1978 05 09 Tauragėje įšventintas kunigu diakonu, o 1978 05 21 Klaipėdoje įvestas tarnauti šiai parapijai. 1979 m. baigė Rygos ev. liuteronų kunigų seminariją. Gyveno Karklininkuose (dab. Karklė), giedojo surinkimo chore (vad. sakytojas H. Kurmis), dirbo kolūkyje bitininku. Nuo 1973 m. Klaipėdos parapijos k-to narys (kasininkas), sakytojas, nuo 1980 m. gyveno Girkaliuose. Nuo 1983 m. aptarnavo 4 parapijas: Šilutės (kartu su kun. J. Oku), Būtingės, Klaipėdos, Švėkšnos. 1980 m. kartu su sūnumi Reinholdu slapta sukvietė Klaipėdos krašto jaunimą į pokario pirmąsias jaunimo stovyklas Kintuose ir Būtingėje (jose kalbėta apie dorovę, teologiją, M. Lietuvą). Kun. diak. K. Moras vadovavo Biblijos studijų būreliams. 1980 09 06–13 dalyvavo Taline Europos Bažnyčių, 1982 05 10–14 – Maskvoje tarptautinėje taikos konf-joje, 1983 11 05–17 – Martyno Liuterio gimimo jubiliejaus 500-ųjų metinių minėjime Eislėbene (Eisleben, Vokietija), 1986 05 12–15 – gen. Sinode Šverine (Schwerin, VDR). 1989 m. jo iniciatyva sutvarkytos Anaičių sen. kapinaitės. 1990 m. dalyvavo lietuvininkų bendrijos Mažoji Lietuva rengtose ekspedicijose į kun. J. Bretkūno gimtinę Bambalius (vok. Bambelin, netoli Frydlando, nuo 1946 rus. Pravdinsk), ten vadovavo pirmoms pokario pamaldoms, pasakė pamokslą. Su kitais organizavo Vydūno palaikų parvežimą iš Vokietijos į Lietuvą. Kun. K. Moro pastangomis 1990 m. Klaipėdoje, Šv. Jono bažnyčios buv. klebonijoje, įsteigta bažnyčia. Kun. diak. K. Moras 1991–93 buvo Klaipėdos vok. g-jos tikybos mokytojas.Dažnai įvardijamas ir kunigu, tačiau Konsistorija neturi tai patvirtinančio dokumento. 1983 08 28 ir 1990 07 28 išrinktas LELB Konsistorijos nariu (1976 06 20 – kandidatu). Vedė 1958 04. Žmona Lydija Kuodytė. Sūnus Reinholdas – kunigas ir dukra Rūta, 4 vaikaičiai.

 

Gimė 1936 11 27 Laukžemiuose (Trušelių vls., Klaipėdos aps.).

 

2008 04 19 Plikių ev. liuteronų bažnyčioje diakono tarnystėn įvestas teologijos bakalauras Andrius Stakelis (g. 1980 05 21 Versmininkuose (Šilutės raj.)).

 

1923 04 20 Gudeliuose (Pandėlio vls.) gimė Jonas Zemvaldas Balkevičius, kalbininkas, VU doc. (1966 m.), dr. (1963 m.). Parašė kn. „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė“ (1963 m.), „Lietuvių kalbos predikatinių konstrukcijų sintaksė“ (1998 m.), parengė „Latvių-lietuvių kalbų žodyną“ (su J. Kabelka, 1977 m.), „Lietuvių-latvių kalbų žodyną“ ( su kt., 1995 m.) ir kt. Išvertė latvių literatūros kūrinių.

 

Mirė 2000 12 08 Vilniuje.

 

1833 04 23 Šaipiuose (Kretingalės vls., Klaipėdos aps.) gimė Jonas Pipiras (vok. Johannes Pipirs, latv. Janis Pipirs), kunigas, religinės literatūros rengėjas. Baigęs Tilžės gimnaziją (1847–1855), 1855–1858 m. studijavo Karaliaučiaus u‑te, 1859–1861 m. – Vitenbergo kunigų seminarijoje. 1861 10 01 įšventintas kunigu. Kunigavo Nidoje (1861 10 15–1863 m., čia ir mokytojavo), Įsėje (1863 Velykoms–1869 m.), Kraupiške (1869–1871 m., II kunigas), Tauragėje (1872 01 01–1882 m., čia dėl lietuvių švietimo ir liet. knygų gabenimo iš M. Lietuvos buvo persekiotas Rusijos valdžios ir priverstas bėgti iš Tauragės) su 8 filijomis, 1882–1887 m., II (1883 m. aptarnavo ir Tauragę su filijomis), 1887–1912 m. – I kunigas Klaipėdos žemininkų bažnyčioje iki mirties. Garsėjo kaip pamokslininkas; pamokslus skelbė savo leidžiamame laikr. „Aušros žvaigždelės spinduliai“. Išleido pamokslų rink. „Mišios“ (1904, 1913 m.). Redagavo period. leidinį „Nusidavimai apie evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonų“ (1888–1889). Iš vok. kalbos vertė giesmes (rink. „Mieli broliai lietuvininkai“ 1888 m., „Pasiuntinystės arpos“ ir „Giedokit“, abu 1890 m.). Su kt. peržiūrėjo Biblijos liet. vertimo 1897 m. laidą. Išleido liet. kalbos vadovėlį vok. kalba „Litauische Sprachlehre mit Berücksichtigung des Selbstunterrichts“ (1899 m. Lietuviškas kalbamokslis). Iš vok. kalbos išvertė ir petaisė kn. „Krikščioniška venčiavonystė ir jos pareigos“ (1910 m.). Klaipėdos g‑joje dėstė liet. kalbą. Prisidėjo prie peticijų grąžinti liet. kalbą į krašto m‑las. Dalyvavo surinkimininkų judėjime. Rūpinosi mokytojų seminarijos steigimu Klaipėdoje. 1881 m. įstojo į Lietuvių literatūros d-ją. Vedė 1861 10 03 Karaliaučiuje. Žmona Mina Kriūger (Minna Auguste Crüger *~1840 †1922 03 29 Skaisgiriuose?). 4 sūnūs ir 2 dukros. Sūnus Emilis Francas Teodoras Pipiras (Emil Franz Theodor Pipirs *1865 04 20 Įsėje), kunigo pagalbininkas Gastose (rus. Slavsk, 1889–1890 m.), kunigas Rukuose (1890–1901), vėliau nacionalliberalų partijos sekretorius Geldapėje. Sūnus Artūras Pipiras (Arthur Bruno Heinrich Pipirs *1867 05 05 Įsėje), kunigas Eidaičiuose prie Ramučių (1895–1900 m. diakonas), Rusnėje (1900–1903 m. valdytojas), Nidoje (1903–1906 m., prieš tai čia kurį laiką mokytojas 1903 07 01), Vyžiuose (1906–1909), Katniavoje (1910–1924), Įsėje (1924 06 15–1927 10 01), Skaisgiriuose (1932 privatus asmuo). Kun. J. Pipiras mirė po ilgos ir sunkios ligos, bal. 3 d. palaidotas Skaisgirių bažnyčios šventoriuje (Pakalnės apsk.), kur kunigavo 1909–1937 m. žentas Karl Wessolleck (*1862 03 18 †1953 06 11 Bad Tőlz (Bavarijoje, VFR). Karlas W. kunigavo trumpai 1944 m. Kretingalėje. Jo žmona Marta Pipiraitė (Martha Maria Amalia Pipirs *1875 04 11 Tauragėje †1965 01 31 Bad Tőlz), kunigo Jono Pipiro dukra, urna palaidota Bad Tőlz (VFR). Jos antras vyras Artūras Neumanas (Arthur Neumann).

 

Mirė 1912 03 29 Klaipėdoje, palaidotas Skaisgiriuose (Pakalnės aps.).

 

1953 04 23 Klaipėdoje gimė Vytautas Albertas Gocentas, ekonomistas, knygius, lietuvininkų poetas, kraštotyrininkas, Maž. Lietuvos kultūros ir rašto paveldo puoselėtojas, vienas tradicinių (nuo 2000 m.) „Sueigų pas Martyną Jankų“ Bitėnuose organizatorių. 1976 m. baigė Vilniaus universiteto Finansų ir apskaitos fakultetą ir dailininko Kosto Dereškevičiaus studiją. 1976–1979 m. dirbo Finansų ministerijoje, 1979–1987 m. – Valstybiniame leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komiteto Darbo mokslinio organizavimo laboratorijoje (1980–1981 m. tarnavo karininku sovietų kariuomenėje Kaliningrade), 1987–1994 02 15 Lietuvos valstybinio bibliotekų kolektoriaus direktorius, nuo 1970 m. dalyvauja tautodailės tapybos parodose Klaipėdoje, Vilniuje, Juodkrantėje, Palangoje, Rusnėje, Karaliaučiuje, Kogalyme (Sibiras) ir kitur. Nuo 1994 02 18 iki šiol Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Komplektavimo skyriaus vedėjas (dab. Bibliotekos fondo plėtros skyriaus vadovas). Ilgametis Reformacijos draugijos pirmininko pavaduotojas.

 

1978 04 23 Heidelberge (Vokietija) mirė (per operaciją) Ernestas, Ernstas (Rimtis) Martynas Kavolis, vyresn. mokytojas, mokyklos vedėjas, vertėjas. Kartu su Hermannu Buddensiegu iš liet. į vok. kalbą išvertė 3 kn.: K. Donelaičio „Metus“, D. Poškos „Mužiką Žemaičių ir Lietuvos“ ir A. Baranausko „Anykščių šilelį“. Vertė ir kitų liet. poetų eil. ir kt. Palaidotas šalia tėvų Mueckenloche, kur nuo 1954 m. iki mirties buvo pradžios mokyklos vedėjas.

 

Gimė 1922 01 06 Stonaičiuose (Saugų vls., Šilokarčemos aps.).

 

1938 04 25 Kudirkos Naumiestyje gimė Algimantas Žilinskas, Lietuvių liuteronų Išganytojo parapijos kunigas Toronte (Kanada, 1998 05 17–2017 12 31), įšventintas 1963 06 23 Toronte Šv. Andriaus ev. liuteronų bažnyčioje. Parapija baigė savo veiklą 2017 12 31.

 

2003 04 25 Tauragėje staiga mirė LELB vyskupas (išrinktas 1995 07 29, konsekruotas 1995 10 31) Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis (Tauragėje įšventintas kunigu diakonu 1984 04 29, o kunigu – 1990 07 29), palaidotas Joniškės kapinėse šalia tėvo vyskupo J. V. Kalvano. 1983 08 28 išrinktas LELB Konsistorijos pirmininko pavaduotoju, 1990 07 28 – vyskupo augziliaru (padėjėju).

 

Gimė 1948 08 02 Tauragėje.

 

1983 04 28 pasirodė Lietuvos evangelikų bažnyčios kalendorius 1983 metams.

 

 

 

2018 m. gegužė

 

 

 

1878 05 01 Naujakiemyje (Smilgių vls., Pilkalnio aps.) gimė Albertas Storosta, Mažosios Lietuvos pedagogas, kompozitorius, dainininkas, vargonininkas. Vydūno brolis.

 

Mirė 1905 02 15 Įsrutyje.

 

1903 05 01 Labguvoje mirė Jurgis Mikšas, spaudos darbuotojas. Mokėsi Tilžės gimnazijoje, tarnavo valdiškose įstaigose. Redagavo „Aušrą“, leido „Nemuno sargą“.

 

Gimė 1862? 03 18 Virkytuose (Lapynų vls., Šilokarčemos aps.).

 

1988 05 01 Skirvytėlėje (dab. Rusnė) mirė Adomas Goberis, žvejas, tautosakos ir liaudies dainų pateikėjas.

 

Gimė 1901 06 06 Skirvytėlėje (Šilokarčemos aps.).

 

1833 05 05 Heilsberge (dab. Lenkija) gimė Friedrichas Vilhelmas Zybertas (Friedrich Wilhelm Siebert), Mažosios Lietuvos poligrafijos veikėjas. Jo įkurta spaustuvė veikė Šilutėje (1861–1922) ir Klaipėdoje (1865–1944).

 

Mirė 1900 03 12 Klaipėdoje.

 

1978 05 08 Galnėje (Vainuto sen., Šilutės raj.) gimė Liudas Miliauskas, 1998 06 01 įvestas diakono tarnystei Katyčiuose, 2002 08 24 ordinuotas kunigu Žemaičių Naumiesčio ev. liuteronų bažnyčioje. 2005 11 27 įvestas Čikagos „Tėviškės“ parapijos kunigu.

 

1978 05 08-09 Vilniuje pirmą kartą apsilankė PLS atstovai iš Ženevos: Europos sekretorius kun. dr. Paulius Hansenas ir kun. Ristas Letonenas.

 

1978 05 09 Tauragėje įšventintas kunigu diakonu Kurtas Moras (g. 1936 11 27 Laukžemiuose (Trušelių vls., Klaipėdos aps.)).

 

Mirė 1993 04 17 Klaipėdoje. Palaidotas Anaičių kapinėse.

 

1758 05 10 Vėluvoje gimė Johanas Gotfrydas Cygleris (Johann Gottfried Ziegler), ev. liuteronų kunigas. 1776 04 17 įstojo į Karaliaučiaus u-tą. Nuo 1785 02 07 subrektorius Frydricho m-loje ir precentorius Gumbinėje, 1788 04 18 in Schloß (vieta neaiški, tikriausiai Pilies bažnyčia Karaliaučiuje) įšventintas kunigu. 1788 04 18–1846 01 24 kunigas Kretingalėje. Nuo 1831 m. Klaipėdos bažn. aps. superintendentas, nuo 1844 04 24 konsistorijos narys. 1835 04 18 šventė 50-mečio jubiliejų (gal savo veiklos?). Vedė Priekulėje 1788 04 26. Žmona Katryna Šarlotė Šimelpenigytė (Catharina Charlotte Schimmelpfennig *1759 01 05 Priekulėje †1842 12 02 Jociškiuose), Priekulės kunigo Martyno Šimelpenigio (Martin Schimmelpfennig *1706 10 15 Piktupėnuose †1778 10 17 Priekulėje), dukra. Jos I vyras Priekulės parapijos adjunktas (kunigo pavaduotojas, 1774–1778) Vilhelmas Vitikas (Wilhelmus Wittichius *1745 08 09 Šilokarčemoje †1778 07 16 Priekulėje), sutuokti 1775 02 23 Priekulėje. Po Teodoro Zudnachovijaus (1728–1801) mirties 1802 07 06 Jociškių dvarą už 8000 talerių pirko J. G. Cygleris, kuris Cyglerių šeimai priklausė iki 1900 (po II pasaul. karo visiškai sunaikintas). Trys sūnus, iš jų 2 kunigai Johanas Vilhelmas Augustas ir Karolis Eduardas.

 

Mirė 1846 01 24 Kretingalėje, ten ir palaidotas šalia žmonos.

 

2003 05 10 Bitėnų kapinaitėse pašventintas akmeninis paminklas – simbolinis altorius su atversta knyga – kunigui, poetui Kristijonui Donelaičiui.

 

1948 05 14 po karo įregistruota Katyčių ev. liuteronų parapija. 1958 03 22 po ilgesnės pertraukos (buvo įrengtas kino teatras) vėl laikomos pamaldos bažnyčioje (1734 05 01). 1994 05 28 restauruota bažnyčia naujai pašventinta. 2008 m. pakeistos medinės stogo konstrukcijos, vokiškomis čerpėmis uždengtas stogas, perdažytos sienos ir bokštas. 2014 06 21 pašventinti vargonai, dovanoti Gevelsbergo parapijos Vokietijoje. Parapija įsteigta 1568 m. Nuo 2016 02 15 aptarnauja kun. Valdas Miliauskas (anksčiau kun. Reinholdas Moras).

 

1843 05 17 Gaištautuose (Būdviečių vls., Ragainės aps.) gimė Vilius Bruožis, literatas. Baigė Karaliaučiaus universitetą, dirbo gydytoju. Paskelbė antigermaniškų eilėraščių, publicistinių straipsnių.

 

Mirė 1909 07 06 Tilžėje.

 

1763 05 19 Karaliaučiuje mirė Francas Albertas Šulcas (Schultz), teologas, ev. liuteronų kunigas, 1731–1763 m. Karaliaučiaus u-to Lietuvių kalbos seminaro vedėjas.

 

Gimė 1692 09 25 Neustettine (dab. Szczecinek, V. Pamario vaivadija, Lenkija).

 

1563 05 21 Ragainėje mirė Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmuso prasti žodžiai“ (1547 m.) parengėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete (pirmasis lietuvis absolventas), kunigavo Ragainėje. Dar išleido „Giesmę šv. Ambraziejaus“ (1549 m.), „Formą krikštymo“ (1559 m.), parengė giesmyną „Giesmės krikščioniškos“ (d. 1 išl. 1566 m., d. 2 – 1570 m.) ir maldyną „Parafrazis“ (1574? m.). 1998 02 19 Ragainėje (dab. Neman) prie buv. bažnyčios pritvirtinta memorialinė lenta M. Mažvydui.

 

Gimė apie 1520 m. Žemaitijoje (spėjama, kad Švėkšnos–Gardamo (2007 m. pastatytas koplytstulpis)–Žemaičių Naumiesčio (2007 m. t. p. pastatytas koplytstulpis) areale) (Šilutės raj.).

 

1843 05 21 pašventinta dabartinė Tauragės ev. liuteronų bažnyčia. 1840 06 07 pašventintas kertinis akmuo. Varpas išlietas Rygoje 1838 m. 1938 09 18 pašventintas atstatytas bokštas (susprogdintas 1915 m.). 1983 01 30 naktį audra nuplėšė bokšto kryžiaus skersinę dalį; kryžius atstatytas 1983 06 04. Parapija įsteigta 1567 06 24. 2011 02 20 po pusės metų restauravimo darbų vėl vyksta pamaldos bažnyčioje. 2012 12 17 į bažnyčios lauko nišas sugrąžintos M. Mažvydo ir M. Liuterio skulptūros (pirmą kartą pašventintos 1987 06 21). Sovietmečiu Tauragė buvo tapusi Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios centru, čia rezidavo vyskupas, telkėsi gausiausia parapija. Aptarnauja kun. Mindaugas Dikšaitis.

 

1998 05 21 Žeimelyje įšventintas kunigu diakonu Erikas Laiconas, esperantininkas (g. 1928 06 11 Bliūdžiuose (Nemunėlio Radviliškio apyl.)).

 

Mirė 2008 01 28 Kaune. Palaidotas Eigulių kapinėse.

 

1813 05 22 Priekulėje mirė Danielius Gotlibas Zetegastas, išleidęs bitininkystės vadovėlį „Naudingos bičių knygelės“ (1801 m.). Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo Priekulėje.

 

Gimė 1741 09 16 Barčiuose (Visbarynų vls., Pilkalnio aps.).

 

1793 05 29 Narkyčiuose (Įsruties aps.) gimė Karolis Augustas Jordanas (Carl August Jordan), ev. liut. kunigas, M. Lietuvos raštijos veikėjas. Kun. Pridrikio Vilhelmo Jordano (*1766 12 02 †1845 04 18) sūnus. 1811 03 28–1815 m. studijavo Karaliaučiaus u-te, 1811 m. lankė Liet. kalbos seminarą. Iki 1825 m. buvo Įsruties m-los mokytojas (konrektorius) – vėliau vedėjas (rektorius). 1825–1832 m. Gumbinės senamiesčio parapijos antrasis kunigas. Nuo 1832 m. Ragainės vok. parapijos kunigas. Enciklopedijose klaidingai rašoma, kad čia buvo vyskupu (juo buvo Eduardas Zygleris). 1846 m. Ragainėje buvo sušaukęs pasitarimą lietuviško žodynėlio rengimo reikalais, kuriame dalyvavo F. Kuršaitis, Būdviečių kun. N. F. Ostermejeris (Ostermeyer) ir Ragainės kun. K. H. Malkevičius (Malkvitz). 1850 m. Tilžės apylinkėje išrinktas Erfurto (Erfurt, Vokietija) parlamento nariu. 1846–1855 m. Karaliaučiaus žurnale Neue Preussische Provinzial-Bläter išspausdino lituanistinių, etnografinių, mitologinių straipsnių: Laume (1846 m.), Apie lietuviškąjį žodyną (Über litauisches Wörterbuch 1846 m.), Pastabos knygoms žemaičių tarme (Verzeichnis von Büchner in Žemaitischer Mundart 1849 m.), Dėl lietuvių kalbos gramatikos (Zür Grammatik der litauischen Sprache 1849 m.), Jurginės Lietuvoje (Der Georgentag (Jurginnes) in Litauen 1849 m.), Kai kurie lietuvių kalbos žodžiai ir prof. Šleicheris (Einige Worte über die litauische Sprache und Professor Schleicher 1853 m.). 1848 m. kun. K. A. Jordanas naujai parengė kun. T. Lepnerio (Lepner) 1744 m. veikalą Prūsų lietuvis (Der preussische Litauer). Jis rinko kalbinę medžiagą G. H. F. Neselmano (Nesselmann) liet.-vok. kalbos žodynui (1851 m.), kun. L. F. K. Neiso (Neiss) parengtoms Ewangeliszkoms Miszknygoms (1856 m.) išvertė į liet. kalbą keletą pamokslų. 1870 m. atskiru lapeliu išspausdino Wakta Prie Rynupės (liet. vertimą iš Die Wacht am Rhein). Kun. K. A. Jordanas vertė į liet. kalbą vokiškų eilėraščių. Pvz., G. H. F. Neselmanas 1877 m. leidinyje Altpreussische Monatsschrift (XIV, p. 673-674) paskelbė kun. K. A. Jordano išverstą F. Šilerio (Schiller) eilėraštį Dauboj tarp kerdžių wargdienuju. Vedė 1818 m. Žmona Eleonora Goetschaitė (*1801 11 11 †1857 10 12). Gimė 5 sūnūs ir 4 dukros (dar vienas kūdikis mirė mažas).

 

Mirė 1871 08 09 Ragainėje, palaidotas [tikriausiai] ten pat.

 

1993 05 29 pirmosios atkurtos Vyžių ev. liuteronų parapijos pamaldos atgautoje bažnyčioje. 1857 10 01 įkurta parapija. 1865 05 21 padėtas bažnyčios kertinis akmuo. 1866 11 07 mūrinė bažnyčia su bokštu pašventinta. Po karo 1948 08 22 parapija vėl įregistruota. Apie 1960 m. sovietų valdžia bažnyčią uždarė ir pavertė grūdų sandėliu. Aptarnauja kun. Valdas Miliauskas (oficialiai paskirtas 2016 02 15, iki tol ketverius metus administravo pagal įgaliojimą). 2008 06 10 parapijoje įregistruotas reabilitacijos centras VšĮ „Gabrielius“ (nuo 2010 04 01 direktorius V. Miliauskas).

 

1993 05 31 pašventinta Natkiškių ev. liuteronų bažnyčia, įrengta buv. klebonijoje (1904 m.). 1903 09 04 padėtas bažnyčios kertinis akmuo, 1904 11 29 pašventintos didingos mūrinės neogotikinės bažnyčios bokštas 1944 m. numuštas, o po karo pastatas visiškai nugriautas. Parapija įkurta 1895 04 01, atkurta 1992 m. Aptarnauja kun. Gediminas Kleinas.

 

2008 05 31 Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje ordinuotas kunigu ir parapijos antruoju dvasininku įvestas Ričardas Dokšas (g. 1967 03 10 Klaipėdoje). 2006 03 12 įvestas diakonu Priekulės ev. liuteronų bažnyčioje. Nuo 2009 m. spalio ir Polocko (Baltarusija) šv. apaštalų Petro ir Pauliaus ev. liuteronų parapijos klebonas. 2011 06 25 ir 2017 07 15 išrinktas LELB Konsistorijos nariu.

 

 

 

2018 m. birželis

 

 

 

1848 06 ?? Jurbarke (nuo 1946 rus. Majovka, Įsruties, nuo 1946 rus. Černiachovsk, Kaliningrado sr., aps.) gimė Martynas Keturakaitis (Martin Keturakat), kunigas, spaudos darbuotojas. Teol. mokslus baigė 1878 m. vasarą Reino (Rhein) misijos Barmeno seminarijoje (Vokietija). Ordinuotas kunigu 1878 m., bet dėl lėšų stokos į misijas Amerikoje dirbti neišvyko. Apie 2 metus keliavo po M. Lietuvą propaguodamas misijų veiklą, rinkdamas joms aukas. Lietuvininkams užkliuvo, kad jis plaukų sklastymą ne ant vidurio galvos, kaip visi surinkimininkai, bet ant vienos pusės nešiojo. Išlaikęs vieną teologijos egzaminą Kuršo konsistorijoje Mintaujoje (Mitava, dab. Jelgava, Latvija) M. Keturakaitis buvo paskirtas Kretingos kunigu. Tam privalėjo priimti Rusijos pilietybę. 1880 11–1883 m. buvo Kretingos, 1883–1892 m. – Tauragės ev. liuteronų parapijos klebonas, aptarnavo ir Batakių (bažn. pašv. 1885 10 27), Jurbarko, Kelmės, Margiškių (Sartininkų), [Žem.] Naumiesčio (paskutinis krikštas 1892 12 20), Raseinių, Skaudvilės, Šilalės bei Žvyrių (Skirsnemunės) parapijas (filijas). Buvo labai geras pamokslininkas, labdarybės veikėjas, liet. švietėjas. Bendradrarbiavo su H. Holco (Hölz) ir M. Šerniaus leidykla Klaipėdoje, rengė spaudai knygas (Dž. Baniano Krikščionies kelionė..., 1878 m.; M. K. peržiūrėjo ir papildė giesmyną Visokios naujos giesmės..., 1879 m., o gal sakytojas Mikelis Kybelka?; koregavo ir paaiškinimus paveikslams parašė J. Arnto Rojaus darželiui..., 1879 m. ir kt.). M. Lietuvoje, susitaręs su rusų sienos sargybiniais, prikraudavo didelį vežimą ir atveždavo į D. Lietuvą draudžiamosios spaudos (ne tik evangelikų tikybos, bet ir kat. knygų, pasaulietinės lit-ros). Nuo 1888 m. savo parapijose steigė slaptas m-las. Rūpinosi ev. liuteronų liet. knygų legalizavimu – tikriausiai jo paraginti parapijiečiai M. Juozepaitis ir J. Jurgutaitis 1891 11 24 parašė Raseinių apskrities ispravninkui, pats 1891 12 24 prašė Kauno gubernatoriaus. Tauragės muitinė ėmė sulaikyti jam adresuotus knygų siuntinius, kuriuose rasdavo ir lietuviškų knygų. 1892 m. susektas (per kratą jo namuose rastos 5 liet. knygos lotynišku ir gotišku raidynais) ir pašalintas iš pareigų (caro 1892 09 29 paliepimu jam uždrausta gyventi Vilniaus, Kauno ir Gardino gub.), paspruko į M. Lietuvą. Trumpai gyveno Jelgavoje, gal Kurše ieškojo kunigo vietos. Nuvykęs į Sankt Peterburgą (lankėsi trejuose caro rūmuose) prašyti leidimo gyventi D. Lietuvoje, suimtas ir 1895 m. be šeimos ištremtas į Kaukazą, Turkijos bei Irano pasienyje. Ten dirbo mažos Alexandershilfo netoli Tbilisio (Tiflis) ev. liuteronų parapijos (65 šeimos, be algos) kunigu. 1896 01 10 parašė eiliuotą laišką M. K. (tikriausiai Mikeliui Kybelkai) „Ak mylims brolau Kristuje!..“ (51 ketureilių posmelis), kurį išspausdino Keleivis (1896 02 25) Priekulėje. 1897 m. per Turkiją pabėgo iš tremties į M. Lietuvą. 1897 m. liepos pr. kaip Rusijos valdinys su šeima iš Elbingo išvyko į JAV. Iš Hamburgo plaukė garlaiviu „Fúrst Bismarck“ kartu su 5000 keleivių ir liepos 16 d. pasiekė Amerikos krantus. Apsigyveno Čikagoje (Chicago, Ill.). Per dvejus metus Amerikoje nukeliavo 20 000 mylių, aplankė 25 miestus, kur rado lietuvių liuteronų. 1898 04 20 apsigyveno Kolinsvilyje (Collinsville, Ilinojaus v-ja), pradėjo organizuoti pirmąją JAV lietuvių ev. liut. parapiją, kuri dėl nesutarimų su kunigu iširo. 1898 m. persikėlė į Filadelfiją (Philadelphia, Pensilvanijos v-ja). Čia įsteigė vokiškai-lietuvišką ev. liuteronų parapiją [VLE ir kitur rašoma įsteigimo data 1897 m. klaidinga – A. Ž.]. 1899 03 05 įšventino pirmąją JAV lietuvišką liut. bažnyčią, tačiau lietuviams susiginčijus su vokiečiais, parapija pairo, o jos turtą pasilaikė (atpirko) vokiečiai. Palikęs Filadelfiją M. Keturakaitis ėmė kunigauti vokiškoje parapijoje Eitzene (Eitzen, Minn.). Kolinsviliškiams vėl sumanius steigti parapiją, pakviestas M. Keturakaitis, kuris 1900–1911 dirbo Kolinsvilyje; padėjo steigti lietuvišką [pavadinime to žodžio nėra – A. Ž.] ev. liuteronų Jeruzalės parapiją, 1903 m. pastatyti bažnyčią (pašv. 1903 10 25), 1904 m. įsteigta savišalpos d-ja Evangėliška liuteriška draugystė. 1903–1910 m. telkė liet. evangelikus Sent Luiso (St. Louis, Misurio v-ja), įsteigė par. 1903 m., ir Čikagos (Chicago, Ilinojaus v-ja) miestuose, padėjo (kartu su kun. P. Drignaičiu) organizuoti Čikagos Ziono parapiją 1910 12 04. Veikė Viskonsino (Wisconsin) liuteronų sinode (Misūrio, Missouri Sinodo grupėje). Platino Sandoros M. Lietuvoje leistą laikr. Pagalba. Bendradarbiavo Konservatyvų draugystės laiške, Lietuviškoje ceitungoje. Skaitė paskaitas liet. emigrantams. Žmona Anna Clashen. Gimė 5 vaikai (Martin, Neomai, Wilhelm D., Lydia (vyras – kun. Henry Ziemer, St. Louis), Hannah). Našlė po vyro mirties persikėlė gyventi pas dukrą Neomai Milvaukyje (Milwaukee). Sūnus Martynas, baigęs Konkordijos (Concordia) Springfielde (Springfield, IL.) misionierų seminariją, 1912–1921 m. buvo Ziono ev. liuteronų parapijos klebonas (ir tos bažnyčios statytojas 1915 m.) Zeelande, Šiaurės Dakotoje (N. D.). Po kun. M. Keturakaičio mirties Kolinsvilio lietuviškos ev. parapijos kunigu 1911–1913 m. buvo jo sūnus Vilius (*1886 09 03 Tauragėje †1965 m.). Mokėsi Nortvesterno kolegijoje Vatertaune (Northwestern College at Watertown, Wis.), baigęs Konkordijos (Concordia) Springfielde (Springfield, IL.) misionierų seminariją, 1909 06 Kolinsvilyje įšventintas kunigu. Čia 1910 06 09 susituokė su Marie Mueller (šeima taipogi susilauks penkių vaikų). 1945 m. išėjo į pensiją. 20 a. pab. Martyno vaikaitis, Viliaus sūnus dr. Čarlis Vilius Keturakaitis (*1922 06 01 Menomonie (Viskonsino valstija) †2013 10 11 Charles William Keturakat), įšventintas kunigu 1947 m., kunigavo įvairiose ev. liuteronų parapijose, nuo 1978 m. – Eskondide (Escondido, Kalifornijos v-ja), 1993 m. su žmona Rūta (Ruth Meta Ella *1924 09 16 †2013 07 10) lankėsi Lietuvoje (05 16 sakė pamokslą Tauragėje, 05 18 laikė pamaldas Vilniuje). Kun. M. Keturakaitis liko neįvertintas kaip knygnešys (gal dėl to, kad buvo „prūsų kunigas“), nors gabendavo į D. Lietuvą itin daug draudžiamųjų liet. knygų.

 

Mirė 1911 03 15 St. Luise (St. Louis, Ill., JAV) nuo širdies smūgio, eidamas šiame mieste į svečius pas kun. Šmitą (Schmidt), jo klebonijos priebutyje. Kun. M. Keturakaitis 19 d. iškilmingai palaidotas Kolinsvilio kapinėse.

 

1773 06 05 Žabynuose (Darkiemio aps.) gimė Johanas Frydrichas Glogau (Johann Friedrich Glogau), Mažosios Lietuvos raštijos veikėjas, ev. liuteronų kunigas. Kun. K.V. G. Glogau (*1745 02 17 †1795 05 21) sūnus, kun. K. V. O. Glogau (*1805 11 14 †1875) tėvas. 1790 10 05 įmatrikuliuotas Karaliaučiaus (nuo 1946 Kaliningrad) u-te. 1795 m. jį baigęs, 1795 03 20 ordinuotas kunigu ir paskirtas diakonu į Žabynus (1795–1799). Nuo 1800 01 25 buvo adjunktas, 1806–1819 m. – kunigas Gilijoje (Labguvos aps.). 1819 09 22 paskirtas Papelkių kunigu. Išleido knygelę apie M. Liuterio gyvenimą (1818 m., 1882 m.).

 

Mirė 1831 11 12 nuo choleros Papelkiuose (Labguvos aps.).

 

1928 06 07 Klaipėdoje įsteigta draugija „Jaunųjų Sandora“.

 

1753 06 09 Mielkiemyje mirė Petras Gotlibas Milkus (Peter Gottlieb Mielcke), poetas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Išvertė dalį Biblijos (1735 m.), sueiliavo keliolika giesmių (išsp. 1753 m. giesmyne).

 

Gimė 1693 m. Tilžėje.

 

1933 06 10 Biržuose mirė Maksimas Katchė (Max Wilhem Johannes Arwid Kattchee, vokiečių kilmės), Rusijos imperijos kariuomenės ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas. 1897 m. baigė gimnaziją Rygoje. 1899 m., baigęs Vladimiro karo m-lą Sankt Peterburge, tarnavo Rusijos kariumenėje. 1904–1905 m. Japonijos-Rusijos karo dalyvis, buvo kontūzytas. 1908–1911 m. tarnavo Vilniaus karo m-loje. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1916 m. pulkininkas, nuo 1916 gruodžio mėn. šaulių pulko vadas. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919 04 16 mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1919–1920 m. dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene. Buvo Panevėžio atskirojo bataliono instruktorius. Kaip vienas geriausių karinės taktikos specialistų, parengė Ukmergės, Kurklių-Panevėžio karinių operacijų planus, prisidėjo prie Zarasų operacijos rengimo. 1919 m. lapkritį Antrosios brigados vadas, ją performavus, Antrosios pėstininkų divizijos vadas. 1920 03 01 generolas leitenantas. 1920 m. liepos–rugpjūčio mėn. ir 1921 m. gegužės mėn.–1922 m. spalio mėn. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas. 1920 09 30–10 07 Suvalkų derybų su Lenkija Lietuvos delegacijos karinis atstovas ir delegacijos pirmininkas, su kitais pasirašė Suvalkų sutartį. 1921 04 13 organizavo Aukštuosius karininkų kursus, pirmasis jų viršininkas. Už drąsą ir sumanumą apdovanotas visais Rusijos koviniais ordinais – šv. Georgijaus kryžiumi 4 kl. (poručikas, 1907 07 28/08 10), auksiniu šv. Georgijaus kardu, šv. Stanislovo, šv. Onos ir šv. Vladimiro įvairių laipsnių ordinais, Lietuvos Vyčio kryžiaus 5 ir 4 laipsn. ordinais (abu 1919 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Latvijos Lačplėšio ordinu 3 kl., Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu. Bendradarbiavo leidinyje „Mūsų žinynas“. Gegužės 29 d. paskirtas Generalinio štabo viršininku. 1922 10 07 dėl sveikatos pačiam prašant išleistas į atsargą. Gyveno Biržuose, kur mirė. Birželio 14 d. karstas padėtas ev. liut. bažnyčioje. Labai iškilmingai palaidotas Biržų senosiose ev. liuteronų kapinėse (dab.vadinamos Karininko J. Nastopkos g. kapinės).

 

Gimė 1879 11 05/17 Joniškyje.

 

1953 06 11 Bad Tölze (Bavarijoje, VFR) mirė Karlas Vesoleckas (Karl Gustav Ferdinand Wessolleck), kunigas.Tikriausiai baigė Karaliaučiaus un-tą. Kunigavo Klaipėdos žemininkų par. 1893 m. kaip (II kunigo vietos) valdytojas, 1894–1905 II kunigas, Šakūnuose (1905–1909), Skaisgiriuose (1909 08 15–1937), talkino Karklininkuose (1941–1944), 1944 m. (labai trumpai) Kretingalėje. Jo žmona Marta Pipiraitė (Martha Maria Amalia Pipirs *1875 04 11 Tauragėje †1965 01 31 Bad Nauheime), kunigo Jono Pipiro dukra, urna palaidota Bad Tölze (VFR). Jos antras vyras Artūras Neumanas (Arthur Neumann). 2 dukros ir sūnus. K. Vesoleckas karo pabaigoje pasitraukė į Vokietiją. Mirė kaip pensininkas. Palaidotas 06 15 Tölzer Waldfreidhof.

 

Gimė 1862 03 18 Ortelsburge (dab. Szczytno, Lenkija).

 

1928 06 11 Bliūdžiuose (Nemunėlio Radviliškio apyl.) gimė Erikas Laiconas, 1998 05 21 Žeimelyje įšventintas kunigu diakonu, esperantininkas.

 

Mirė 2008 01 28 Kaune. Palaidotas Eigulių kapinėse.

 

1913 06 15 Nogatake (Naugatuck, Connecticut, Konektikuto v-ja) mirė Petras Drignaitis (Drignãtis), lietuvių ev. liuteronų kunigas JAV. Tėvas Martynas Drignaitis (Mertins Drignat), 1868 02 18 (sen. st.) mirus žmonai Elzei Jurgaitikei, 40, 1868 08 23 vedė antrą kartą Evą Laužikę *1841 07 13 iš Liaudginų. P. Drignaitis, 1892 m. atvykęs į JAV, stropiai mokėsi vakarinėje m-loje. 1904 06 baigęs Konkordijos (Concordia) Springfielde (Springfield, Ill.) misionierų seminariją, 1904 12 04 Filadelfijoje lietuviškai! įšventintas kunigu. Įsteigė 1904 11 05 Filadelfijos (Philadelphia, Pensilvanijos v-ja) Šv. Jono ev. liut. par. (kun. M. Keturakaičio įsteigtos vokiškai-lietuviškos par. nebebuvo, visas turtas ir bažnyčia, pašv. 1899 03 05, atiteko (išpirko) vokiečiams), laikė pamaldas taip pat Skrantone (Scranton, Pennsylvania), Baltimorėje. 1910 m. persikėlęs į Nogataką, čia kunigavo iki mirties, aptarnavo lietuvius liuteronus New Haveno, Bridžporto (Bridgeport), Conn. bei Bostono (Mass.) par. 1907 02 06 vedė Matildą Lingertaitikę (Mathilda Lingertad), gimė dvi dukros Lydia ir Hulda. Dar seminarijoje atsirado votis ant veido, 1908 m. susirgo galvos vėžiu, buvo atliktos kelios brangios operacijos, neteko vienos akies (pamokslavo apsirišęs galvą). Aktyviai talkino įsteigiant Čikagos Ziono lietuvių liuteronų parapiją (1910 12 04). 1906–1909 m. leido (talkino ir kun. H. S. Brustaitis) ir redagavo JAV lietuvių pirmąjį ev. liut. laikraštį „Tiesos draugas“. Jo spaustuvė buvo pirmoji lietuvių liuteronų spaustuvė Filadelfijoje. Išleido kn. „Reformacija arba Bažnyčios atitaisymas per Dr. M. Liuterį“ (1911 m., Voterberis (Waterbury)). Mirė nuo galvos vėžio 1913 06 15 4 val. po pietų, būdamas 40 (41 – A. Ž.) m. 7 mėn. 1 d. amž. Laidotuvėse 18 d. dalyvavo 9 kaimyniniai kunigai, sekmadieninės m-los mokiniai, parapijiečiai, parapijos choras. Iš Dievo žodžio kalbėjo keturi kunigai, iš jų kun. H. S. Brustaitis iš Filadelfijos lavonmišę skaitė lietuviškai. Kun. P. Drignaitis palaidotas Nogatake.

 

Gimė 1871 11 14/26 Ožnugariuose (Batakių vls., Raseinių aps.).

 

1913 06 16 pašventintas kampinis Šilutės ev. liuteronų bažnyčios akmuo (naujai pašventintas 1924 08 27), o 1926 11 10 pašventinta mūrinė Martyno Liuterio ev. liut. bažnyčia su 50 m aukščio bokštu, kuriame laikrodis ir 3 varpai. 1913 10 01 įsteigta parapija (atsiskyrė nuo Verdainės parapijos). Po karo parapija įregistruota 1948 08 27. Aptarnauja kun. Remigijus Šemeklis.

 

1968 06 18 Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia (LELB) priimta į Pasaulinę Liuteronų Sąjungą (PLS). Išeivijos LELB buvo priimta 1947 m.

 

1948 06 19 Bažnyčios turto nacionalizacija, LSSR Aukščiausiosios tarybos įsakas dėl kulto pastatų nacionalizacijos.

 

1898 06 20 Rudminuose (Lazdynų vls., Pilkalnio aps.) gimė Augustas Albertas Puskepalaitis, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, spaustuvininkas.

 

Mirė 1979 08 17 Bostone (JAV).

 

1908 06 21 Paberžiuose prie Tauragės gimė Martynas Preikšaitis, ev. liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas. Paprūsės Dievo Žodžio sakytojo Jurgio Preikšaičio ir Marės Trumpaitytės sūnus. Kun. Miko Preikšaičio brolis. Aktyviai dalyvavo Lietuvių evangelikų sąjungos „Pagalba“ veikloje. 1928 m. baigė komercijos m-lą Tauragėje. 1928–1935 05 25 studijavo VDU Evangelikų teologijos f-te, diplominiu darbu parašęs „Tauragės ev. liuteronų parapijos praeitis“. Su kt. įsteigė studentų „Donelaičio“ draugiją (sekretorius). 1936 07 01 paskirtas Šakių kunigo H. Srokos pagalbininku Sudarge, aptarnavo Kudirkos Naumiestį, Jurbarką, Sudargą. 1937 08 22 įšventintas kunigu (dalyvaujant M. Jankui ir Vydūnui), ir Sudarge kunigavo iki 1941 m. (1939 06 26 paskirtas administratoriumi), 1941–1944 m. Batakiuose, 1944 m. trumpai Žem. Naumiestyje. Sudarge ir Batakiuose suorganizavo chorus, jų vadovas. 1944 10 pasitraukė į Vokietiją, ten kunigavo tarp išeivių lietuvių. Pradžioje gyveno Dirschau pereinamojoje stovykloje, po to – Itzeho ir Elmshorno (prie Pinneborgo) stovyklose. Čia suorganizavo du chorus. 1946–1947 m. gilino teol. studijas Göttingeno un-te. 1946 m. savo lėšomis išl. kn. „Dr. Mertyno Liuteraus Mažasis Katekizmas“ (persp. 1979), 60 giesmių rink. ir relig. vaidinimą „Kalėdų vaizdai“. 1947 m. tremtyje leido pirmą relig. turinio laikr. „Tiesos balsas“ (išėjo 8 Nr.). Buvo Lietuvių ev. liut. Vyriausios bažn. tarybos narys. 1949 m. atvyko į JAV. Čikagoje dirbo įvairius fizinius darbus: dėžučių dirbtuvėje, geležinkelyje, spaustuvėje tvarkė skelbimus, rinko raides ofsetu ir trumpai „Naujienų“ spaustuvėje, besimokydamas raidžių rinkėjo – linotipininko darbo. Čikagoje organizavo privačiuose namuose (su kun. A. Trakiu) ev. liut. parapiją, studijavo piešimą bei litografiją. 1951 m. redagavo relig. laikr. „Evangelijos žodis“ (3 Nr.). Kartu su kun. Ansu Trakiu 1952 03 02 įsteigė „Lietuvių evangelikų liuteronų Tėviškės parapiją Čikagoje“. 1955 m. persikėlė į Los Angeles, čia dirbo liet. ev. liuteronų ir reformatų parapijoje. Nuo 1958 m. leido tikybinį laikr. „Širdis Aukštyn!“. Pamaldas laikydavo kt. bažnyčiose (neturėjo savo par. bažnyčios). 1979 m. išl. kn. „Maldos ir Padėkos“. Bendradarbiavo Lietuvos keleivyje, Kaimyne, Vaire, Pagalboje, Lietuvos aide ir kt. Kadangi parapija buvo negausi, pragyvenimui iki pensijos dirbo daržininko pagalbininku, daržininku. 1939 02 vedė Evą Kantvilaitę, turėjo 2 sūnus (Mantvydą ir Joną), 2 dukras (Rūtą ir Oną).

 

Mirė 1980 01 29 staigiai nuo širdies priepuolio savo namuose, sėdėdamas kėdėje tarp savo numylėtų knygų ir paveikslų, Los Angeles (JAV). Palaidotas 1980 02 02 prie pat Los Angeles esančiose Glendale mst. kapinėse (angl. Forest Lawn Memorial Park).

 

1918 06 21 Kaire (Egipte) mirė (anglų nelaisvėje nuo dizenterijos) [nustatyta mirimo data ir vieta] Jonas Kilius, ev. misionierius Afrikoje (dab. Tanzanija), vertėjas.

 

Gimė 1876 05 31 Šilininkuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.).

 

1988 06 22 Braunšveige (Žemutinėje Saksonijoje, Vakarų Vokietija) mirė Adomas Gelžinius, kunigas. Palaidotas netoli Braunšveigo Veltheimo kapinėse. Dar nebaigus teologijos studijų, vikaras Batakiuose (1929 06 30), Žvyrių ir Sudargo parapijų administratorius (1930 m.). 1931 06 07 [patikslinta diena] Kaune įšventintas kunigu, 1931 06 09 baigė VDU. Diplominio darbo tema: Surinkimų įsigalėjimas Mažojoje Lietuvoje ir jų reikšmė bažnyčios, politiniame ir tautiškame gyvenime. 1931 11 01–1941 01 26 (paskutinės pamaldos) Kretingos klebonas, kartu aptarnavo Palangą, Būtingę, Gargždus, Darbėnus, Švėkšną (nuo 1934 08 01), Telšius, dėstė tikybą Klaipėdoje. 1937 12 19 išrinktas lietuvių ev. liuteronų senjoru ir LELB Konsistorijos viceprezidentu. 1941 m. pradžioje pasitraukė į Vokietiją. Po II pasaulinio karo kunigavo Vokietijos vokiškose parapijose, iki 1986 m. laikė ir lietuviškas pamaldas, aktyviai bendradarbiavo vokiečių ir lietuvių bažnytinėje spaudoje. Išleido vertingą studiją Lietuvos liuteronų bažnyčia (Lutherische Kirche Litauens, 1974 m.). Daug prisidėjo organizuojant išeivių lietuvių ev. liuteronų bažnyčią, 1967 m. išrinktas išeivijos Garbės senjoru. Vedė 1930 08 26. Žmona Marta Hakaitė (Martha Haak *1901 †1981 11 12) iš Virbalio. Dukra Rūta, žentas gydytojas dr. Zenn ir anūkė. Po to jį slaugė Urtė Bendikaitė (*1919 03 30 †1990 10 28), gim. Šiaudinėje (Batakių vlsč.).

 

Gimė 1902 04 19 Lamsočiuose (Kiškių vls., Šilokarčemos aps., augo Venckuose, Klaipėdos aps., Priekulės par.).

 

1963 06 23 Toronte Šv. Andriaus ev. liuteronų bažnyčioje įšventintas į kunigus (g. 1938 04 25 Kudirkos Naumiestyje) Algimantas Žilinskas, Lietuvių liuteronų Išganytojo parapijos kunigas Toronte (Kanada). Parapija baigė savo veiklą 2017 12 31.

 

1998 06 27 Telšių R. katalikų kunigų seminarijos auklėtinis Saulius Varanavičius, ordinuotas kunigo tarnystei Kretingalės ir Skuodo ev. liuteronų parapijoms. Aptarnauja ir Mažeikių bei Būtingės parapijas.

 

1753 06 30 Narkyčiuose (Įsruties aps.) gimė Jonas Gotfrydas Jordanas (Johann Gottfried Jordan), kunigas, lietuvių raštijos veikėjas. Kun. Karolio Pridrikio Jordano (*1725 01 01 †1803 04 03) sūnus. Mokėsi Įsruties miesto m-loje, 1769 04 12–1775 m. studijavo Karaliaučiaus u-te, 1772–1774 m. lankė Liet. kalbos seminarą. Tapęs Karališkosios vokiečių d-jos nariu (1775 m.), išvyko dirbti namų mokytoju į Kilgius. 1776–1779 m. buvo Įsruties precentorius. 1779 06 25 ordinuotas kunigu, dirbo Valtarkiemyje (dab. Olchovatka) klebonu. 1809 m. pakeltas superintendentu (be vyskupystės), nuo 1811 m. buvo pirmasis Geldapės superintendentas. Padėjo kun. M. L. Rėzai parengti trečiąjį Biblijos leidimą (1816 m.). Rinko liet. liaudies dainas (6 jų, užrašytos Valtarkiemio apylinkėse, paskelbtos kun. M. L. Rėzos rinkinyje Dainos, 1825 m.). Išvertė į liet. kalbą vok. poetų eilėraščių. J. Jordanas rašė mokslinius pranešimus Karališkajai vokiečių draugijai, rašė eilėraščius. Bendravo ir susirašinėjo (dažniausiai lietuviškai) su Tolminkiemio (dab. Čistyje Prudy, Nesterovo raj.) kun. K. Donelaičiu (kuris prašo neužmiršti lietuvių kalbos vokiškame krašte), iš jo našlės Reginos gavo ir išsaugojo (ne visus) poeto Metų rankraščius, vėliau perdavė kun. M. L. Rėzai. Prūsijos valdžios pavestas cenzūravo liet. knygas. Vedė 2 kartus: 1779 08 27 ir 1781 03 15. Pirmoji žmona Sofija Šarlotė Veilaitė (*1754 †1780), antroji – Amelija Karalina Šteinerytė (*1759 08 17 †1843 04 01). Turėjo 5 dukras, kurios ištekėjo už kunigų, ir 1 sūnų precentorių.

 

Mirė 1822 08 01 Geldapėje (Gołdap, dab. Lenkija), palaidotas [tikriausiai] Geldapėje.

 

 

 

2018 m. liepa

 

 

 

1823 06 21/07 03 Kurše (Latvija) gimė Ferdinandas Mikelis Baumbachas (Ferdinand Michael Baumbach), kunigas. Studijavo kameralinius mokslus ir teologiją Dorpato (Tartu) u-te (1843–1846), mokytojavo Rusijoje. 1851 05 02/14 ordinuotas kunigu, 1858–1870 ar 71 m. kunigas Kretingoje, trumpai tikybos mokytojas Lomžos g-joje ir vid. m-loje 1871/1872 m., 1871–1878 m. administratorius Novosiolnoje (Nowosolna – Lodzės m. dalis), 1878–1881 m. kunigas Šakiuose, 1881–1884 m. Ravoje (Rawa Mazoviecka Lenkijoje), gyveno Kaune, 1886–1888 m. kunigavo Riebensdorfe (Riebensdorf, Voronežo gub., dab. Rybnoje, buv. vokiečių kolonistų kaimas). Iš ten išvyko, tolesnis likimas nežinomas.

 

1958 07 04 Karklininkuose gimė Reinholdas Moras, 1982 06 13 Klaipėdoje įšventintas kun. diakonu, kuriam 1981 05 11 išduotas pažymėjimas aptarnauti Švėkšnos parapijai, o 1981 06 14 Klaipėdoje suteiktas dvasinis palaiminimas. Pavedus LELB Konsistorijai, 1983–1993 m. laikinai tarnavo ev. reformatų kunigu Biržuose. 1997 m. Klaipėdoje ordinuotas ev. liuteronų kunigu, suteikiant sidabrinį tarnybinį kryžių. Aptarnauja Klaipėdos (anksčiau ir Katyčių) parapiją. Buvo LELB Konsistorijos narys (išrinktas 2000, 2005, 2011 m.).

 

1998 07 04 Skirsnemunėje dabartinis LELB vyskupas (2004 04 24 išrinktas, 06 19 konsekruotas, tapo ir LELB Konsistorijos pirmininku) Mindaugas Sabutis įšventintas kunigu, įteikiant sidabrinį tarnybinį kryžių (g. 1975 08 26 Tauragėje), įvestas diakono tarnystei 1996 01 06 Jurbarke, o 1996 06 09 ten pat įšventintas kunigu diakonu. 1998 12 05 išrinktas Vilniaus parapijos kunigu (oficialiai įvestas 1999 02 07). Iki 1999 m. tarnavo Jurbarko, Skirsnemunės, Smalininkų ir Vilkyškių parapijose. Nuo 2000 m. – LELB Konsistorijos narys. 2001 m. vasarį deleguojamas LELB atstovu Lietuvos Biblijos draugijos direktorių taryboje (2005 m. išrenkamas Draugijos viceprezidentu). LELB Jaunimo centro valdybos pirmininkas (2001 12 08–2004 07 ??). 2009 05 22 suteikiamas Konkordijos teologijos seminarijos (Ft. Wayne, JAV) garbės dr. laipsnis. Nuo 2011 m. rudens yra ir Savarankiškosios evangelikų liuteronų bažnyčios Baltarusijos Respublikoje dvasinis vadovas. 2016 03 05 išrinktas Lietuvos Biblijos draugijos prezidentu.

 

2013 07 06 Raseiniuose mirė (ir palaidotas) kunigas Ridas Jonas Tamulis (g. 1966 11 21 ten pat), 1992 02 14 buvo įvestas diakono tarnystei Tauragėje, 1993 01 10 Šilutėje ordinuotas kunigu diakonu. 1992 08 22–2001 12 08 buvo LELB Jaunimo centro valdybos pirmininkas. Įvairiais laikotarpiais tarnavo Šilutės, Piktupėnų, Rukų, Žukų, Vilkyškių, Vyžių, Lauksargių, Raseinių, Pagėgių parapijose. 2009 09 27 Pagėgiuose įteiktas sidabrinis kryžius. Suspenduotas 2011 04 29.

 

1733 (ar 1732) m. Jurbarke (Įsruties aps.) gimė Kristijonas Gotlybas Milkus (Christian Gottlieb Mielcke), mokytojas, poetas, filologas, pasaulietinės lietuvių poezijos vienas pradininkų. Kun. P. G. Milkaus (Peter Gottlieb Mielcke *1693 †1753 06 09) sūnus. Literatūrinę veiklą pradėjo polemika su Gottfiedu Ostermeyeriu dėl lietuviškų giesmių redagavimo principų. Parengė lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną (1800 m.), lietuvių kalbos gramatiką (1800 m.), giesmyną (1806 m., nebuvo naudojamas) ir kt

 

Mirė 1807 07 06 Pilkalnyje.

 

1933 07 07 Nibruose (Ditavos vls., Klaipėdos aps.) gimė Hansas Jurgis Dumpys, teologas, 1960 05 15 Detroite (Mičigano vlst.) Hope Lutheran bažnyčioje įšventintas kunigu, tarnavo įvairiose parapijose JAV ir Kanadoje. 1991 07 05–06 Toronte (Kanada) vyko Išeivijos lietuvių ev. liuteronų VII Sinodas, kuriame Išeivijos bažnyčios prezidentą oficialiai nuspręsta tituluoti vyskupu. Juo 5 d. išrinktas H. Dumpys. Į pareigas naujasis vyskupas ir viceprezidentai iškilmingai įvesti Sinodo uždarymo pamaldose Toronto Išganytojo lietuvių ev. liuteronų bažnyčioje 1991 07 07. Iš gimtinės H. Dumpys su tėvais 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. įsikūrė JAV. 1988–2002 m. buvo Čikagos lietuvių ev. liuteronų „Tėviškės“ parapijos klebonas. Išeivijos bažnyčios vyskupu tarnavo iki 2007 m., tų metų gegužės 19 d. Ziono lietuvių ev. liuteronų bažnyčioje vykęs Išeivijos bažnyčios XI Sinodas nusprendė, kad Išeivijos bažnyčia savo misiją jau atliko ir jos parapijos įsijungs į Lietuvos ev. liuteronų bažnyčią. Jungimosi procesas baigtas 2008 07 19, LELB X Sinodui Tauragėje pritarus Išeivijos bažnyčios sprendimui ir pakoregavus LELB Statutą.

 

1908 07 10 Pipiruose (Trušelių vls., Klaipėdos aps.) gimė Jurgis Jaudžimis (Georg Adolf Jaudszims), mokytojas, ev. liuteronų kunigas. Baigęs šešias gimnazijos klases, įstojo ir 1933 m. baigė Klaipėdos mokytojų seminariją, 2 metus mokytojavo Klaipėdos krašte. Nuo 1935 m. VDU Evangelikų teologijos f-te studijavo teologiją. Teol. ir filosofijos studijas tęsė Vienoje (Austrija), Bazelyje (vok. Bazel, pranc. Bâle, Šveicarija), Ciuriche (Zürich, Šveicarija) ir Rygoje (baigė 1940 05). Pirmą teol. egzaminą pro venia concionandi išlaikė Kaune, čia 1940 07 14 ordinuotas kunigu. 1940–1941 m. kunigavo Kalvarijoje. 1939 03 23 Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą, J. Jaudžimis optavo Lietuvos pilietybę. Kaip repatriantas 1941 m. pavasarį atvyko į Vokietiją, dirbo kunigu ir mokytojavo repatriantų stovyklose. 1942–1945 tarnavo Vokietijos kariuomenėje. 1945–1951 m. kunigavo Langendembache, 1951–1959 m. – Posneke (Pössneck, Tiuringija). 1959 m. kovą iš R. Vokietijos pabėgo į V. Vokietiją, 8 metus kunigavo Liudvigshavene prie Reino (Liudwigshaven am Rhein), vėliau (iki 1978 m.) – Frankentalyje. Išėjęs į pensiją pavaduodavo kitus kunigus, lankė ligonius, religinėmis temomis rašė į vok. spaudą. Palaikė glaudžius ryšius su studijų draugais Lietuvoje, skaitė lietuviškus evangelikų išeivijos laikraščius. Mirė nuo širdies smūgio savo bute. Pirmoji žmona Liorenčaitė iš Kauno mirė 1966 m., sūnus Helmutas. 1967 m. vedė Johanną Bonacker iš Vaišvilų (Pajevonių vlsč., Vilkaviškio aps., dab. Pajevonių sen.).

 

Mirė 1987 02 24 Flomersheime, prie Frankentalio (Vokietija), iškilmingai palaidotas Flomersheime.

 

1933 07 14 Tilžėje mirė Marta Augustė Raišukytė, spaudos ir kultūros veikėja. Rengė spaudai Vydūno darbus.

 

Gimė 1874 12 10 Mocviečiuose (Gedvilaičių vls., Pakalnės aps.).

 

1858 07 16 Viskitkiuose (Žyrarduvo aps., prie Varšuvos) gimė Henrikas Dzeržislovas Sroka (Heinrich Dzeržislaw Sroka), ilgametis Šakių parapijos kunigas (1886–1941), superintendentas (1913 m.). Baigęs Varšuvos g-ją 1879 m., studijavo Tartu u-to Teologijos f-te (1879–1885), kurį baigė teol. dr. laipsniu. Įšventintas kunigu 1884 11 30 Varšuvoje, buvo Augustavo diecezijos (apygardos) vikaras Garliavoje (1885–1886). Administravo ir Sudargo filiją (jo pastangomis pastatyta nauja mūrinė bažnyčia) bei 1905–1914 m. Garliavos parapiją. Per I pasaul. karą 1915 buvo ištremtas į Rusiją. Pirmasis LELB laikinosios konsistorijos pirmininkas 1919 10 15–1922 03 31, 1929 07 22 išrinktas lietuvių sinodo vicesenjoru, 1933 10 01–1937 12 19 lietuvių liuteronų senjoras, garbės senjoras (1937 12 19), 1934 02 01 Konsistorijos pirmininko pavaduotojas, 1936–1937 12 19 ėjo Konsistorijos pirmininko pareigas, 1934 11 30 apdovanotas II kl. Gedimino ordinu. Būdamas aukštos erudicijos, didelio tolerantiškumo ir pažangių pažiūrų rūpinosi „Aušros“ ir kitų lietuviškų leidinių platinimu, steigė parapines mokyklėles, talkino knygnešiams, po karo 7 metus Šakių „Žiburio“ g-joje dėstė klasikines kalbas. Jis (lenkas) buvo pirmasis kunigas, kuris Suvalkų krašte pamaldas lygiai ėmė laikyti lietuvių ir vokiečių kalba. Įvairiu metu administravo Tauragę su filijomis (1892 12 05–1894 03 01), Jurbarką (1892 12 25–93 12 31), Garliavą (1930–1931) ir Kudirkos Naumiestį (1912, 1928 11 01–1940 06 25). Vedė 1885 m. Žmona Marta Emilija – Augustavo diecezijos superintendento Eduardo Erdmano (Leopold Eduard Erdmann 1818 01 26–1899 12 25) Garliavoje dukra, jo svainis kun. Karlas Ekertas (Karl Eckart). Dukra Halina Srokaitė (Halina Sophie Sroka) – kun. Miečislavo Riūgerio (Mieczyslaw Rüger *1879 08 20) žmona.

 

Mirė 1941 m. rudenį Noištetine Pomeranijoje (vok. Neustettin, dab. Szczecinek, Lenkija), palaidotas [tikriausiai] ten pat.

 

1978 07 17 Liovenberge (Löwenberg, Granzės aps., Potsdamo apygarda, VDR) nuo širdies infarkto (pirmą kartą infarktas 1965 m.) mirė Vilhelmas Kibelka (Wilhelm Otto Kibelka), kun. Vokietijoje. Kun. M. Kibelkos sūnus. Vaikystę praleido Sudargo ir Jurbarko parapijose. 1928 02 07 tėvams persikėlus į Karaliaučių, čia lankė g-ją, vėliau mokėsi Berlyne. Pradėjo studijuoti ekonomiką, bet netrukus buvo paimtas į Vokietijos kariuomenę, atsidūrė Rytų fronte. Buvo sužeistas Estijoje tą dieną, kai Kryme žuvo jo jaunesnysis brolis Gerhardas. Antrą kartą sužeistas prie Stalingrado (SSRS). Vėliau pateko į rusų nelaisvę. 1946 m. visiškai nusilpęs, paleistas į namus, išvyko į Vokietiją. Viurtemberge (Württemberg) V. Kibelka pradėjo studijuoti teologiją, vėliau persikėlė į Berlyną. Baigęs teol. mokslus, paskirtas į parapiją, antroje vietoje aptarnavo 3 parapijas VDR. Labai rūpinosi parapijiečių sielovada ir jaunimu. Lietuviškai patarnaudavo liet. pabėgėliams savo parapijoje, domėjosi liet. kalba. 1955 m. vedė kunigo dukterį Margaretę Goling (Margerete Golling *1923 11 20 †1997 09 26 Hamburge), susilaukė 2 sūnų ir dukters. Per laidotuves bažnyčioje kalbėjo gen. superintendentas, kur buvo susirinkę 16 kunigų, du katalikų kunigai ir 240 žmonių. Kapinėse dalyvavo 300 žmonių. Kun. V. Kibelka palaidotas [tikriausiai] Liovenberge.

 

Gimė 1917 08 04 Piktupėnuose (Tilžės aps., dab. Pagėgių sav.).

 

2008 07 19 Tauragės Martyno Mažvydo ev. liuteronų bažnyčioje LELB X Sinodas pritarė 2007 05 19 Čikagoje įvykusio 11–ojo Lietuvių evangelikų liut. bažnyčios išeivijoje Sinodo nutarimui „Prisijungti prie Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios ir toliau tęsti savo misiją vienybėje su LELB“.

 

1993 07 18 Šiauliuose nuo vėžio mirė (palaidotas Donelaičio kapinėse) Mečislovas Bekeris, mokytojas, 1988 03 20 Batakiuose pašventintas diakono tarnystei, 1989 04 16 ten pat įšventintas kunigu diakonu. Rašė eiles ir giesmes. Aptarnavo Šiaulių, Panevėžio, Radviliškio, Kelmės ir Joniškio atsikuriančias parapijas.

 

Gimė 1927 02 02 Šinkaučiškyje (Pakruojo raj.).

 

1903 07 23 Klaipėdoje gimė Rudolfas Naujokas, kurčnebylys kraštotyrininkas, rašytojas, pedagogas.

 

Mirė 1969 11 25 Camberge (Heseno žemė, Vokietija).

 

1863 07 24 Vaigavoje (Wogau, Ylavos, nuo 1946 m. Bagrationovsk, Kaliningrado sr., aps.) gimė Francas Gregoras (Karl Franz Hugo Gregor), kunigas, vyskupas. Karaliaučiaus u-to garbės teol. dr. (1930 m.). 1883–1888 m. Karaliaučiaus u-te studijavo teologiją, tuo pačiu metu Mozūrijoje dirbo privačiu mokytoju ir atliko karinę tarnybą. 1888 m. ordinuotas kunigu. Visą gyvenimą dirbo Maž. Lietuvos parapijose: 1888–1893 m. Juodkrantėje, 1893–1903 m. Pilkalnyje – antrasis kunigas, 1903–1914 m. Rusnėje ir 1914 12 01–1933 06 30 Klaipėdos miestiečių parapijos – pirmasis kunigas. Čia 1915 04 18 įšventintas vyskupu. Dar kunigaudamas Pilkalnyje, tapo vyresniuoju mokyklų inspektoriumi, 1895 m. išlaikė rektoriaus egzaminus. Rusnėje įsteigė privačią m-lą. Veiklos pradžioje lietuvybės neniekino (pats puikiai lietuviškai mokėjo), bet, 1923 m. prasidėjus religiniam ginčui, ar Klaipėdos krašto Ev. liuteronų bažnyčia ir toliau turi likti Karaliaučiaus ev. liuteronų Konsistorijos bei Vokietijos Oberkirchenrato priklausomybėje, ar sudaryti savarankišką, bet Lietuvos Respublikos įstatymams paklūstančią bažnytinę prov-ją, vysk. F. Gregoras užėmė provokišką poziciją. Būdamas 1923 m. sudarytos laikinosios Evangelikų bažnyčios tarybos pirmininkas, parengė Klaipėdos krašto Ev. liuteronų bažnyčios veiklos nuostatus, įtvirtinusius tolesnę priklausomybę Karaliaučiaus ev. liuteronų Konsistorijai ir Oberkirchenratui. Juos 1924 03 17 patvirtino provokiška dvasininkų ir parapijų atstovų konf-ja. Kurstė kunigus, parapijų tarybas nepaklusti 1924 02 22 Klaipėdos krašto administracijos paskirtam Bažnyčios komisarui kun. V. Gailiui. Kai Berlyno priemiestyje Šarlotenburge (Charlotenburg) 1925 07 31 buvo pasirašyta sutartis, pripažinusi Klaipėdos krašto savarankiškos bažnytinės prov-jos statutą, bet palikusi ją Senprūsių bažnyčių sąjungos Teil der Kirche der Altpreussischen Union nare, 1926 04 07 Sinode vysk. F. Gregoras buvo išrinktas vadovauti naujajai Klaipėdos prov-jai generolvyskupo titulu. Jis ir toliau laikėsi provokiškos pozicijos: dar 1925 m. atsisakęs sudaryti atskirą liet. miestiečių bendruomenę, pakvietė į kraštą lietuvių kalbos nemokančių kunigų, visaip trukdė kunigams lietuvininkams gauti darbą Klaipėdos krašto parapijose, palaikė ryšius su Gustavo Adolfo d-ja, Kultūrbundu, Sąjunga vokiškumui užsienyje remti. Paskleidęs krašte pangermanizmo idėjas, 1933 06 30 F. Gregoras išėjo į pensiją. 1933 07–1936 m. gyveno Stolpe (Pomeranijoje), 1936–1945 m. Elbinge. 1944 m. pab. pasitraukė į Vokietiją. Paskelbė straipsnių apie Klaipėdos krašto ev. liuteronų Bažnyčios tarpukariu istoriją (1940 m.).

 

Mirė 1947 05 27 Valsrodėje (Walsrode, Žemutinė Saksonija, Vokietija), palaidotas [tikriausiai] Valsrodėje.

 

1963 07 26 Trittau (Schleswig-Holstein, VFR) mirė Martynas Vanagas (Martin Wannags), misionierius, kunigas. Nuo 1910 m. veikė P. Kinijoje (1916 m. kaip belaisvis pateko į Japoniją), po to vėl misionierius Kinijoje. Grįžęs į Klaipėdos kraštą, Priekulės kunigas (1930–32) ir I kunigas (1932–44). Žmona Berta [pavardė nežinoma] *1890 06 12 Bluefields (Nicaragua). Dukra. 1944 spalį su šeima pasitraukė į Vokietiją, apsistojo Niederlausitze (Niederlausitz nach Beerfenfelden/Propstei Stormarn). Palaidotas [tikriausiai] Tritoje.

 

Gimė 1885 10 21 Grumbliuose (Venskų vls., Klaipėdos aps.).

 

1998 07 26 Kaune kunigas diakonas Saulius Juozaitis (g. 1961 02 25 Kaune) įšventintas ev. liuteronų kunigu. 1993 10 31 įvestas diakono tarnystei Kėdainių parapijoje, 1995 04 17 įšventintas kunigu diakonu. Tarnavo Kėdainių, Panevėžio, Biržų, Čikagos „Tėviškės“ parapijose. 1992 m. aktyviai dalyvavo steigiant LELB Jaunimo centrą. Konsistorijos narys (1995–2005). 2003 04 25 mirus vysk. Jonui Kalvanui jaunesniajam, būdamas Konsistorijos prezidiumo narys, kartu su kun. Darium Petkūnu iki naujo vyskupo rinkimų laikinai vadovavo LELB. 2004 04 24 vyskupo rinkimų antrame ture kun. S. Juozaitis, surinkęs 39 iš 87 balsų, nusileido kun. Mindaugui Sabučiui (44 balsai). Aptarnauja Kauno parapiją.

 

1913 07 27 Bitėnuose (Ragainės aps.) mirė Anė Jankuvienė-Puknaitė, Martyno Jankaus žmona, aktyvi Mažosios Lietuvos visuomenės veikėja. Palaidota Bitėnų kapinėse.

 

Gimė 1866 08 21 Jodžiūnuose (Pyragių vls., Pilkalnio aps.).

 

1648 07 28 Karaliaučiuje mirė Kristupas Šmitas (Schmid), giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Viena jo giesmė „Nauji metai stojos jau“ paskelbta D. Kleino giesmyne.

 

Gimė 1610 11 10 Želvoje (Įsruties aps.).

 

1948 07 31 įregistruota Lauksargių ev. liuteronų parapija (įsteigta 1864 m. kaip Vilkyškių parapijos filija, po II pasaulinio karo pradėjo veikti 1947 06 30). 1887 10 06 pašventinta dabartinė mūrinė bažnyčia. 2014 m. sutvarkytas bažnyčios stogas, fasadai, pakeisti langai ir durys. Nuo 2000 08 13 aptarnauja kun. Edikas Šulcas.

 

1993 07 31 Smalininkuose (Jurbarko raj.) mirė Lidija Meškaitytė, žymiausia Klaipėdos krašto savamokslė tapytoja; ypač vertingos jos peizažinės miniatiūros.

 

Gimė 1926 12 30 Antšvenčiuose (Smalininkų vls., Pagėgių aps.).

 

 

 

2018 m. rugpjūtis

 

 

 

1868 08 01 Smeltėje (dab. Klaipėda) gimė Mikelis Kiošis, visuomenės ir politikos veikėjas, spaudos darbuotojas, redaktorius. Dirbo spaustuvėse. Redagavo „Naują lietuvišką ceitungą“, „Lietuvos keleivį“, leido kalendorius, paskelbė religinės literatūros, kelionių aprašymų.

 

Mirė 1927 11 08 Tilžėje.

 

1948 08 02 Tauragėje gimė LELB vyskupas (išrinktas 1995 07 29, konsekruotas 1995 10 31) Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis (įšventintas kunigu diakonu 1984 04 29, o kunigu – 1990 07 29). 1983 08 28 išrinktas LELB Konsistorijos pirmininko pavaduotoju, 1990 07 28 – vyskupo augziliaru (padėjėju).

 

Mirė 2003 04 25 Tauragėje, palaidotas Joniškės kapinėse šalia tėvo vyskupo J. V. Kalvano.

 

1958 08 03 pašventintas išmūrytas bokštas su varpais ir suremontuota Priekulės ev. liuteronų parapijos salė (buv. parapijos namai, 1903 m.). 1697 m. pastatyta, 1885 m. (pristatant ir bokštą su laikrodžiu) „perbudavota“ bažnyčia sudegė 1944 10 05. Po karo parapija įregistruota 1948 09 15. 1992 08 02 pašventintas paminklinis akmuo buv. bažnyčiai. 2014 06 28 pašventinti naujai restauruoti parapijos namai, atgauti prieš 20 metų vietoje negrąžintos klebonijos. Aptarnauja kun., doc., habil dr. Darius Petkūnas.

 

1973 08 04 Bad Gandersheime (Žemutinė Saksonija, VFR), mirė Julius Stanaitis, ev. liuteronų kunigas. Lankė vietos pradžios m-lą, 1925 m. baigė Marijampolės valstybinę Rygiškių Jono g-ją. 1926/27 m. du semestrus studijavo ev. teologiją Marburgo a. d. Lahn u-te Vokietijoje, 1927/28 ir 1933–1936 m. – VDU. Dar nebaigus studijų (baigė tik 4 semestrus) 1928 m. įšventintas kunigu diakonu ir paskirtas laikinai administratoriumi Kretingoje. 1929 01 01 paskirtas ir Palangos filijos adminstratoriumi. Nors J. Stanaitis buvo geras ir gabus pamokslininkas, dėl tarp parapijiečių ir kunigo kilusių nesklandumų, 1931 11 01 Konsistorijos buvo perkeltas į Žvyrių parapiją, aptarnavo ir Jurbarką, nuo 1932 03 persikėlė į Jurbarką, aptarnavo ir Sudargą. 1933 02 28 J. Stanaitis, kuris buvo prieš perdėtą tautinę liniją, išsiuntė Švietimo ministerijai kritišką memorandumą apie draugijos Pagalba veiklą. 1933 07 20 Konsistorija J. Stanaitį suspendavo – atleido iš pareigų. Tada jis Jurbarke įsteigė senliuteronų sektą. 1934 05 karo komendanto ištremtas vieneriems metams į Mažeikių aps. (žmona su kūdikiais liko gyventi klebonijoje), vėliau leista gyventi ir tęsti studijas Kaune. 1936 01 26 buvo sprendžiamos dvi prokuratūros iškeltos bylos. Vienoje J. Stanaitis buvo kaltinams už valdžios valdininko, Konsistorijos prokuroro Martyno Kavolio (vėliau po karo kun. Kanadoje) įžeidimą žodžiu ir kitoje, kad, nebūdamas kunigu, atlikinėjo kunigo pareigas. Pirmoje byloje J. Stanaitis gavo dvi savaites kalėjimo lygtinai, o antroje – du mėnesius kalėjimo. 1937 06 08–10 Kaune laikė teologinius egzaminus. 1937 09 15 paskirtas į Jurbarką, kur dirbo iki repatrijacijos 1941 m. 1937 10 03 Šakiuose įšventintas kunigu, aptarnavo ir Žvyrius 1938 03 01–1939 02 01. Po repatrijacijos dirbo Brandenburgo Konsistorijos žinioje, pateko į vokiečių kariuomenę. Po karo 1945–1948 m. kunigavo įvairiose Rytų Vokietijos parapijose. 1948 m. persikėlęs į Vakarų Vokietiją, su šeima apsigyveno Hanau/Main lietuvių pabėgėlių stovykloje. Vėliau apsigyvenęs Memmingene (Bavarija) aptarnavo pietų Vokietijoje lietuviškas parapijas, buvo Vyr. Bažn. Tarybos narys. Kun. J. Stanaitis mirė tarnybinėje kelionėje važiuodamas traukiniu iš namų į Salzgitter-Lebenstedt laikyti pamaldų. Pakeliui jis gavo smegenų paralyžių ir Bad Gandersheimo ligoninėje mirė. Iškilmingai (dalyvavo apie 200 žmonių) palaidotas 08 09 Backnango miesto kapinėse. Pastatytas kryžiaus formos akmeninis kapo paminklas.

 

Gimė 1903 12 02 Gaisriuose (Sasnavos vls., dab. Marijampolės sav.).

 

Antroji žmona Anna Milerytė (Anna Stanaitienė-Stanat-Müller *1903 04 15 Putokšliuose, Tauragės aps. †1978 01 11 Backnange). 1941 m. su tėvais ir broliais Jurgiu, Martynu bei Petru repatrijavo Vokietijon. 1959 08 29 Stettene (Bavarija) ištekėjo už našlio kun. J. Stanaičio iš Memmingeno. Palaidota 01 17 Backnango kapinėse šalia vyro.

 

1933 08 06 Lankupiuose (Venckų vls., Klaipėdos aps.) gimė Arvydas Paltinas, muzikas.

 

1858 08 07 Bitėnuose (Ragainės aps.) gimė Martynas Jankus, Mažosios Lietuvos patriarchas, vadintas „Rambyno sergėtoju“, visuomenės ir politikos veikėjas, spaudos darbuotojas, redaktorius, publicistas, „Birutės“ draugijos pirmininkas (1889–1892), Tilžės akto signataras, 1920 03 20 kooptuotas į Lietuvos Valstybės Tarybą, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas. Redagavo „Aušrą“, „Varpą“, leido „Garsą“, pirmąjį lietuvišką satyrinį laikraštį „Tetutė“, „Naująją Aušrą“, „Lietuvišką darbininką“, „Saulėteką“, dienraštį „Dienos laps“, savo spaustuvėje Bitėnuose spausdino lietuviškas knygas (apie 360) ir laikraščius (viso 25 lietuvių ir vokiečių kalbomis). Vokiečių, vėliau ir nacių persekiotas, išvežtas į Vokietiją. Parašė eilėraščių, paskelbė publicistinių brošiūrų, rinko ir skelbė tautosaką. Apdovanotas LR ir užsienio šalių ordinais, Kauno Karo muziejaus sodelyje jam buvo pastatytas biustas (atstatytas 1989 m.). 1981 05 24 Bitėnuose įkurtas jo vardo muziejus. 2006 m. vaikaitės Ievos Mildos Jankutės iniciatyva įsteigta Martyno Jankaus kasmetinė premija, skiriama už nuopelnus saugant Mažosios Lietuvos paveldą.

 

Mirė 1946 05 23 Flensburge (Vokietija). 1993 05 30 perlaidotas Bitėnuose.

 

1998 08 09 Šakiuose kunigas diakonas Virginijus Kelertas (g. 1971 07 24 Jurbarke) įšventintas kunigu. 1993 10 09 įvestas diakono tarnystėn ką tik atgautoje Šakių ev. liuteronų bažnyčioje, 1995 04 16 įvestas kun. diak. tarnystei Šakiuose. Nuo 2000 m. – LELB Konsistorijos, nuo 2005 m. – Konsistorijos prezidiumo narys. Aptarnauja Šakių ir Sudargo parapijas.

 

1888 08 13 Jogauduose (Opstainių vls., Ragainės aps.) gimė Jurgis Gerulis (Georg Gerullis), lietuvių kilmės Vokietijos kalbininkas, baltistas. Surinko ir išleido M. Mažvydo raštus (1922 m.) ir kt. 1945 07 ?? Berlyne jį suėmė NKVD, tolesnis likimas iki 2015 m. buvo nežinomas.

 

Mirė 1945 08 09 Rygoje (buvo sušaudytas kalėjime).

 

1903 08 15 Mažuosiuose Šileliuose (Kakšių vls., Ragainės aps.) gimė Emilijus Kraštinaitis, vertėjas. Baigęs pradžios mokyklą, dirbo spaustuvėje, „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus įstaigose, Lietuvių kalbos ir literatūros institute, parašė vertingų atsiminimų apie Mažąją Lietuvą. Išvertė H. Manno „Profesorių Unratą“ (1948 m.), E. M. Remarque’o „Laikas gyventi ir laikas mirti“ (1958 m.), vokiškų novelių, lietuvių rašytojų kūrinių į vokiečių kalbą. Išvertė D. Kleino „Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką“ (1957 m.), iššifravo Mato Pretorijaus „Prūsijos įdomybes“ (1999 m.).

 

Mirė 1983 03 04 Vilniuje.

 

1863 08 16 Lazdynuose (Pilkalnio aps.) gimė Augustas Ambrasaitis, Rytprūsių ir Mažosios Lietuvos istorikas, kraštotyrininkas, pedagogas.

 

Mirė 1913 11 23 Graudenze (Pavyslyje, dab. Lenkija).

 

1993 m. atsikūrė Piktupėnų ev. liuteronų parapija. Pirmoji bažnyčia pastatyta prieš 1574 m. 1744 m. iš lauko akmenų ir plytų išmūrijama stambi, stačiakampio plano, aukštu mediniu bokštu, besibaigiančiu vario stogeliu–kupolu, nauja Piktupėnų ev. liut. parapijos bažnyčia, rekonstruota 1853 m., atstatyta bažnyčia su nauju bokštu pašventinta 1908 08 16, sunaikinta II pasaulinio karo pabaigoje. Aptarnauja kun. Edikas Šulcas.

 

1973 08 17 Čikagoje mirė Martynas Emilis Nauburas, pedagogas, kultūros veikėjas, mokytojavo Klaipėdoje. 1930–1939 m. dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus direktoriumi. Parašė daug str. Mažosios Lietuvos istoriniais ir etnografiniais klausimais.

 

Gimė 1898 02 05 Laugaliuose (Katyčių vls., Tilžės aps.).

 

1883 08 18 Varšuvoje gimė Zygfrydas Oskaras Lopė (Siegfried Oskar Loppe), kunigas. Baigęs Varšuvos klasikinę g-ją, studijavo Dorpato (Tartu) u-te teologiją (1904–1910), 1911 03 19 Varšuvoje įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru Suvalkuose. 1912 m. administravo Vyžainių parapiją, kunigavo Suvalkuose (1913 05 06–1915 m.; su Augustavo ir Seinų filijomis), 1915 02 11 ištremtas į Rusiją aptarnavo tremtinius Astrachanėje (1915–1918), grįžęs kunigavo Suvalkuose (1918–1924, 1919 m. trumpai Lucke), 41 pėstininkų pulko Suvalkuose organizatorius, kaip kariuomenės kapelionas apdovanotas Lenkijos auksiniu nuopelnų kryžiumi (1931 11 09), paskutinis Vilniaus ev. liuteronų parapijos kunigas (1924–1941), Vilniaus diecezijos superintendentas (1937 m.). Persikėlus į Lenkiją, 1941 06 01 jis buvo gestapo suimtas ir įkalintas Bromberge (Bydgoščiuje), Poznanėje, Berlyne, Leipcige, Niurnberge ir Dachau koncentracijos stovykloje (1942 06 12–1945 04 29), iš kurios buvo išlaisvintas amerikiečių karių. Po karo apsigyveno Vokietijoje, kur tapo Dortmundo-Berghofeno parapijos klebonu (Šiaurės Reinas-Vestfalija). 1953 m. išėjo į pensiją. Vedė 1915 04 04. Žmona Luizė Rink (Louise Rinck), buv. Augustavo diecezijos superintendento ir Suvalkų klebono Vladislavo Vernico (Wladyslaw Wernitz, 1832–1917) anūkė. Jie turėjo keturis vaikus.

 

Mirė 1957 09 21 Dortmunde (Vokietija).

 

1918 08 22 Drukiuose (Priekulės vls.) mirė Jurgis Traušys, politikos veikėjas, religinės literatūros rengėjas, leidęs „Evangelišką kalendorių“ (1876–1913).

 

Gimė 1844 08 06 Drevernoje (Priekulės vls., Klaipėdos aps.).

 

1948 08 22 vėl įregistruota Vyžių ev. liuteronų parapija. Apie 1960 m. sovietų valdžia bažnyčią uždarė ir pavertė grūdų sandėliu. 1993 05 29 pirmosios atkurtos parapijos pamaldos atgautoje bažnyčioje, kuriai 1865 05 21 padėtas kampinis akmuo. 1857 10 01 įkurta parapija. 1866 11 07 mūrinė bažnyčia pašventinta. Aptarnauja kun. Valdas Miliauskas (oficialiai paskirtas 2016 02 15, iki tol ketverius metus administravo pagal įgaliojimą). 2008 06 10 parapijoje įregistruotas reabilitacijos centras VšĮ „Gabrielius“ (nuo 2010 04 01 direktorius V. Miliauskas).

 

1828 08 24 Lenkijoje gimė Aleksandras Šulcas (Alexander Schulz), kunigas. Studijavo teologiją Dorpato (Tartu) u-te (1847–1851). Vikaras Marijampolėje (1851–52), kunigas Vižainiuose (dab. Lenkija) (1854–57), Virbalyje (1857–66).

 

Mirė 1866 05 24 Virbalyje.

 

2003 08 25 Esene (Šiaurės Reinas-Vestfalija, Vokietija) mirė Tamara Schmidt (Tamara Aleksandra Kelertaitė), išeivijos liet. ev. liuteronų bžn. kunigė, kun. Adolfo Kelerio (prad. pavardė Kelertas) ir Tamaros Štrausaitės duktė. 1941 m. su tėvais repatrijavo į Vokietiją, gyveno 12 stovyklų, kol apsistojo Bremene. 1959 m. baigusi Hüttenfeldės liet. Vasario 16-osios g-ją, Oldenburge pradėjo studijuoti pedagogiką. Vėliau 4 metus mokytojavo Oldenburge. 1961 m. ištekėjo ir 1963 m. išvyko į P. Ameriką (Čilę). 1971 m. grįžo į Vokietiją, įsikūrė Ofene, netoli Oldenburgo, Žemutinėje Saksonijoje. 24 metus dirbo pedagoginį darbą, dėstė tikybą. Nuo mažens įsitraukė į Vokietijos liet. ev. liuteronų bendruomenės veiklą, aktyviai dalyvavo tiek religinėje, tiek visuomeninėje lietuvių veikloje. 1988 08 07 Anaberge įšventinta diakone. 1990 07 29 vysk. Jonas Viktoras Kalvanas vyresn. Tauragėje S. įšventino į kuniges, I liuteronę Lietuvoje. Aptarnavo apie 300 tikinčiųjų, susibūrusių į 5 parapijėles ar surinkimus ir gyvenančius įv. Vokietijos vietose (tam per metus tekdavo nukakti 30 000 km). 1993 m. jai suteikta Lietuvos pilietybė (greta Vokietijos). 1995 05 22–1998 12 06 S. vadovavo Vilniaus ev. liuteronų parapijai (maždaug po savaitę kas mėnesį). 1995 07 29 išrinkta kandidate į LELB Konsistoriją. S. buvo Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios atstovė Vokietijoje, išeivijos liet. ev. liuteronų bažnyčios viceprezidentė (nuo 1985 12), nuo 1991 Lietuvių ev. liuteronų bžn. Vokietijoje tarybos pirm., Pasaulinės liuteronų s-gos (PLS) narė. Būdama pagalbos Lietuvai koordinatorė PLS, skaitė suvažiavimuose ir konferencijose pranešimus apie Lietuvos bžn., daug pasitarnavo mūsų kraštui, atstatant sovietmečiu suniokotas bažnyčias, užmezgė broliškus kontaktus su Šiaurės Elbės Bžn., su labdaros institucijomis Martin-Luther-Bund ir Gustaw-Adolf-Werk. Gyveno Bad Zwischenahne. Vyras Bernhardt Schmidt – muzikos mokytojas, vargonininkas. Sūnūs Michaelis ir Markus. Pakirsta sunkios ligos netikėtai mirė Esene. Liko 3 seserys su šeimomis. Palaidota Esene.

 

Gimė 1939 04 24 (krikšto įraše 25 d.) Tauragėje.

 

2008 08 25 Orland Park (Ilinojaus valstijoje, JAV) mirė buvęs Čikagos Ziono lietuvių ev. liuteronų parapijos kunigas Jonas Juozupaitis. Pradžios m-lą lankė Lietuvoje, vidurinę – Vokietijoje. 1950 m. su tėvais atvyko į JAV. Atlikęs karinę prievolę, 1954 m. pradėjo studijuoti Illinois universitete, Čikagoje. Vienus metus praleido Western New Mexico universitete, o studijas užbaigė 1958 m. Luther kolegijoje, Decorach, Iova, gavęs verslo administravimo bakalauro laipsnį. Tais pačiais metais susituokė su irgi Ziono parapijoje užaugusia Erna Čėsnaite ir apsisprendė palikti biznio mokslus ir eiti į teologją. Tais pačiais metais jis įstojo į Concordia teologijos seminariją, Springfield, IL. 1961 m. buvo įšventintas kunigu. Paskirtas kunigu į Šv. Jono liuteronų parapiją Vaterburyje (Waterbur, Connecticuto valstija). 10 metų dirbo įvairiose amerikiečių parapijose, dėstė tikybą vidurinėje m-loje, buvo patarėju įvairiose liuteronų bažnyčios organizacijose. 1972 01 23–2001 08 23 Ziono parapijos kunigas Čikagoje. Kun. J. Juozupaičio iniciatyva ir visuotinu parapijos narių nutarimu, nuspręsta bažnyčią ir žemę parduoti ir 1974 m. buvo nupirkta bažnyčia Oak Lawn, IL. Vadovaujant kunigui, bažnyčia buvo suremontuota, o 1982 m. buvo pristatyta ir nauja, erdvi salė, įrengtos sekmadienio mokyklai klasės ir kunigui raštinė. 1983 07 04 Vyriausios Tarybos narių susirinkime sekretoriumi išrinktas kun. Jonas Juozupaitis. Vysk. A. Trakiui 1986 m. staiga mirus, Vyriausia bažnyčios taryba išsirinko J. Juozupaitį nauju tarybos prezidentu. Bet jam nebuvo suteiktas nei senjoro, nei vyskupo titulas. Redagavo išeivijos ev. liuteronų žurnalą Svečias (1988–2000 m. su pertrauka). Dalyvavo 1988 08 05–07 Išeivijos Sinode Bonoje (Anaberge, VFR). Kun. J. Juozupaitis 1996 06 25–07 09 lankėsi Lietuvoje. Dalyvavo kun. diak. Mindaugo Sabučio įvesdinimo į kunigus pamaldose Skirsnemunėje. Taip pat laikė pamaldas Jurbarke. Žmona Erna Vilma Čėsnaitė, Petro Čėsnos, ir Urtės Jurkšaitytės dukra, *1933 03 03 Juodpetriuose (Tauragės vlsč.). Vaikai – dr. Jonas Petras ir Heidi (jos vyras dr. David Ozinga) Juozupaičiai.

 

Gimė 1929 02 13 Kilpinėse (Jucaičių apyl., dab. Šilalės raj., Tauragės aps.).

 

1893 08 27 Berštininkuose (Plaškių vls., Tilžės aps.) gimė Viktoras Gailius, Tilžės akto signataras, teisininkas, diplomatas, Klaipėdos krašto Direktorijos (1923–1925) pirmininkas, gubernatorius (1938–1939). 1941 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1946 m. dirbo VLIK’o reikalų vedėju. Nuo 1954 m. – Pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijoje Krašto valdybos vicepirmininkas.

 

Mirė 1956 07 07 Pfullingene (Baden-Viurtembergo žemė, Vokietija).

 

1948 08 27 atkurta Kintų ev. liuteronų parapija. Pamaldos vyksta buv. parapijos namuose (kampinis akmuo padėtas 1906 09 02, pašventinti 1908 08 25). Pokariu bebokštė bažnyčia (1706 ar 1709 m.) buvo paversta sandėliu, vėliau – parodų ir koncertų sale, 1990 m. atiduota katalikams (dabar naudojasi pagal panaudos sutartį). 2010 09 05 vysk. M. Sabučio pašventinti bažnyčios vargonai, padovanoti geradarių iš Altlunebergo parapijos (Vokietija). Po ūkinio pastato renovacijos 2014 08 09 atidaryti ir palaiminti Kristijono Donelaičio vardu pavadinti parapijos socialinių paslaugų ir tradicijų puoselėjimo namai, o parapijos kunigui Mindaugui Žilinskiui įteiktas tarnybinis sidabrinis kryžius.

 

1948 08 27 įregistruota Saugų ev. liuteronų parapija. 1854 08 30 pašventintas kertinis bažnyčios akmuo. Dabartinė stačiakampė, raudonų plytų su nedideliu bokšteliu aukšta masyvi bažnyčia pašventinta 1857 10 09. Aptarnauja kun. Mindaugas Žilinskis.

 

1978 08 27 Vilniuje mirė (palaidota Antakalnio kapinėse) Ieva Simonaitytė, prozininkė. Mokėsi savarankiškai, dirbo siuvėja, tarnavo įstaigose Klaipėdoje, nuo 1939 m. gyveno Kaune ir Vilniuje. Parašė romanus „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935 m.), „Pavasarių audroj“ (1938 m.), „Vilius Karalius“ (1939 m.), „Be tėvo“ (1941 m.), „Paskutinė Kūnelio kelionė“ (1971 m.), apysaką „Pikčiurnienę“ (1953 m.), autobiografinę trilogiją „... o buvo taip“ (1960 m.), „Ne ta pastogė“ (1962 m.), „Nebaigta knyga“ (1965 m.) ir kt. kūrinius. 2016 11 03 Seimas 2017 metus buvo paskelbęs Ievos Simonaitytės metais.

 

Gimė 1897 01 23 Vanaguose.

 

1983 08 28 IV pokarinis visuotinis LELB Sinodas Žvyriuose (Skirsnemunėje).

 

2003 08 29 Vokietijoje mirė Bronius (Bruno) Sutkus, legendinis vokiečių Vermachto snaiperis (per 6 mėnesius Rytų fronte nukauti 209 priešai). Nuo 1944 m. kovėsi Rytų fronte, pelnė apdovanojimų: Antro ir pirmo laipsnio Geležinį kryžių (1944 07 06; 11 16), Sužeistojo ženklelį (juodas, 1944 09 07), Auksinį III pakopos Snaiperio ženklelį (itin retai suteikiamas, 1944 11 21), Sidabrinį pėstininkų kuopos ženklelį (1944 11 29), Sužeistojo ženklelį (sidabrinis, 1945 03 01). Pokario metais, gyvendamas Lekėčiuose (Šakių raj.), užmezgė kontaktus su Lietuvos partizanais. 1949 03 25 NKVD atvykus ištremti ūkio šeimininkės, mokytojos ir būsimos žmonos Antaninos Povilaitienės ir jos vaikų, B. Sutkus pasiryžo drauge su jais savanoriškai vykti į tremtį. Tremtiniai išgabenti prie Irkutsko ir įkurdinti Federošino kolūkyje, vėliau ne kartą kilnoti po gretimas vietoves. Tik 1971 m. gavęs leidimą, grįžo iš Sibiro, apsigyveno Vilniuje, dirbo suvirintoju, 1997 m. persikėlė į Vokietiją. Parašė vokiškai knygą „Im Fadenkreuz – Tagebuch eines Scharfschützen“ (2003 m.), išversta į lietuvių kalbą „Snaiperis: snaiperio karo dienoraštis“ (2008 m.).

 

Gimė 1924 05 14 Karaliaučiaus priemiestyje Čiunkuose (vok. Tannenwalde, dab. Čkalovskas, Kaliningrado miesto dalis).

 

1998 08 30 naujai pašventinta atstatyta akmeninė Vištyčio ev. liuteronų bažnyčia (pastatyta 1844 m.). Bažnyčios bokštas su kryžiumi ir vėjarodžiu pastatytas tik 1917 m. 1937 m. pašventintas varpas, kurį dovanojo Klaipėdos krašto Gustavo Adolfo draugija. Parapija įkurta 1842 m., vėl įregistruota 1993 04 16, o 1994 07 08 sugrąžintas bažnyčios pastatas. 1995 08 20 pirmosios pamaldos atgautoje bažnyčioje (sovietmečiu buvo traktorių dirbtuvės, sandėlis). Aptarnauja kun. Vaidas Klesevičius.

 

2013 08 31 Batakių ev. liuteronų bažnyčioje įšventintas į kunigus diakonas (2009 09 20 Tauragėje) Karolis Skausmenis (g. 1986 03 19 Tauragėje). Aptarnauja Batakių parapiją.

 

 

 

2018 m. rugsėjis

 

 

 

1988 09 II-oji pataisyta Naujojo Testamento ekumeninė Romos katalikų laida (I-oji laida 1972 m.).

 

1893 09 01 Jonynuose (Ragainės aps.) gimė Georgas Podžius (Georg Podszus, Podßus), kunigas, aršus vokietininkas, SOVOG narys, Kulturbundo pirmininkas (1933 m.). Baigęs Tilžės g-ją, studijavo teologiją Karaliaučiaus u-te. Kunigo pagalbininkas Rusnėje (1920 m.), kunigas Lauksargiuose (1922–1925), Piktupėnuose (1925–1937), Klaipėdos krašto direktorijos narys (1931 01 08–32 02 06), Nuo 1933 Pagėgių bažn. aps. superintendentas. 1935 04 savo šeimą išsiuntė į Vokietiją.

 

Mirė 1953 10 07 Kenze (Kenz, Küstrow Barth, Vokietija), palaidotas Kenzo kapinėse.

 

1938 09 02 [patikslinta mirimo diena] Jakšteliuose (Užlieknių vls., Šilutės aps.) mirė Jurgis Strėkys, ūkininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, 1920 03 20 kooptuotas į Lietuvos Valstybės Tarybą.

 

Gimė 1861 04 27 Kekersuose (Katyčių vls., Tilžės aps.).

 

1998 09 04 Vilniaus ev. liuteronų bažnyčią aplankė Jos didenybė Norvegijos karalienė Sonja.

 

1998 09 06 Šilutėje mirė Otonas Serapinas, skautas, Lietuvos kariuomenės savanoris, visuomenės veikėjas, Intos tremtinys.

 

Gimė 1916 04 23 Kiūpeliuose (Natkiškių vls., Tilžės aps.).

 

1983 09 06 Šilutėje (nuo insulto) mirė (palaidotas Žem. Naumiesčio evangelikų kapinėse) Jonas Liutkus (antras vardas Albertas), nuo 1956 m. autobuso vairuotojas iš Šilutės, Žemaičių Naumiesčio bažnyčios choristas. 1972 06 04 kun. Mikas Preikšaitis Dievo žodžio sakytojo J. Liutkaus kulto tarnautojo anketą, gyvenimo aprašymą ir savo paties asmenišką prašymą gauti kulto tarnautojo pažymėjimą išsiuntė LTSR Religinių kultų reikalų įgaliotiniui [Justui Rugieniui]. 1980 07 20 Sudarge kun. Jurgis Gavėnis įšventino kunigu diakonu.

 

Gimė 1927 05 25 Rimženčiuose (Naumiesčio vls., Tauragės aps.).

 

2013 09 06 LELB konsistorija nutarė įregistruoti Jonavos mieste veikiančią Jonavos ev. liuteronų parapiją.

 

2008 09 07 dovanotų vargonų, atvežtų iš Detmoldo Martin Luther bažnyčios (Šiaurės Elbės Bažnyčia, Vokietija), pašventinimas Vilkyškių ev. liuteronų bažnyčioje. Po II pasaulinio karo parapija (įsteigta iki 1560 m.) atkurta, tačiau egzistavo neilgai. Gerai išsilaikiusi bažnyčia atimta, paversta grūdų sandėliu. Parapija vėl atgimsta 1993 m. 1996 05 18 ant pokariu nugriauto bažnyčios bokšto užkelta jo 17 m aukščio bokšto smailė, kurios viršūnėje pritvirtintas senasis restauruotas kryžius su kapsule. 1615–1621(1623) m. pastatyta nauja bažnyčia su klebonija. 1760–1761 m. iškilo laikina bažnyčia, 1766 m. baigta kunigo sodyba; 1770–1772 m. pastatyta nauja bažnyčia. Dabartinė restauruota raudonplytė bažnyčia (pašventinta 1896 10 07 su 45 m aukščio bokštu) kitoje vietoje nei ankstesnė naujai pašventinta 2012 04 14. Aptarnauja kun. Mindaugas Kairys.

 

1968 09 11 Šyškrantėje (Šilutės raj.) mirė Augustas Dėvilaitis, sakytojas, tautosakininkas, žolininkas.

 

Gimė 1897 07 14 ten pat.

 

1993 09 12 Narkyčių apyl. (Įsruties aps.) notangui Herkui Mantui, Didžiojo prūsų sukilimo (1260–1274) vadui prieš kryžiuočius, nužudytam 1273 m., atidengtas paminklas (į tris dalis sukapotas žaltys) netrukus buvo sunaikintas.

 

1948 09 14 įregistruota Ramučių ev. liuteronų parapija. 1900 m. pastatyta laikina bažnytėlė. 1902 m. įkurta parapija. 1929 12 16 pašventinta dabartinė mūrinė bažnyčia. Aptarnauja kun. Remigijus Šemeklis.

 

1938 09 18 pašventintas atstatytas Tauragės ev. liuteronų bažnyčios bokštas.

 

2003 09 18 Vilniuje mirė Eva Erika Labutytė (Vanagienė), žymi Lietuvos grafikė, dramatiško Mažosios Lietuvos paveldo įprasmintoja. Vilniaus ev. liuteronų parapijos atkūrimo signatarė (1988 11 19). Palaidota Plikių kapinėse (Klaipėdos raj.).

 

Gimė 1938 04 15 Begėdžiuose (Kebelių vls., Klaipėdos aps., dab. Šilutės raj.).

 

1783 09 21 Katniavoje (Kattenau) gimė Augustas Cìpelis (Karl Wilhem August Zippel), kunigas. Kun. A. V. M. Cipelio (Andreas Wolfgang Macarius Zippel *1740 03 03 †1790 06 08) sūnus, kun. Kristijono Ferdinando Cìpelio (Christian Ferdinand Zippel) brolis. 1800 05 02 įsimatrikuliavo Karaliaučiaus u-te, 1800–1802 m. lankė lietuvių kalbos seminarą. Įšventintas kunigu 1804 04 23. 1808 11 13–10 Priekulės kunigo pavaduotojas, 1810–1814 m. Kalnininkų, 1815–1874 m. Priekulės kunigas, parapijiečių labai mylimas dūšių ganytojas. Kun. R. Cipelio tėvas. 1854 m. minint jo kunigystės 50-ąjį jubiliejų, karalius atsiuntė garbės ženklą – sidabrinį kryžių – ant krūtinės nešiojamą. Parapijos užsakymu Karaliaučiaus dail. H. Kriūgeris (Heinrich Krüger) nutapė jubiliato didelį portretą ir pakabino bažnyčioje. Be to, nupirko dar brangų sidabrinį kieliką su išgraviruotu Priekulės bažnyčios siluetu (dar be bokšto) bei atitinkamu įrašu. 1944 artėjant sovietų kariuomenei paskutinis Priekulės kun. M. Vanagas šią taurę išgabeno į Vokietiją. Dabar ji saugoma Manheimo miesto Reiso muziejaus Klaipėdos kolekcijoje. Vedė 1809 04 12 Priekulėje. Žmona, Priekulės kun. H. E. Trentoviaus dukra, Luizė Kristina Trentovaitė (Luise Christina Trentovius, *1785 06 21 †prieš 1858 m.), 4 sūnus ir 2 dukros. Antroji žmona Julė Cipelytė (Julie Zippel, *1825 †1908 08 15 Karaliaučiuje). Vedė 1858 08 Priekulėje. Dukros Luizės (Louise Auguste Zippel, *1815 08 30 †1887 03 16 Gropiškiai) vyras J. F. F. Šrėderis (Johan Friedrich Franz Schröder) uošvio kunigo pavaduotojas (1855–1874) Priekulėje.

 

Mirė 1874 11 12 Priekulėje, palaidotas kapinėse šalia Priekulės bažnyčios, pietų pusėje, kur vėliau palaidota ir žmona Julė.

 

1993 09 21 Kulvoje (netoli Jonavos) ant Smičkių kalnelio pašventintas obeliskas (pastatytas 1978 m., skulpt. K. Gibavičius) Abraomui Kulviečiui (apie 1510 m. Kulvoje–1545 06 06 Karaliaučiuje), Lietuvos bažnyčios reformatoriui, Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriui, lietuvių raštijos pradininkui, giesmių „Garbinkim Dievą skambesiu šventuoju“, „Kristau, šviesybė Tu esi šviesybė“ vertėjui. 1995 09 24 Jonavoje pašventintas jo atminimui ąžuolinis paminklas. 2009 06 22 Jonavos Santarvės aikštėje atidengtas jo paminklas (skulpt. K. Bogdanas ir M. Šnipas).

 

1908 09 26 Lietuvoje gimė Albertas Hiršas (Albert Hirsch), kunigas. 1929 m. rudens semestre įsirašė į LU [gal ir anksčiau] ev. teologijos f-tą. Baigė VDU. 1932 12 27 Tauragėje įšventintas kunigu diakonu, tapo Batakių administratoriumi ir Tauragės klebono A. Vymerio pagalbininku, nuo 1935 05 12 (I krikštas) Šilalės filijos, nuo 1936 07 01 Panevėžio su Šeduvos filija kunigas. 1935 01 31 Tauragės apskr. komendantas už triukšmo kėlimą Batakių ev. liut. bažnyčioje, už kiršinimą vienos gyventojų dalies prieš kitą, už tautinės ir ev. liut. lietuvių „Pagalbos“ sąjungos vėliavų išniekinimą nutarė kun. Hiršą Albertą nubausti pinigine bauda 500 litų arba vieną mėnesį arešto. 1941 m. repatrijavo. A. Hiršas, kaip ir kun. P. Titelbachas, galėjo grįžti į Lietuvą tik kaip ūkininkas, tačiau kunigauti grįžusiems vokiečiams leidimo negavo. Sunkiai sirgo tuberkulioze. Artėjant raudonajai armijai pasitraukė į Vokietiją.

 

Mirė ???? [tikriausiai] Vokietijoje.

 

1918 09 26 Karaliaučiuje gimė Valteris Kristupas Banaitis, muzikas, žurnalistas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, liuteroniškų giesmių liaudies melodijų rinkėjas, „Lietuvių evangelikų liaudies giesmių“ (1951 m.) parengėjas.

 

Mirė 1999 09 09 Fürstenberge (Vokietija), palaidotas Bitėnuose.

 

1968 09 26 Alt Rehse (Neu Brandenburg/VDR) mirė Arnoldas Laukozilis (vok. Arnold Laukasiele, latv. Arnolds Laukazīle), kunigas, latvis. 1932 m. buvo VDU teismo, Donelaičio d-jos v-bos narys (1932 m.), latvių studentų korporacijos Sidrabenia narys. Baigė VDU po 1934 m. 1935 m. pab. teologijos kandidatas iš Žeimelio skiriamas į Skuodą. 1936 01 05 ordinuotas kungu. Kunigavo (administratorius) Skuode (1936 01 01–40), aptarnavo ir Ylakių, Ritinės bei Telšių filijas. Jis Lietuvoje, kaip latvių sinodo senjoras nuo 1938 01 09, buvo paskutinės Konsistorijos narys. Grojo fleita, gražiai giedojo solo. 1941 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1943–1944 m. kunigavo Paleičiuose (administratorius). 1943 m. trumpai gyveno Šiauliuose, tačiau kunigauti neturėjo teisės. Po emigracijos papuolęs į kariuomenę ir į rusų nelaisvę, grįžo sunykusia sveikata ir kunigavo Damberge (Damberg) netoli Šverino (Schwerin), 1950 01 01–59 07 31 – Karbove (Karbow/Mecklenburg), 1959 08 01 pensininkas, Mirė ir palaidotas [tikriausiai] Alt Rehse. Žmona Lyda Hakaitė (Lydia Haak *1904 12 16 †1996 02 20) iš Virbalio.

 

Gimė 1909 12 13 Jaunjelgavoje (Latvija).

 

2008 09 27 pašventinti nauji Vilniaus ev. liuteronų bažnyčios vargonai, kuriuos pagamino „Orgelbau Klais Bonn“ (Vokietija) ir Laimučio Pikučio vargonų firmos (Lietuva).

 

1703 09 29 Vėluvoje mirė Jonas Rikovijus, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė giesmių, paruošė D. Kleino giesmyno ir maldyno 1685 m. leidimą.

 

Gimė 1652 m. Želvoje (Įsruties aps.).

 

1793 09 29 pašventinta dabartinė mūrinė (akmens ir plytų) Žeimelio ev. liuteronų bažnyčia. 1786 10 08 padėtas jos kampinis akmuo, parapija įsteigta 1540 m. Joje 1753–1759 m. kunigavo latvių grožinės literatūros pradininkas, gramatikos autorius Gothardas Frydrichas Stenderis (1714 08 27–1796 05 17). Aptarnauja kun. Juozas Mišeikis.

 

2013 09 29 po rekonstrukcijos naujai pašventinti negausios Biržų ev. liuteronų parapijos maldos namai, įrengti bažnytėlei 1995 m. pritaikytame istoriniame parapijos pastate (Kilučių g. 5). Parapija veikė visą sovietinės okupacijos laikotarpį; pamaldos laikytos parapijiečių namuose, o taip pat ev. reformatų bažnyčioje, nuo 1993 m. minėtame pastate. 1853 m. pastatyta (pašventinta 1895 08 20) mūrinė bažnyčia (250 sėdimų vietų) su bokštu, kuri, per II pasaulinį karą 1944 m. dėl gaisro netekusi stogo, nugriauta 1961 03 29–30. Ateityje planuojama atstatyti istorinę bažnyčią miesto centre. Pagal 1636 11 23 fundaciją pastatyta pirmoji bažnyčia (sudegė 1667 03 30). Klebonija (1865 m.) išsilaikė iki II pasaulinio karo. Aptarnauja kun. Juozas Mišeikis.

 

 

 

2018 m. spalis

 

 

 

1913 10 01 įsteigta Šilutės ev. liuteronų parapija (atsiskyrė nuo Verdainės parapijos). 1913 06 16 pašventintas kampinis bažnyčios akmuo (pašventintas naujai 1924 08 27), o 1926 11 10 pašventinta mūrinė Martyno Liuterio ev. liut. bažnyčia su 50 m aukščio bokštu, kuriame laikrodis ir 3 varpai. Po karo parapija įregistruota 1948 08 27. Aptarnauja kun. Remigijus Šemeklis.

 

1938 10 01 Smeltėje (Klaipėda, patikslinta mirimo data] mirė Mikelis Kaitinis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, tautosakos rinkėjas.

 

Gimė 1850 10 03 Lūžuose (Dirvupių vls., Klaipėdos aps.).

 

1998 10 02–07 Vilniuje viešbutyje „Naujasis Vilnius“ vyko kasmetinis Pasaulio Liuteronų Sąjungos (PLS) koordinacinis pasitarimas.

 

1603 10 05 Jurbarke (Įsruties aps.) mirė Jonas Bylaukis vyresnysis, vienas iš spėjamų Wolfenbüttelio postilės autorių. Mokytojavo, kunigavo.

 

Gimė apie 1540 m. Vėluvoje.

 

1798 10 06 Kretingalėje gimė Eduardas Cygleris (Carl Eduard Ziegler), ev. liuteronų kunigas, leksikografas, vertėjas, prekiautojas lietuviškomis knygomis. 1818 m. baigė Tilžės g-ją, 1818 10 24 pradėjo studijuoti Karaliaučiaus u-te teologiją, 1819–1820 m. lankė lietuvių kalbos seminarą. Baigęs u-tą nuo 1822 m. kantorius Kaukėnuose, 1828 m. precentorius ten pat. 1828 04 įšventintas kunigu. 1828 08 31–1831 m. kunigavo Juodkrantėje, 1832 pr.–1851 m. Rusnėje, kur 1832 07 08 įšventintas vyskupu, 1851–1873 m. lietuvininkų pirmasis kunigas ir vyskupas Ragainėje. 1825 05 27 Kaukėnuose vedė Jakobinę Braesikę (Jacobine Wilhelmine Braesike, *1804 12 06 Kaukėnuose †1882 09 26 Paskalviuose (Paskalwen)), gimė keturi sūnūs ir keturios dukros. Vysk. E. Cygleris – vienas Lietuvių lit-ros d-jos įkūrėjų. Talkino G. H. E. Neselmanui (Nesselmann) rengiant liet.–vok. kalbų žodyną (1851 m.). Leidinyje „Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft“ paskelbė šio žodyno papildymų. Vysk. E. Cygleris bendradarbiavo su kun. K. L. F. Neisu (C. L. F. Neiss) sudarant „Evangeliškas mišknygas“ (1856 m.), su kun. Juliumi Dengeliu (Julius Theodor Dengel) parengė „Nusidavimus švento kentėjimo“ (1880 m., Tilžė).

 

Mirė 1881 05 22 Ragainėje, palaidotas [tikriausiai] Ragainėje.

 

1993 10 09 ką tik atgautoje Šakių ev. liuteronų bažnyčioje įvyko pirmosios atkurtos parapijos pamaldos. Parapija naujai įregistruota 1992 02 14, restauruota bažnyčia (pastatyta 1877 m.) pašventinta 2000 09 09. Parapija įsteigta 1842 m. 2004 05 22 pašventinti vaikų namai. 2005 12 19 duris atvėrė Šakių vaikų globos namai. 2013 07 19 pašventintas naujai statomų Šakių šeimyninių vaikų globos namų kertinis akmuo, o 2014 10 31 ir patys namai (32 vietos). Aptarnauja kun. Virginijus Kelertas.

 

1888 10 10 pašventinta dabartinė raudonplytė Nidos ev. liuteronų bažnyčia, kuri buvo uždaryta 1963 m. pradžioje, joje 1966–1988 m. veikė Kuršių nerijos istorijos muziejus ir koncertų salė, o prasidėjus nepriklausomybės sąjūdžiui atiduota katalikams, bet po poros metų sugrąžinta atsikūrusiai liut. parapijai. 1992 09 20 iškilmingai pašventintas naujas, restauruotas interjeras, altorius ir sakykla. Aptarnauja kun. Jonas Liorančas.

 

1943 10 11 Paberžiuose (Biržų vls., Biržų aps.) raudonųjų diversantų nužudytas Fridrichas Jakštas (Fridrich Julius Jaksztas), agronomas, visuomenės veikėjas, Biržų evangelikų liuteronų parapijos tarybos pirmininkas, Birželio sukilimo dalyvis, buvęs Biržų miesto burmistras. Jis 1943 10 17 buvo iškilmingai palaidotas Biržų senosiose evangelikų kapinėse. Tėvai – Mikelis ir Katrė (g. Juškaitė) Jakštai. Mokėsi [Žemaičių] Naumiesčio pradžios ir vidurinėje mokyklose, vėliau mokslus tęsė Kaune – Fredos aukštesniojoje sodininkystės ir daržininkystės mokykloje. Ją baigęs, dirbo Smulkių žemės ūkio šakų instruktorium Žiežmariuose, vėliau Kaišiadoryse, o nuo 1934 m. – Biržuose, tapo Biržų apskrities agronomu instruktoriumi. Čia susituokė su Elvyra Kuginyte, Biržų gimnazijos absolvente, skaute, aktyvia visuomenininke. F. Jakštas taipogi aktyviai dalyvavo įvairių organizacijų veikloje: buvo Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Jaunoji Lietuva, evangeliškojo jaunimo draugijos Radvila narys, vaidino Šaulių sąjungos Biržų XVIII rinktinės teatre, veikė Biržų muzikos ir dramos draugijoje Mūza, dainavo ansamblyje Linksmieji broliai (drauge su mokytoju A. Šliku, J. Kregžde ir P. Grynu), kuris sekdamas Pupų Dėdės pavyzdžiu satyriškai apdainuodavo Biržų miesto valdininkus bei įvairius įvykius. 1936 m. prasidėjus Lietuvoje jaunųjų ūkininkų judėjimui, F. Jakštas aktyviai įsitraukė į šią veiklą, dalyvaudavo jaunųjų ūkininkų ratelių (JŪR) rengiamose parodose, konkursuose, susitikimuose, išvykose, bendradarbiavo laikraštyje „Jaunasis ūkininkas“. Buvo išrinktas Biržų evangelikų liuteronų parapijos tarybos pirmininku. 1941 m. birželį F. Jakštas įsijungė į sukilimą prieš sovietinius okupantus, tapo Biržų partizanų būrio vado adjutantu. Netrukus paskirtas Biržų miesto burmistru. 1942 m., nepritardamas vokiečių valdžios politikai, iš burmistro posto pasitraukė ir Paberžių kaime kartu su žmonos tėvais pradėjo ūkininkauti, tuo pat metu dirbo Medeikių pieno perdirbimo bendrovės reikalų vedėju, tačiau netrukus pasitraukė ir iš šių pareigų ir dirbo tik ūkyje. Visą šį laiką Fridrichas Jakštas priklausė pogrindinei Lietuvos laisvės armijai (LLA), platino jos atsišaukimus.

 

Gimė 1909 09 11 Žiogaičiuose (Naumiesčio vls., Raseinių aps.; dab. Šilutės raj.) Mikelio ir Katrės (g. Juškaitės) Jakštų šeimoje.

 

10 16Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena, kurią LR Seimas 2006 07 19 paskelbė atmintina diena.

 

1758 10 18 Joneikiškėje (Naujojoje, Pakalnės aps.) mirė Mykolas Zigmantas Engelis, išvertęs dalį 1735 m. Biblijos. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.

 

Gimė 1700 10 05 Laukiškoje (Labguvos aps.).

 

2008 10 19 dovanotų vargonų, atvežtų iš Dällikon–Dänikon ev. reformatų parapijos (Šveicarija), pristatymas Juodkrantės ev. liuteronų bažnyčioje.

 

1993 10 24 pašventinta suremontuota Panevėžio ev. liuteronų koplyčia kapinėse. Parapija įkurta grafo fon Ropo (von Ropp) 1790–1795 m.; pastatyta pirmoji medinė bažnyčia (1790 m.). Dabartinė medinė su bokštu bažnyčia (pastatyta 1845–1850 m., 1940 m. nacionalizuota, nugriautas bokštas, įrengta šokių salė, vėliau ūkinių prekių parduotuvė) po remonto naujai pašventinta 1990 03 17 ir 2001 05 06. Aptarnauja kun. Arvydas Malinauskas.

 

1893 10 29 Venckuose (Klaipėdos aps.) gimė Vilius Šaulinskis, žymus Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, spaustuvininkas. V. Karvelėlio slapyvardžiu išleido knygą „Laimės šalis“ (1920 m.).

 

Mirė 1935 05 10 Klaipėdoje.

 

1928 10 29 Klaipėdoje mirė Endrius Rėželaitis, Mažosios. Lietuvos kultūros ir politikos veikėjas.

 

Gimė 1889 12 01 Rokaičiuose (Naujosios vls., Pakalnės aps.).

 

1888 10 30 Spečiuose (Žemaitkiemių vls., Tilžės aps.) gimė Erdmonas Simonaitis, visuomenės veikėjas, Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas (1923 ir 1926 m.), Klaipėdos aps. viršininkas (1930–1937), nacių kalintas konclageriuose.

 

Mirė 1969 02 24 Veinheime (VFR). Palaikai 1991 10 24 perlaidoti Klaipėdos Lėbartų kapinėse.

 

10 31 evangeliškasis pasaulis kasmet švenčia Reformacijos dieną (1517 10 31 augustinų vienuolis dr. Martynas Liuteris prie Vittenbergo pilies bažnyčios durų prikalė 95 tezes, kuriomis pakvietė reformuoti bažnyčią, kurios laikomos Reformacijos Europoje pradžia).

 

 

 

2018 m. lapkritis

 

 

 

1958 11 01 Konsistorijos nustatytos LTSR Evangelikų-Liuteronių Bažnyčios Kapinių Taisyklės, kurios pakeitė 1957 m. „LTSR evamgelikų-liuteronų bažnyčios kapinių išlaikymo ir priežiūros taisykles“.

 

1983 11 04 Brėmene (Vokietija) mirė Adolfas Keleris (prad. pavardė Kelertas), spaudos darbuotojas, kunigas, išeivijos lietuvių ev. liuteronų senjoras, garbės senjoras (1983 07 02). Mokėsi Skriaudžių prad. m-loje, Veiverių vid. m-loje; brandos atestatą įgijo 1929 m. Tauragės g-joje. 1929 m. rudenį įstojo į LU. LU ev. stud. Donelaičio dr-jos (įst. 1929 11 30) valdybos iždininkas ir Evangelikų dr-ijos (įst. 1929 11 23) narys, 1933 m. buvo Universiteto teismo narys. 1935 m. baigė VDU. 1935 06 19 paskirtas pamokslininku Batakiams (be Tauragės aptarnavimo), pradėjo dirbti 1935 07 20. Įšventintas kunigu 1936 02 09 kun. prof. dr. V. Gaigalaičio, kunigavo Batakiuose, Tauragėje (II kunigas). Nuo 1936 06 01 aptarnavo ir Kelmės filiją. Dėstė tikybą Tauragės g-joje (nuo 1936 m.) ir mokytojų seminarijoje (nuo 1937 m.). Paskutinės atsisveikinimo pamaldos Lietuvoje laikytos 1940 12 26. Paskutinis krikštas 1941 02 22 Batakiuose. 1941 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją. Kunigavo VoMi stovykloje Zduńska Wola netoli Lodzės (dab. Lenkija), Pomeranijoje (Pommern, Vokietija). 1943 m. rudenį lankėsi Lietuvoje, bet jam neleido laikyti pamaldų. Po karo gyveno Venene (Wehnen), sakė pamokslus pabėgėlių stovyklose Šiaurės Vokietijoje, rengė suvažiavimus, sinodus, aštuonis kartus (kartą per metus) aplankė lietuvius evangelikus Anglijoje. 1947 m. atstovavo lietuviams ev. liuteronams Pasaulio liuteronų sąjungos (PLS) kongrese Lunde (Lund, Švedija). 1948 12 07–12 Lietuvių ev. liuteronų Sinodo Imbshausene (Imbshausen, Vokietija) išrinktas Tremties bažnyčios senjoru ir Vyriausios Bažnyčios tarybos prezidiumo pirmininku. Dalyvavo PLS suvažiavimuose: 1952 m. Hanoveryje (Hannover, Vokietija), 1957 m. Mineapolyje (Minneapol, JAV), keliskart Europos Bažnyčių konf-jose Danijoje. Liet., latvių, estų, lenkų ir vengrų liuteronų Konvento (įk. 1956 m.) atstovų suvažiavime Eslinge [Vienoje] 1958 10 07 išrinktas jo nuolatinės institucijos – prezidiumo – pirmininku. Teol., pastoracinio darbo organizavimo klausimais rašė į period. spaudą, 1957–1971 m. buvo populiariausio išeivių lietuvių ev. liuteronų spaudinio Svečias atsakomasis redaktorius. 1946 m. išleido ev. giesmynėlį „Evangelikų giesmės“ (2500 egz.) su 68 giesmėmis, 1948 m. perspausdino 300 giesmių iš sen. giesmyno. 1980 10 01 dėl senatvės atsisakė senjoro pareigų. Vedė 1938 07 05 Batakiuose. Žmona Tamara Štrausaitė *1912 m. iš Šarkės dvaro (Mažeikių aps.), užaugino 4 dukras. Duktė Tamara Schmidt (*1939 04 24 (pagal krikšto įrašą 25 d.) †2003 08 25), 1990 07 29 išventinta kunige Tauragėje, 1995–1998 m. dirbo Vilniaus ev. liuteronų parapijoje.

 

Gimė 1906 09 14 Šmuruose (Veiverių vls., Marijampolės aps.).

 

1853 11 05 Viešvilėje (Ragainės aps., dab. Jurbarko raj.) gimė Jurgis Macaitis (Georg Matzat), kunigas. Berlyne lankė aukštesniąją m-lą. 1883 m. išvyko į JAV. Springfilde (Springfield, Ilinojaus v-ja) baigė dvasinę seminariją. Grįžo į M. Lietuvą. 1887 09 11 ordinuotas kun. P. Kerno apsiskelbusio Rukuose kun. D. Laukanto padėjėju. 1887–1890 m. Rukuose senliuteronų sektoje kunigavo 3 metus. 1890 m. vėl išvyko į JAV. 1890–1893 m. kunigavo Sabino, 1893–1907 m. Fergus Folso (Fergus Fallso), 1907–1914 Elmaro parapijose (visos Minesotos v-joje), nuo 1914 m. gegužės buvo Bruklino, Maspeto (Maspeth), Niujorke, Filadelfijos (Philadelphia, Pensilvanijos v-ja) lietuvių kunigas. Lankė ir Bridgeporto (Bridžport, Konektikuto v-ja), Nogatako (Naugatuck, Konektikuto v-ja), Niu Heiveno (New Haven, Konektikuto v-ja), Petersono (Paterson, New Jersey v-ja), Bostono (Masačusetso v-ja), nuo 1926 m. Baltimorės (Baltimore, Merilando v-ja) lietuvius. 1918–1921 m. bendradarbiavo kun. J. Rozako leidžiamame laikraštyje Paslas. Ragino lietuvius vartoti savo kalbą ir jos neužmiršti, 1918–1922 m. leido krikščionišką laikr. Pasiuntinybės paslas. 1890 m. Cvikau (Zwickau, Vokietija) išspausdino kn. „Trumpas Pamokinimas apie szio cseso trudna Baznyczos Pasilaikymą ir szirdingas Pagraudenimas, neczystą Moksla netikru Praraku vengti“). Rukuose vedė kun. D. Laukanto dukrą Emą, užaugino 5 sūnus ir 2 dukteris.

 

Mirė 1931 09 15 Brukline (Brooklyn, Niujorko, New York, miesto dalis, JAV), ten ir palaidotas.

 

1948 11 06 Naumburge a. Saale (VDR) mirė Fricas Moseris (Fritz Moser) kunigas. Tikriausiai baigė Karaliaučiaus u-tą. Kunigavo Laukiškoje (pagalbininkas 1901 m.), Doviluose (valdytojas 1901–1902), Laukiškoje (pagalbininkas 1902–1906), Rusnėje (II kun. 1906–1911), Kintuose (1911 12 17–1928), Verdainėje (II kun. 1928–1944) ir Šilutėje (II kun. nuo 1939). Žmona Šarlotė Krug (Charlotte Krug *1881 12 13 †1969 Leipcige). Sūnus Erikas Moseris (Erich Moser *1908 03 20 Rusnėje †1945 03 05 Gruben-Peitz), kunigas. Sūnus Fritz Otto Georg Moser 1909 04 26 Rusnėje †1986 08 22 Leipcige, prof. dr. med. HNO. Dukra Hildegard Moser *1916 02 01 Kintuose †2011 Kalkofene (Rheinland-Pfalz, Vokietija).

 

Gimė 1871 08 20 Tilžėje.

 

1633 11 07 Mühlhausene (Kniautų vls., Ylavos aps.) gimė Teodoras Lepneris, Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros tyrinėtojas, ev. liuteronų kunigas. Parašė knygą „Der Preusche Littauer...“ („Prūsų lietuvis“; išsp. 1744 ir 1848 m.; lietuviškai 2011 m.).

 

Mirė 1691 11 07 Būdviečiuose (Ragainės aps.).

 

1778 11 08 Karaliaučiuje gimė Frydrichas Vilhelmas Horchas, spaustuvininkas, pirmosios spaustuvės Klaipėdoje įkūrėjas (1816 m.).

 

Mirė 1855 01 13 Klaipėdoje.

 

1828 11 08 Geldapėje gimė Wilhelmas Franzas Efa (Epha), gamtininkas. Kuršių nerijoje apsodino ir sutvirtino kopas Rasytės bei Pilkupos apylinkėse ir taip išsaugojo šias vietas nuo užpustymo smėliu.

 

Mirė 1904 09 16 Rasytėje (Žuvininkų aps.).

 

1483 11 10 Eislebene (Vokietija) gimė Martynas Liuteris, Bažnyčios reformatorius, visuomenės ir kultūros veikėjas, giesmių „Krikščionys, džiaukimės didžiai”, „Štai iš dangaus aš ateinu”, „O, mūsų Tėve Danguje”, „Tvirčiausia apsaugos pilis” ir kt. autorius.

 

Mirė 1546 02 18 ten pat. Palaidotas Vitenbergo pilies bažnyčios kriptoje.

 

1798 11 11 Elke (dab. Lenkija) gimė Eduardas Karolis Samuelis Gizevijus, rinkęs lietuvininkų tautosaką ir etnografinę medžiagą bei ją skelbęs vokiečių periodikoje, išvertęs į vokiečių kalbą liaudies dainų ir pasakojamųjų kūrinių. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo Tilžėje.

 

Mirė 1880 05 09 Tilžėje.

 

1913 11 11 Diegliuose (Agluonėnų vls., Klaipėdos aps.) gimė Martynas Klumbys (Martin Andreas Klumbies), ev. liuteronų kunigas, bažnyčios ir visuomenės veikėjas. 1940 09 03 paimtas į Vokietijos kariuomenę, prie Vitebsko sunkiai sužeistas. Per II pasaulinį karą ir po jo sovietų kalintas. Grįžęs Klaipėdos krašte organizavo chorus, surinkimus. 1947 12 07 suteiktas sakytojo vardas. 1950 04 26 Tauragėje išrinktas į Konsistoriją – reikalų vedėju. 1951 06 10 Vanagų bažnyčioje įšventintas kunigu diakonu, 1951 06 17 Ramučių bažnyčioje – introdukcija. Pamaldas laikė Vyžiuose, Rukuose, Saugose, Nidoje, Kintuose, Šilutėje, Ramučiuose ir kt. 1955 m. kilus bažnytiniam ginčui palaikė Klaipėdos krašto tikinčiuosius. 1959 12 06 paskutinės jo pamaldos Ramučiuose. 1959 12 10 su šeima atvyko į VFR, kur tęsė kunigo darbą Reichenbache/Odenwalde (nuo 1960 01 22), kaip rašoma „Svetyje“ (1977 m. Nr. 3-4) gyveno Bensheime ir aptarnauja Balkhauseno par. ligoninę Jugenheime ir 4 senelių prieglaudas. Period. leidinyje „Memeler Dampfboot“ 1962 m. išspausdino prisiminimų. Per Wetzlar ir Monte Carlo radijo siųstuvą siuntė oro bangomis pamokslus ir Evangelijos pranešimus liet. k. į Lietuvą. 1993 m. Klaipėdoje išleido prisiminimų 110 psl. knygą „Aš vislab galiu per tą, kurs mane galinčiu daro“, 1998 m. Ostfilderne prisiminimų kn. „Erweckung und Kirchenkampf“ („Prisikėlimas ir bžn. kova“). 1951 11 10 Saugų bažnyčioje susituokė su diakono Adomo Kybelkos dukterimi Ema (vargonininke), susilaukė 5 vaikų.

 

Mirė 2001 03 11 Bensheime (Vokietija), kur palaidotas 03 15.

 

1863 11 12 Gangloffsömmerne (Tiuringijoje, Vokietija) gimė Johanas Tynemanas (Johannes Thienemann), kunigas, domėjęsis gamtos mokslais. Visą savo gyvenimą paskyrė Kuršių nerijos gamtos tyrimams (ornitologas). Įsteigė pirmąją pasaulyje paukščių žiedavimo stotį Rasytėje (1901 m.), kurioje dirbo iki 1929 m.

 

Mirė 1938 04 12 Rasytėje (Žuvininkų aps.).

 

1878 11 13 pašventinta Smalininkų ev. liuteronų bažnyčia su 30 m aukščio bokštu, kuriame virš įėjimo buvo įstatyta balta laiminanti Kristaus skulptūra, 1944 m. apgriauta, pokario metais visai sugriauta; 1989 09 27 atsikūrusi parapija (įsteigta 1845 m.) 2004 11 06 įsirengė naujus maldos namus viename iš parapijos pastatų (1991 06 04 pašventinta laikinai įrengta bažnyčia). Aptarnauja kun. Mindaugas Kairys.

 

1848 11 14 Girėnuose (Ragainės aps.) gimė Vilius Kalvaitis, tautosakos bei kalbinės medžiagos rinkėjas ir leidėjas. Dirbo ūkyje, gyveno Berlyne. Paskelbė keletą liaudies ir autorinės kūrybos rinkinių („Lietuvos kanklės“, 1895 m.; „Prūsijos lietuvių dainos“, 1905 m., ir kt.), asmenvardžių, vietovardžių („Lietuviškų vardų klėtelė“, 1910 m.).

 

Mirė 1914 06 22 Kaušiuose (Girėnų vls., Ragainės aps.), palaidotas tėviškėje.

 

1988 11 14 Šilutėje mirė Petras Jakštas, švietėjas, bibliofilas, kraštotyrininkas, Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjas.

 

Gimė 1899 10 16 Stramiliuose (Rokiškio vls.).

 

1988 11 19 Vilniaus evangelikų (liuteronų ir reformatų) pirmasis susirinkimas prie ev. reformatų bažnyčios (tuo metu kino teatras „Kronika“) ir Mokytojų namuose priimtas sprendimas atkurti atskiras savo konfesijos parapijas.

 

1918 11 20 Vilniuje mirė (palaidotas ev. liuteronų kapinėse) Karlas Vilhelmas Hermanas Kochas (Karl Wilhelm Hermann Koch), ev. liuteronų kunigas. Studijavo teologiją Dorpato (Tartu) un-te (1863–1867), mokytojavo (1868–1872). 1873 01 06/18 įšventintas kunigu ir paskirtas adjunktu (kunigo pavaduotojas) Secėje, Kurše (latv. Sece, dab. Jaunjelgavos raj., vok. Setzen, Kurl.). 1873–1875 m. adjunktas, vikaras 1875 02–10; II kunigas 1875–1897 m.; I kunigas 1897–1918 m. Vilniuje. Žmona Ema Dorotėja Šarlotė (Emmy Dorothea Charlotte), gim. Wille.

 

Gimė 1842 12 28/1843 01 09 Kroņvircavos dvare (dab. Kroņvircavos kaimas, Jelgavos raj.; vok. Kron-Würzau, Kurl.).

 

1928 11 21 Berlyne (Vokietija) mirė Hermanas Zudermanas (Sudermann), pasaulinio masto vokiečių rašytojas, rašęs ir lietuviška tematika. Antras krikšto vardas Eduardas. 1930 11 02 dvarininko H. Šojaus rūpesčiu Šilutėje H. Zudermanui pastatytas paminklas (skulptorius – Erich Schmidt-Kestner), sovietmečiu sunaikintas. 1996 05 25 paminklas atstatytas (skulpt. H. Hacke). 1992 m. įsikūrė Šilutės H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas, veikęs iki 2013 m. Jo veiklą tęsia Šilutėje 2016 08 23 įsteigta Hermano Zudermano draugija (pirmininkė Roza Šikšnienė). Nuo 2016 m. pavasario vyksta visuomenės kova dėl H. Zudermano memorialinės ekspozicijos (įsteigta 1989 m.) išsaugojimo gimtajame name.

 

Gimė 1857 09 30 Macikuose (Gaidelių vls., Šilokarčemos aps.).

 

1763 11 22 Papelkiuose (Mielaukių vls., Labguvos aps.) mirė Adomas Fridrichas Šimelpenigis, poetas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė pasaulietinių proginių eilių bei epigramų, išvertė Ch. Gillerto pasakėčių, sueiliavo giesmių, redagavo Bibliją (1755 m.) ir giesmyną (1750 m.).

 

Gimė 1699 07 25 Piktupėnuose (Tilžės aps.).

 

1913 11 23 Graudenze (Pavyslyje, dab. Lenkija) mirė Augustas Ambrasaitis, Rytprūsių ir Mažosios Lietuvos istorikas, kraštotyrininkas, pedagogas.

 

Gimė 1863 08 16 Lazdynuose (Pilkalnio aps.).

 

1843 11 25 Sudargo ev. liuteronų parapija pradėjo vesti savo metrikų knygas. 1842 m. pradėta statyti medinė bažnyčia, 1912 m. padėtas kertinis naujos mūrinės bažnyčios akmuo, 1914 m. sumūrytas bokštas, 1916 10 22 bažnyčia pašventinta, 1944 m. – susprogdinta. Pokariu pamaldos vykdavo buvusioje klebonijoje. 1997 08 17 pašventinta Sudargo ev. liut. Emauso bažnyčia, kurios statyba pradėta 1996 07 08, o 1996 12 23 pašventintas jos kertinis akmuo (iš Vokietijos Visbek miesto gauta demontuota medinė bažnyčia). Aptarnauja kun. Virginijus Kelertas.

 

1988 11 28 atkurta Kauno Šv. Trejybės ev. liuteronų parapija, 1988 12 18 pirmosios pamaldos Simo Preikšaičio bute. 1682 09 22 padėtas kertinis bažnyčios akmuo, o pati (jau trečioji) bažnyčia pašventinta 1683 12 25, kurioje 1953 03 30 įvyko paskutinės pamaldos prieš bažnyčios uždarymą. Parapija įsteigta 1558 m. Aptarnauja kun. Saulius Juozaitis.

 

1813 11 30 Kalnininkuose (Pakalnės aps.) gimė Rudolfas Cipelis (Rudolf Andreas Zippel), kunigas, spaudos darbuotojas, religinės literatūros vertėjas. Kun. K. V. A. Cipelio sūnus. 1833 m. baigė Tilžės g-ją. Studijavo Karaliaučiaus u-te, 1834–1836 m. lankė lietuvių kalbos seminarą. 1841 07 18–1846 m. kunigavo Kretingalėje (kunigo pavaduotojas), 1846–1849 12 – lietuvininkų antrasis kunigas Klaipėdoje, 1849 12–1868 m. – Darkiemyje. Čia gavo vyskupo titulą. Susirgęs gerklės liga iš dvasininko tarnybos pasitraukė. Gyveno Gropiškiuose, Priekulėje. Nuo 1877 m. buvo Priekulės paskolų d-jos kasininkas. Vėliau nusipirko ūkį ir apsigyveno Drukiuose. Klaipėdoje 1849 m. redagavo pirmąjį liet. laikraštį (savaitraštį) Lietuvininkų prietelis. Jame nemažai rašė apie m-lų reikalus, gynė konstitucines teises. Valdžiai savaitraštis nepatiko – kun. R. A. Cipelis buvo iškeltas į Darkiemį (dab. Oziorsk, Maž. Lietuvos pakraštyje), o leidinys sužlugdytas. Kun. R. Cipelis padėjo G. H. F. Neselmanui (Nesselmann) ir F. Kuršaičiui rengti liet. kalbos žodynus, kun. K. L. F. Neisui (C. L. F. Neiss) sudarant „Evangeliškas mišknygas“ (1856 m.). Žmona Johanė Cipelytė (Johanne Dorothea Beate Zippel, *1816 03 01 Karaliaučiuje †1874 12 25 Gropiškiuose), Samuelio dukra. Antroji žmona Berta Jordanaitė (Bertha Friederike Julie Jordan, *apie 1828 m.). Sutuokti apie 1876 m. Lapynuose (Pakalnės aps.).

 

Mirė 1894 02 19 Drukiuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.), palaidotas kapinėse šalia Priekulės bažnyčios giminės kapavietėje (dab. nelikę nė ženklo).

 

1918 11 30 Tilžėje Prūsų Lietuvos tautinės tarybos prezidiumas priėmė 24 asmenų pasirašytą Deklaraciją, išgarsėjusią Tilžės akto vardu, apie Mažosios Lietuvos prisiglaudimą prie Didžiosios Lietuvos.

 

11 30Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena, kurią LR Seimas 1998 06 25 paskelbė atmintina diena.

 

 

 

2018 m. gruodis

 

 

 

1793 12 01 Lockau (dab. Tłókowas, Lenkija, Olštyno vaiv.) gimė Frydrichas Tydigas, R. katalikų kunigas Prūsijoje, išleidęs katekizmą ir kt.

 

Mirė 1861 06 24 (28?) Fromborke (dab. Lenkija, Elblągo vaiv.).

 

1918 12 01 Kantone (Šveicarija) mirė Mikelis Ašmys, publicistas, kultūros veikėjas. Studijavo teisę Hallės, Berlyno, Karaliaučiaus universitetuose, dalyvavo Klaipėdos krašto lietuvininkų kultūrinėje veikloje. Atskirais leidiniais ir periodikoje paskelbė darbų politikos, švietimo klausimais, parašė vokiečių– lietuvių kalbų žodynėlį (1916 m.), lietuvių kalbos vadovėlį (1917 m.) ir kt.

 

Gimė 1891 12 06 Poviluose (Kintų vls., Šilokarčemos aps.).

 

1903 12 02 Gaisriuose (Sasnavos vls., dab. Marijampolės sav.) gimė Julius Stanaitis, ev. liuteronų kunigas. Lankė vietos pradžios m-lą, 1925 m. baigė Marijampolės valstybinę Rygiškių Jono g-ją. 1926/27 m. du semestrus studijavo ev. teologiją Marburgo a. d. Lahn u-te Vokietijoje, 1927/28 ir 1933–1936 m. – VDU. Dar nebaigus studijų (baigė tik 4 semestrus) 1928 m. įšventintas kunigu diakonu ir paskirtas laikinai administratoriumi Kretingoje. 1929 01 01 paskirtas ir Palangos filijos adminstratoriumi. Nors J. Stanaitis buvo geras ir gabus pamokslininkas, dėl tarp parapijiečių ir kunigo kilusių nesklandumų, 1931 11 01 Konsistorijos buvo perkeltas į Žvyrių parapiją, aptarnavo ir Jurbarką, nuo 1932 03 persikėlė į Jurbarką, aptarnavo ir Sudargą. 1933 02 28 J. Stanaitis, kuris buvo prieš perdėtą tautinę liniją, išsiuntė Švietimo ministerijai kritišką memorandumą apie draugijos Pagalba veiklą. 1933 07 20 Konsistorija J. Stanaitį suspendavo – atleido iš pareigų. Tada jis Jurbarke įsteigė senliuteronų sektą. 1934 05 karo komendanto ištremtas vieneriems metams į Mažeikių aps. (žmona su kūdikiais liko gyventi klebonijoje), vėliau leista gyventi ir tęsti studijas Kaune. 1936 01 26 buvo sprendžiamos dvi prokuratūros iškeltos bylos. Vienoje J. Stanaitis buvo kaltinams už valdžios valdininko, Konsistorijos prokuroro Martyno Kavolio (vėliau po karo kun. Kanadoje) įžeidimą žodžiu ir kitoje, kad, nebūdamas kunigu, atlikinėjo kunigo pareigas. Pirmoje byloje J. Stanaitis gavo dvi savaites kalėjimo lygtinai, o antroje – du mėnesius kalėjimo. 1937 06 08–10 Kaune laikė teologinius egzaminus. 1937 09 15 paskirtas į Jurbarką, kur dirbo iki repatrijacijos 1941 m. 1937 10 03 Šakiuose įšventintas kunigu, aptarnavo ir Žvyrius 1938 03 01–1939 02 01. Po repatrijacijos dirbo Brandenburgo Konsistorijos žinioje, pateko į vokiečių kariuomenę. Po karo 1945–1948 m. kunigavo įvairiose Rytų Vokietijos parapijose. 1948 m. persikėlęs į Vakarų Vokietiją, su šeima apsigyveno Hanau/Main lietuvių pabėgėlių stovykloje. Vėliau apsigyvenęs Memmingene (Bavarija) aptarnavo pietų Vokietijoje lietuviškas parapijas, buvo Vyr. Bažn. Tarybos narys. Kun. J. Stanaitis mirė tarnybinėje kelionėje važiuodamas traukiniu iš namų į Salzgitter-Lebenstedt laikyti pamaldų. Pakeliui jis gavo smegenų paralyžių ir Bad Gandersheimo ligoninėje mirė. Iškilmingai (dalyvavo apie 200 žmonių) palaidotas 08 09 Backnango miesto kapinėse. Pastatytas kryžiaus formos akmeninis kapo paminklas.

 

Mirė 1973 08 04 Bad Gandersheime (Žemutinė Saksonija, VFR),

 

Antroji žmona Anna Milerytė (Anna Stanaitienė-Stanat-Müller *1903 04 15 Putokšliuose, Tauragės aps. †1978 01 11 Backnange). 1941 m. su tėvais ir jaunesniais broliais Jurgiu, Martynu bei Petru repatrijavo Vokietijon, gyveno Backnange. 1959 08 29 Stettene (Bavarija) ištekėjo už našlio kun. J. Stanaičio iš Memmingeno. Palaidota 01 17 Backnango kapinėse šalia vyro.

 

1913 12 04 Vainute (Naumiesčio vls., Raseinių aps.) gimė Dievo Žodžio sakytojas Artūras Timpa, Paprūsės sakytojo Gustavo Timpos sūnus. Pirmą pamokslą pasakė 1935 04 21, šventinant Sartininkų maldos namus. Po karo aptarnavo ir Katyčių parapiją. Kantorius, Konsistorija vėliau paskyrė diakonu Sartininkuose. Vėliau gyveno Tauragėje. 1970–1986 m. Konsistorijos narys (kasininkas). 1946–1962 m. kūrė tekstus giesmėms, kurie nebuvo išspausdinti.

 

Mirė 1986 05 25 Tauragėje. Palaidotas Staiginės kapinių sakytojų kampelyje šalia sakytojo Jurgio Juozupaičio (1853–1926).

 

1868 12 06 Jenoje (Vokietija) mirė Augustas Šleicheris (Schleicher), vokiečių kalbininkas indoeuropeistas ir lituanistas, parašęs pirmą mokslinę lietuvių kalbos gramatiką („Litauische Grammatik“, 1856 m.), parengęs K. Donelaičio „Metų“ leidimą (1865 m.). Profesoriavo Prahos ir Jenos universitetuose.

 

Gimė 1821 02 19 Meiningene (Vokietija).

 

1883 12 09 Medukalniuose (Pelininkų vls., Įsruties aps.) gimė Frydrichas Bajoraitis (slp. Paukštelis), poetas, publicistas. Mokytojavo. Parašė eilėraščių (rink. „Gyvumo žodžiai“ 1932 m. išleido Vydūnas), periodikoje paskelbė lietuvininkų teises ginančių straipsnių.

 

Mirė 1909 03 16 Balandžiuose (Žilių vls., Ragainės aps.).

 

1823 12 11 Gumbinėje gimė Valdemaras Hofheincas (Karl Theodor Waldemar Hoffheinz), lietuvių raštijos tyrinėtojas. Gumbinės rektoriaus ir kantoriaus Teodoro Hofheinco sūnus. Baigęs Karaliaučiaus u-tą, dirbo namų mokytoju, nuo 1852 m. – precenteriu Pilupėnuose, 1854 m. – Aulavėnuose (Įsruties aps.). 1857 10 15 Karaliaučiuje įšventintas kunigu. 1857–1862 buvo Įsės parapijos (Pakalnės bažn. aps.), 1862 11 16–76 – Verdainės parapijos (Šilutės bažn. aps.) kunigas, 1874 m. pakeltas superintendentu, 1876 04–1890 – Tilžės lietuvininkų parapijos kunigas ir superintendentas. 1890 m. dėl ligos išėjo į pensiją.1875 m. paskirtas Šilutės (Šilokarčemos) apskrities m-lų vyr. inspektoriumi. 1882–1889 buvo Lietuvių lit-ros d-jos pirmininkas. Nuo 1882 m. bendradarbiavo Tilžės leidinyje „Mitteilungen der Litauischen literarischen Gesellscheft“, kur paskelbė straipsnių apie rastus K. G. Milkaus verstų giesmių rankraščius ir lietuviškų giesmynų istoriją. Paskelbė jų rinkinį „Giesmių balsai“ (1894 m.; 115 giesmių tekstai ir melodijos), 1887 m. pranešime Lietuvių lit-ros d-jai konstatavo, kad lietuvininkų giedojimas skiriasi nuo vokiečių giedojimo: nors lietuviai naudojasi vok. choralų melodijomis, bet dažnai jos perkurtos liet. dainų dvasia. Tilžės lietuvininkų bažnyčioje 1877 m. kun. V. Hofhaincas įvedė pamaldas ir vok. kalba, o 1878 m. net uždraudė ją vadinti lietuvininkų bažnyčia. Katyčiuose kun. V. Hofhaincas yra pareiškęs: Aš nemoku lietuviškai, ir Pons Dievs irgi lietuviškai nepermano. Žmona Helenė Ignèe (Helene Dorothe Ignèe). Gimė 3 sūnūs ir 8 dukros.

 

Mirė 1897 08 31 Tilžėje po 8 metų ilgos sunkios ligos, palaidotas rugsėjo 4 d. Tilžėje.

 

2003 12 11 Kaune mirė dr. Vilius Ašmys, gydytojas ginekologas. Parašė 30 moksl. straipsnių, taip pat kraštotyrinių str. apie Butkų k., Rokų pradžios m-lą, išleido kn. „Klaipėda grįžta Lietuvai. 1923“ (1990 m.), „Priekulės viltis“ (1993 m.). MLE str. autorius.

 

Gimė 1919 11 09 Butkuose (Agluonėnų vls., Klaipėdos aps.).

 

2008 12 13 Kėdainiuose ant Šviesiosios gimnazijos sienos, minint 400–ąsias profesoriaus, karo inžinieriaus, filosofijos ir medicinos mokslų daktaro Adomo Freitago Torūniečio (1608–1650) gimimo metines, atidengta paminklinė lenta.

 

1908 12 14 Klaipėdoje gimė Erikas Purvinas, mokslininkas, botanikas, pelkėtyrininkas, dr., buriuotojas. Mokytojavo Klaipėdoje, Palangoje (1935–1939). „Lietuviškajam botanikos žodynui“ pateikė Klaipėdos krašto augalų lietuviškus pavadinimus.

 

Mirė 1999 08 17 Kaune.

 

1918 12 15 Panevėžyje nuo džiovos mirė Rudolfas Lichtenšteinas (Rudolf Lichtenstein), kunigas. Studijavo teologiją Dorpato (Tartu) u-te (1886–1893). 1897 07 06 įšventintas kunigu. Kiekvienoje šios giminės kartoje nuo 1636 m. buvo evangelikų kunigų. 1900–1918 m. ev. liuteronų kunigas Panevėžyje (su Šeduvos filija), kurio kapas žinomas ir rūpestingai parapijiečių prižiūrimas. Sūnus Antanas Saulaitis *1906 09 13 Liepojoje †1989 06 11 Waterbury (kitais duomenimis, Oakville, Konektikuto valstija), lietuvių išeivijos ir skautų veikėjas. Vaikaitis katalikų misionierius kunigas jėzuitas Antanas Vytautas Saulaitis SJ (*1939 05 28 Kaune). Jo senelė Marija Lichtenšteinienė lydėjo per karą ir pokarį, anūkėliams jos pasakos vakarais neužmirštamos. Palaidota Augsburge (Vokietija), o ant jos antkapio užrašas – Frau Pastorin (liet. „kunigo žmona“). Tuometinis (1997–2003) Jėzuitų provinciolas Lietuvoje ir Latvijoje kun. Antanas Saulaitis ir JAV gyvenanti jo sesuo Marija Stankus-Saulaitis – Panevėžio ev. liuteronų bažnyčios remontui paaukojo 10 000 JAV dolerių. Bažnyčia pradėjo veikti 2001 m. Gal iki Panevėžio kunigavo Liepojoje, kur gimė sūnus Antanas.

 

Gimė 1865 12 11/23 Jurbarke, tarnautojo Antono Lichtenšteino šeimoje.

 

1978 12 16 Diegliuose (Agluonėnų vls., Klaipėdos raj.) mirė Martynas Kavolis, modernus ūkininkas, Klaipėdos krašto metraštininkas – fotografas mėgėjas.

 

Gimė 1901 10 14 ten pat.

 

1938 12 18 Biržuose tragiškai mirė (nusižudė) Jurgis Stiebris, nuo 1888 m. Biržų ev. iuteronų mokyklos mokytojas, muzikas, chorvedis.

 

Gimė 1856 m. Saukoje (Latvija).

 

1498 12 19 Gunzenhausene (Bavarija) gimė Andreas Osianderis, Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius, išvystęs savitą požiūrį į išteisinimą, dėl ko kilo „osiandrinis ginčas“, kurio neišvengė ir M. Mažvydas, nes jis nepagrįstai buvo apkaltintas Osianderio šalininku.

 

Mirė 1552 10 17 Karaliaučiuje.

 

1838 12 23 Rastenburge gimė Kristofas Gotlybas Ernstas Polis (Christoph Gottlieb Ernst Pohl), kunigas, superintendentas. Studijuodamas 1859–1860 m. lankė Liet. kalbos seminarą. Baigęs Karaliaučiaus u‑tą dirbo precentoriumi Priekulėje (1864–1868). 1868 m. įšventintas kunigu. 1868 04 16–1873 10 16 kunigavo Nidoje, 1873–1877 m. – Gėrituose (Göritten, Stalupėnų aps.), 1877–1881 buvo Šilutės aps., 1881 04 01–1882 09 – Tilžės aps. m‑lų inspektorius. 1882 09 10–1903 kunigavo Katniavoje, 1885 01 01–1897(?) Stalupėnų bažn. aps. superintendentas. Lietuvių literatūros draugijos (vok. Litauische literarische Gesellschaft) narys. Parengė rel. skaitinių kn. Švento rašto nusidavimai jauniausiemsiems šuilokams (1878? 31885 m.), skirtą M. Lietuvos liet. m‑loms; 1880 m. Gumbinės apygardos valdžia ją patvirtino privaloma mokomąja knyga (vadovėliu) pradinėms m‑loms. Vedė 1866 05 25 Saugose. Žmona Johana Karolinė Han (Johanna Caroline Eleonore Hahn *1848 11 09 Lapynuose †1929 07 13). Dukra Johanne Heinriette Lina Pohl *1867 03 01 Priekulėje.

 

Mirė 1907 01 15(ar 22) Karaliaučiuje, gal ten ir palaidotas.

 

1873 12 24 Prialgavoje (Mosėdžio vls. [patikslinta], Telšių aps.) gimė Frydrichas Megnis, Megnė, Megnius (Johann Friedrich Wilhelm Andreas Megne), kunigas diakonas, kultūros darbuotojas. F. Megnio tėvai Martynas Megnis (Martin Megnes) ir Ana Kristovskytė (Anna Kristovskiy) buvo stambūs latvių ūkininkai. F. Megnis mokėsi Skuodo prad. ir Gramzdos (Gramzda, Priekulės vls., Kuršas, Kurzeme, Latvija) privatinėje m-lose, Veiverių ir Karalienės (Įsruties aps., nuo 1946 m. rus. Zelionyj bor) mokytojų seminarijose [Tų seminarijų sąrašuose nerastas, gal tik mokėsi, bet nebaigė – A. Ž.]. Labai gerai mokėjo latvių, liet., vok. ir rusų kalbas, silpniau – lenkų ir hebrajų. Nuo 1896 02 04 (I krikštas) buvo Batakių filijos vargonininkas ir kantorius. Kartu aptarnavo ir Žvyrių ev. liuteronus (1898 06 08–1898 12 20). Kartu su Tauragės kun. G. K. Matisonu ir kt. 1897 12 12 ir 1898 m. rašė prašymus [vyriausiajam] Rusijos ev. liut. Bažnyčios vyskupui K. Freifeldtui (Conrad Raimund Freifeldt *1847 03 13 †1923 05 31) Peterburge dėl religinių lietuviškų knygų trūkumo. 1899 01 01(13) atvyko į [Žemaičių] Naumiesčio filiją. 1900 m. čia atkūrė vokiečių, 1903 m. suorganizavo lietuvininkų bažnyčios chorus. Spaudos draudimo metais slapta mokė konfirmantus lietuviškai skaityti ir rašyti. Ragino leisti vaikus į m-lą, nes mokytų tarp mūsų žmonių yra iki šiol negirdėtas daiktas, skaityti geras, krikščioniškas knygas, laikraščius, negirtauti. 1908–1908 m. mėgino įkurti liet. parapinę m-lą, bet neįstengė. 1908 06 06 įsteigė Blaivybės arba mėlynojo kryžiaus draugystę, 1911–1914 m. Žemaičių Naumiestyje savo spaustuvėje redagavo, leido ir platino savatraštį „Svečias“ (Swecʒias). Prekiavo ir platino liet. religinę („Pagalba“) bei įv. kalbomis pasaulietinę lit-rą, kurį laiką – ir spaudinį „Nusidavimai apie Evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonų“. Parašė elementorių „Raktelis“ (išsp. 1913 m. Tilžėje) – pradinio liet. kalbos mokymo vadovėlį. 1914 m. pr. su kitais Žemaičių Naumiestyje įsteigė skaityklą. Įskųstas F. Megnis 1914 09 21 buvo rusų suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu vokiečiams. Daugavgryvoje (Daugavgrīva, prie Rygos) rusų karo lauko teismas F. Megnį nuteisė sušaudyti. Nuosprendį sušvelninus, 1915 08 08 buvo ištremtas į Jakutiją (Rusija). Kalėjo Jakutsko kalėjime (14 mėnesių). 1921 m. grįžęs į Lietuvą tęsė kultūros darbą. Sakė pamokslus Būtingėje, Ritinėje, Ylakiuose, dirbo vidaus misijų diakonu. 1929–1933 m. buvo prieglaudos Emmaus Šarkės dvare (Skuodo vls.) vedėjas. 1933 12 19 (I krikštas)–1936 03 08 – Žem. Naumiesčio parapijos kantorius. Nuo 1936 m. vadovavo Laugalių [prieglauda iš Plikių 1934 11 11 persikėlė į Laugalius] senelių ir našlaičių prieglaudai (1938 m. aptarnavo ir Seirijų ev. liut. filiją). Čia dirbdamas redagavo Lietuvos evangelikų vaikų savaitraštį „Vaikų draugas“. 1939 07 08 išrinktas liet. d-jos Sandora v-bos nariu. 1940 m. aptarnavo ir Gargždų ev. liut. filiją. 1944 m. (II pasaul. karo pab.) prarado savo turtą, pasimetė nuo šeimos. 1945 m. paslapčia grįžo į Žem. Naumiestį ir tęsė sielovados darbą. Aptarnavo ir Klaipėdos krašto parapijas: Katyčių, Pašyšių, Ramučių, Rusnės, Šilutės, Verdainės, Vyžių ir kitas. Trūkstant kunigų, 1947 04 08 ordinuotas kunigu diakonu. 1950 04 26 Tauragėje išrinktas laikinosios Lietuvos ev. liuteronų Konsistorijos pirmininko pavaduotoju. Santuoka 1899 07 04 Žvyriuose. Žmona Natalė Hermanaitė (Natalie Pauline Hermann) *1879 05 18 Žvyriuose. Gimė 4 sūnūs ir 4 dukros, iš jų 3 kūdikiai mirė Naumiestyje.

 

Mirė 1950 10 09 Žemaičių Naumiestyje (Šilutės raj.), kur ir palaidotas ev. liuteronų kapinėse.

 

1928 12 27 Klaipėdoje mirė Ansas Bruožis (slp. Prabočių Anūkas, A.B. Klaipėdiškis), literatūros istorikas, bibliografas. Dirbo Kauno, Tilžės, Klaipėdos spaustuvėse, tarnavo Klaipėdos krašto Gubernatūroje. Parašė ir išleido 13 faktografinio pobūdžio knygų („Prūsų lietuvių raštija : trumpa Prūsų lietuvių knygų, kalendorių ir laikraščių apžvalga“ (1913 m.), istoriografinį veikalą „Mažosios Lietuvos buvysiejie rašytojai ir žymesniejie lietuvių kalbos mylėtojai“ (1920 m.) ir kt.), paskelbė straipsnių lietuvių kultūros ir tautinių teisių klausimais.

 

Gimė 1876 11 10 Martynuose (Trušelių vls., Klaipėdos aps.).

 

1873 12 31 Paskalviuose (Ragainės aps.) gimė Mikas Banaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, siuvėjas, Valterio Kristupo Banaičio tėvas. Jauniausias iš 8 vaikų. Kaip ir jo broliai Jurgis bei Mikas veikė lietuvybės labui. Per II pasaulinį karą sudegė Banaičių namai su parduotuve, kurią dar 1935 m. nusiaubė naciai. Buvo prievarta su broliu Miku ir seserim Elze išvežti į Vokietiją. Po karo atsisakė pagal įstatymą priklausančios kompensacijos už nacių persekiojimus. Buvo Vokietijoje susikūrusios Mažosios Lietuvos tarybos narys.

 

Mirė 1977 08 09 Fürstenberge (Vokietija).

 

1743 12 ?? Klaipėdoje mirė Abraomas Dovydas Liuneburgas, giesmių eiliuotojas, Biblijos vertėjas, mokytojas, Kintų, o vėliau Klaipėdos kunigas.

 

Gimė 1670 08 31 Gumbinėje.

 

 

 

Parengė Birutė Žemaitaitytė,

 

Algirdas Mikas Žemaitaitis

 

 

 

2018 10 28