Trėmimai. Apie nacių, o ypač sovietų, valdžios vykdytus trėmimus esame girdėję kiekvienas. Parašyta ne viena istorinė knyga, vadovėlis, pasakojantis apie nacių vykdytą Holokaustą, Sovietų Sąjungos organizuotus masinius gyventojų (taip pat ir lietuvių) trėmimus į lagerius ir koncentracijos stovyklas. Tačiau ne visa istorinė realybė yra išsamiai ištyrinėta ir aprašyta, ne apie visas vykdytas represijas žinome. Viena iš nutylimų temų – tai liuteronų tremtis.

Mažeikių policija ieško nusikaltėlių, apvogusių bažnyčią. Vagys į maldos namus įsibrovė pro langą, kurį išdaužė nuvirtusi liepa.

Mano vilnietės anūkės Rimgailė ir Rugilė jau antri metai dalyvavauja krikščioniškoje Batakių vasaros stovykloje. Kadangi jos aktyviai įsijungia į stovyklos gyvenimą, gieda chore, mes seneliai vis atvykstame į baigiamasias pamaldas. Malonu girdėti, kad per keletą dienų vaikai šitiek išmoksta. Kartą po pamaldų sutikę stovyklos vadovą kunigą Mindaugą padėkojome, o jis manęs kaip seno buvusio batakiškio paklausė: ,,Gal aš nors ką žinau iš bažnyčios didžiųjų vargonų istorijos. Deja apie vargonų kilmę ir jų pastatymo istoriją nieko negalėjau pasakyti, tik užsiminiau, kad gal būt kažkokios informacijos galima būtų rasti senovinėje kunigo Miko Preikšaičio bibliotekoje, kurioje buvo ne tik daug knygų, bet ir senovinės spaudos. Biblioteka po kunigo mirties kažkodėl neatiteko parapijai ar liuteronų bažnyčios archyvui, bet tuoj pat buvo pasisavinta kunigo sūnėno tauragiškio Gocento ir dabar nepasiekiama... Taigi man ir kilo mintis užrašyti keletą dabar jau istorinių nuotrupų susijusių su vargonų gaudesiu Batakių evangelikų liuteronų bažnyčioje. Pažintis su kun. Dariaus Petkūno knyga "The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era" paskatino ir mane paviešinti savo prisiminimus.

"Mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, kurį Tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonių tautoms apšviesti ir Tavosios Izraelio tautos garbę." (Lk 2,30-32)

„Mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“ ( 2 Kor 12, 9). Šiais įvadiniais Naujojo Testamento žodžiais šių metų sausio 7 d. Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčioje prasidėjo šventinės naujametinės pamaldos. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo laikų gyvuojanti tradicija kasmet vis kitoje bažnyčioje suburia evangelikų liuteronų bažnyčios dvasininkus iš visos Lietuvos. Žvarbus sausio vėjas nesutrukdė susirinkti dideliam parapijiečių ir miestelėnų būriui – šįkart bažnyčia buvo sausakimša. Visi žinome, kad dvasinė šiluma ir tiesos žodis sunkmečio kamuojamam žmogui yra atgaiva sielai ir dvasios stiprybės šaltinis. Bažnyčia būtent yra ta vieta, kurioje galime šios šilumos rasti.

"Mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, kurį Tu prirengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonių tautoms apšviesti ir Tavosios Izraelio tautos garbę." (Lk 2,30-32)

Gruodžio 10 d. Kintų evangelikų liuteronų bažnyčioje (kun. Mindaugas Žilinskis) įvyko adventinis vakaras. Koncertavo smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė Augusta Jusonytė, B. Dvariono dešimtmetės mokyklos mokinė Aušrinė Juodeškaitė (Vilnius), Šilutės meno mokyklos Kintų muzikos skyriaus mokiniai. Koncerto metu skambėjo kūriniai, atliekami fortepijonu, smuiku ir vargonais, aidėjo gausūs plojimai. A. Jusionytė džiaugėsi galėdama atvykti ir koncertuoti Kintų miestelio bendruomenei. Visi dalyviai ir organizatoriai neliko nuskriausti, buvo apdovanoti simbolinėm dovanėlėm.

1991 m. rugsėjo 29 d. vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas senjoras 51-osios Psalmės žodžiais „Viešpatie, daryk gera Sionui, atstatyk Jeruzalės sienas“ pašventino atstatytą Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčią.

„Gerai, kad Reformacijos šventė pas mus jau tapo ne darbo diena“, – maždaug taip pajuokavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, kviesdamas vilniečius parapijiečius pirmadienį, 2011 m. spalio 31 d., ruoštis vykti į Žemaičių Naumiestį.

Laikas bėga nenumaldomai greitai, atrodo, tik ką nuvilnijo stovyklų šurmulys ir jau kibsime į mokslus, o žiūrėk – jau ir metai baigiasi. Visą gražaus rudens laikotarpį mūsų Bažnyčios jaunimas, lydimas LELB Jaunimo centro, turėjo įvairiausių galimybių giliau pažinti tikėjimą, vėl kas mėnesį susitikti įvairiuose renginiuose: seminaruose, jaunimo pamaldose, krikščioniško roko festivalyje.

2011 m. spalio 17-23 d. Höchst (Odenwald), Vokietijoje, vyko 38-oji Europos ekumeninės jaunimo tarybos (EYCE) generalinė asamblėja. Ji organizuojama kas dveji metai vis kitoje EYCE narės šalyje. Pirmasis vakaras buvo skirtas susipažinti tarpusavyje bei su laukiančia asamblėjos savaitės programa.. Oficiali generalinės asamblėjos dienotvarkė prasidėjo antradienį ekumenine ryto malda (kiekvieną dieną rytais vykdavo ekumeninės pamaldėlės, o kiekvienos dienos vakaro maldos buvo vis skirtingų konfesijų – liuteronų, reformatų, ortodoksų ir t.t.), po jos delegatus ir svečius pasveikino EYCE vadovybė bei asamblėją priimanti vietos jaunimo organizacija.

Nieko nėra geriau, kai pildosi svajonės. Šiemet svajonės išsipildė daugiau nei 500 vaikų bei vadovų, kurie susirinko į jau 14-iktąją Vanagų stovyklą. Išsipildė didelės bei mažos svajonės: susitikti su senais draugais, susirasti naujų draugų, smagiai šokti, sportuoti ir dūkti su būriu linksmų veidų, vėlei priartėti prie Dievo, išmokti šio to naujo ir įgauti energijos bei geros nuotaikos visiems ateinantiems metams.

Kiekvieną rudenį prisimename nuostabias prabėgusios vasaros akimirkas. Šią vasarą mūsų Bažnyčios vaikai ir jaunimas galėjo dalyvauti įvairiausiose krikščioniškose stovyklose: Vanaguose, Batakiuose, Kretingoje, Būtingėje... Džiugu, kad vasarą vaikai ir jaunimas gali praleisti laiką turiningai, kad atsiranda daug norinčių savanoriauti stovyklose, kad kunigai pasišventę su meile atlieka sielovados darbą.

Batakių seniūnijoje, Gervėčių kaime, veikia kasmetinė Tauragės ir Batakių evangelikų liuteronų parapijų stovykla. Ši jau tradicija tapusi stovykla organizuojama nuo 1999 m. ir kasmet pritraukia vis daugiau vaikų ir jaunimo.

Trėmimai. Apie nacių, o ypač sovietų, valdžios vykdytus trėmimus esame girdėję kiekvienas. Parašyta ne viena istorinė knyga, vadovėlis, pasakojantis apie nacių vykdytą Holokaustą, Sovietų Sąjungos organizuotus masinius gyventojų (taip pat ir lietuvių) trėmimus į lagerius ir koncentracijos stovyklas. Tačiau ne visa istorinė realybė yra išsamiai ištyrinėta ir aprašyta, ne apie visas vykdytas represijas žinome. Viena iš nutylimų temų – tai liuteronų tremtis.

Mažeikių policija ieško nusikaltėlių, apvogusių bažnyčią. Vagys į maldos namus įsibrovė pro langą, kurį išdaužė nuvirtusi liepa.

Spalio 27 d. Šakių seniūnijos Prūselių kaimo teritorijoje buvo iškilmingai pašventintos atnaujintos evangelikų liuteronų kapinaitės. Seniai buvo žinoma, kad prie pagrindinio kelio, nuo Prūselių Šakių link, medžių paunksmėje ilsisi mirusieji. Ne retam šio krašto gyventojui jau seniai kirbėjo mintis, kad derėtų apleistas kapinaites sutvarkyti. Tai liuteronų kapai, kuriuose Amžinybėn atgulė ne viena dešimtis žmonių. Per karą, kai šiose vietose ėjo fronto linija, čia buvo laidojami visi. Šiose kapinėse yra palaidoti Ernos Knapkytės, emigravusios į Vokietiją, tėvukai. Senų vietos gyventojų liudijimu, paskutinis žmogus šioje vietoje buvo palaidotas 1946 metais.

Liuteronų Bažnyčia išpažindama Apaštalų tikėjimą liudija, kad Kristus buvo numiręs ir palaidotas ir “nužengė į pragarą”. Šį mėnesį po vienų laidotuvių prie manęs priėjo Romos katalikų tikėjimą išpažįstanti moteris ir paklausė, kodėl Liuteronų Bažnyčia išpažįsta, kad Kristus nužengė ne į “pragarus” (kaip moko Romos Bažnyčia), o į “pragarą”. Manau, kad šis klausimas yra aktualus ne tik jai, bet ir Liuteronų Bažnyčios nariams, kurie apsilanko Romos katalikų Bažnyčios apeigose. Keliais sakiniais atsakau į šį klausimą.

Darius Petkūnas. „The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era“. Klaipėdos universiteto leidykla, 2011

Kunigas dr. Darius Petkūnas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios XI Sinodo metu, 2011 m. birželio 25 dieną, padovanojo man šią knygą. Ji parašyta anglų kalba. Taigi ji skirta užsienio skaitytojams ir jaunajai mūsų Bažnyčios narių kartai, kurių didelė dalis jau moka šią pasaulyje išplitusią kalbą. Knyga gausiai iliustruota. Nuotraukos ir dokumentų faksimilės prabyla ir į tuos vyresnių kartų žmones, kurie knygos dėl kalbos barjero neperskaitys, bet iš nuotraukų atpažins skaudžią praėjusių laikų istoriją.

Lapkričio 6 d. Visbek-Langfiordeno (Vokietija) parapijos bažnyčioje buvo švenčiamas Lietuvos sekmadienis, kurį kiekvienais metais organizuoja pagalbos Sudargui grupė ,,Hilfe für Sudargas“, vadovaujama pirmininko Hartmuto Ramkės, ir kunigas Wilfried Scheuer. Tokie partneriniai (Vokietijoje – Lietuvos, Lietuvoje – Vokietijos) sekmadieniai švenčiami nuo 1997 metų, kai Emauso bažnytėlė iš Visbeko buvo perkelta į Sudargą.

2011 m. spalio 7-10 d. Lietuvoje viešėjo Vokietijos Lipės krašto evangelikų liuteronų bažnyčios delegacija.

Jau apie dešimtį metų Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija kasmet surengia pažintinę išvyką „Kunigaikščių Radvilų keliais“. Svarbiausias jos tikslas – iš arčiau pažinti Lietuvos Reformacijos istoriją ir jos paveldą. Kartu su Reformacijos draugija šią išvyką organizuoja Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga ir biržiečių klubas „Krivulė“. Drauge keliauja įvairaus amžiaus, profesijų, taip pat ir skirtingų konfesijų žmonės: ev. reformatai, ev. liuteronai, R. katalikai ir kt. Iki šiol išvyka būdavo rengiama iš Vilniaus į Biržus, pakeliui užsukant į Dubingius, Vyžuoną, Svėdasus, Salas, Papilį ir kt. Šiemet nutarta liepos 16 d. aplankyti Kėdainius, vieną Lietuvos Reformacijos židinių. Drauge vyko istorikas doc. dr. Deimantas Karvelis, kuris išsamiai pasakojo apie lankomas vietas, atsakė į pačius įvairiausius bendrakeleivių klausimus.

Akmeniškių liepos 10-sios rytą Bauskėje (Latvija) jau laukė. Visus atvykusiuosius Akmenės rajono latvių draugijos „Sakta“ („Sagė“) narius ir Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčios parapijiečius prie Bauskės Šventosios Dvasios evangelikų liuteronų bažnyčios durų sutiko šios parapijos kunigas Aivars Siliņš ir parapijos tarybos pirmininkas Guntis Macpans.

Kitais metais bus minimas Lietuvos ir Lipės krašto (Vokietija) ev. liuteronų bei ev. reformatų bažnyčių partnerystės sutarties dvidešimtmetis. Šiemet kovo 29 - balandžio 3 d. netoli Detmoldo surengtas Lipės bažnyčių partnerių susitikimas, atstovauti Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai Konsistorijos buvo deleguotas kun. Jonas Liorančas.

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos namuose spalio 29 d., Reformacijos šventės išvakarėse, vyko labdaringas renginys, kurį organizavo Diakoninė tarnyba ir kuriame dalyvavo gausus parapijiečių, parapijos tarybos ir miesto visuomenės būrys. Renginio tikslas – paaukoti lėšų senelių ir neįgaliųjų lankymui ir šelpimui, pasidalinti gerąja darbo patirtimi.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė vien dėl įstatymo raidės įsivėlė į teisinį ginčą su liuteronų kunigu, gynusiu mergaitės interesus, ir teismą skandalingai pralaimėjo.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas atmetė vaiko teisių apsaugos kontrolierės E.Žiobienės skundą, kuriuo ji siekė, kad Šakių liuteronų parapijos kunigas Virginijus Kelertas, vadovaujantis ir Šakių vaikų globos namams, būtų apkaltintas savavaldžiavimu. Esą jis paėmė mergaitė iš socialinės rizikos šeimos ir apgyvendino savo vadovaujamoje įstaigoje. Tai buvo nebe pirmas E.Žiobienės suraitytas skundas dėl to, jog pernai prieš Kalėdas V.Kelertas iš girtaujančios šeimos parsivežė alkaną, sušalusią ir sumuštą aštuonmetę, kad ji per šventes pabūtų su pilnamete seserimi Rasvita, gyvenančia vaikų globos namuose.

Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus. (Mt 5,10-12)

Šių metų pradžioje rajoninėje ir respublikinėje žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusioje istorijoje, kurioje Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas, VšĮ Vaikų globos namų direktorius Virginijus Kelertas buvo kaltinamas savivaldžiavimu, pagaliau padėtas galutinis taškas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus ikiteisminį tyrimą, nuosprendis įsiteisėjo tik po trijų Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės skundų. Jie visi buvo atmesti tyrėjams byloje neįžvelgus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilnius. Vasario 14 dieną LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ministro Donato Jankausko kvietimu lankėsi Šakių vaikų globos namų ir Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios globos namų atstovai: kunigas Virginijus Kelertas, Daiva Kalinauskaitė bei Džiugas Jasulaitis.

Šių metų rugsėjo 30 d. Šakių evangelikų liuteronų parapijos atstovai Daiva Kalinauskaitė ir parapijos klebonas Virginijus Kelertas vyko į Hoyerswerdą (Vokietijoje), kur garbingo jubiliejaus – 70-čio proga pasveikino Ziegfriedą Butlerį, ilgametį Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios rėmėją, jau beveik 20 metų globojantį Jurbarko ir Šakių parapijas bei ne vieną diakoninį projektą.

Restauruotoje Rukų evangelikų liuteronų bažnyčioje nuo šiol melsis ir Romos katalikų parapijos tikintieji. Ekumeninė bendrystė Rukuose nėra naujas dalykas. Paradoksalu, bet sovietmetyje šioje liuteronų bažnyčioje Religijų Reikalų Taryba leido melstis Romos katalikų parapijai, kai tuo tarpu ši bažnyčios kontrolės įstaiga atsisakė įregistruoti liuteronų parapiją. Šaliai atgavus nepriklausomybę bažnyčia buvo grąžinta jos teisėtiems savininkams - atsikūrusiai liuteronų parapijai. Maldos namuose toliau kartu meldėsi abiejų konfesijų tikintieji, kol daugiau nei prieš dešimtmetį bažnyčią nuniokojo gaisras. Po trumpos pertraukos liuteronų parapija vėl parodė meilę Kristuje ir atvėrė duris Romos katalikų parapijai. Rajono savivaldybė savo ruožtu padėjo atrestauruoti bažnyčios vidų.

Nors Reformacija buvo ilgokai trukęs sudėtingas procesas, lemtingu momentu, žyminčiu Liuterio reformos pradžią tradiciškai laikoma 1517 m. spalio 31 d. data. Tą dieną Martynas Liuteris prie Vitenbergo katedros durų prikalė savęs 95 tezes. Tad jau palyginti greit, po šešerių metų, sukaks lygiai penki šimtmečiai nuo tos, reformacijos pradžia sutartinai laikomos dienos. Liuterio reformos dėka atsiradusios protestantų Bažnyčios šia proga švęs Reformacijos metus.

Prieš daugelį metų Būtingės stovykloje su broliais reformatais prasidėjusią draugystę atnaujinome išvyka į jaunimo pamaldas Biržuose birželio 17-18 d.

Šiemet Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena Čikagoje paminėta ekumeninėmis pamaldomis. Marquette Parke įsikūrusi lietuviška Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo bažnyčia sekmadienį, kovo 13 d. 15.00 val., kvietė į lietuvių krikščionių vienybės šventę, kurioje dalyvavo Čikagoje bei jos apylinkėse gyvenantys lietuviai katalikai, liuteronai, reformatai ir kitų krikščioniškųjų konfesijų atstovai.

Šiemet ekumeninė maldų už krikščionių vienybę savaitė Lietuvoje tarsi liko savotiškame išvakarėse įvykusios ekumeninės trijų didžiausių šalies konfesijų surengtos konferencijos „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“ šešėlyje. Galbūt todėl ekumeninės savaitės renginių buvo kiek mažiau nei ankstesniais metais, mažesnis buvo ir žiniasklaidos dėmesys jiems. Vis dėlto tikintieji joje dalyvavo ne mažiau gausiai. Daugelis ekumeninės savaitės pamaldų šiemet vyko R. katalikų bažnyčiose.

Mano vilnietės anūkės Rimgailė ir Rugilė jau antri metai dalyvavauja krikščioniškoje Batakių vasaros stovykloje. Kadangi jos aktyviai įsijungia į stovyklos gyvenimą, gieda chore, mes seneliai vis atvykstame į baigiamasias pamaldas. Malonu girdėti, kad per keletą dienų vaikai šitiek išmoksta. Kartą po pamaldų sutikę stovyklos vadovą kunigą Mindaugą padėkojome, o jis manęs kaip seno buvusio batakiškio paklausė: ,,Gal aš nors ką žinau iš bažnyčios didžiųjų vargonų istorijos. Deja apie vargonų kilmę ir jų pastatymo istoriją nieko negalėjau pasakyti, tik užsiminiau, kad gal būt kažkokios informacijos galima būtų rasti senovinėje kunigo Miko Preikšaičio bibliotekoje, kurioje buvo ne tik daug knygų, bet ir senovinės spaudos. Biblioteka po kunigo mirties kažkodėl neatiteko parapijai ar liuteronų bažnyčios archyvui, bet tuoj pat buvo pasisavinta kunigo sūnėno tauragiškio Gocento ir dabar nepasiekiama... Taigi man ir kilo mintis užrašyti keletą dabar jau istorinių nuotrupų susijusių su vargonų gaudesiu Batakių evangelikų liuteronų bažnyčioje. Pažintis su kun. Dariaus Petkūno knyga "The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era" paskatino ir mane paviešinti savo prisiminimus.

„Klaipėdos chorinės muzikos vasaros seminaras išaugo iš Austrijoje, Gosau, nuo 1955 metų vykstančio seminaro,“ – pasakojo LEBMS vadovė Laura Matuzaitė: „Frieder Gutowski - vienas iš Gosau seminaro organizatorių – 1996 metais įkūrė evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugą Lietuvoje ir surengė dviejų savaičių chorinės muzikos seminarą Nidoje, kuriame dalyvavo chorvedžiai ir chorų dainininkai iš Lietuvos, Rusijos (Kaliningrado srities) ir Vokietijos.“

Šių metų balandžio 2 d. Klaipėdoje įvyko metinis visuotinis-rinkiminis Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandraugos susirinkimas. Susirinkime dalyvavo 20 LEBMS narių, (13 narių, susitarus telefonu). Posėdžiui pirmininkavo kun. Remigijus Šemeklis, buvo svarstoma ir tvirtinama LEBMS narystės rezoliucija, išklausytos valdybos pirmininkės bei revizijos komisijos 2009 ir 2010 Sandraugos veiklos metų ataskaitos. Kalbėta apie šiemet vyksiančių Giesmių giesmelės Vištytyje bei Giesmių šventės Šilutėje, giedojimo seminaro Klaipėdoje organizacinius dalykus. Dalytasi informacija apie tarptautinius projektus, studijas bei seminarus užsienyje.

Šilutės liuteronų bažnyčioje š.m. rugsėjo 20 d. koncertavo Leipcigo universiteto choras.

Š. m. rugpjūčio 26 – 29d. Lietuvoje viešėjo įspūdingo dydžio Hersbruko (Vokietija) Nikolajaus – Selnekerio bažnyčios Gospel choras „Sound of Joy“ (virš 50 choristų). Šį Gospel chorą 1981m. įkūrė dekanato kantoriaus bažnytinės muzikos direktorius, vargonininkas Karlas Šmitas. Mažas Hersbruko miestelis, kuriame gyvena apie 12 tūkstančių gyventojų, yra pietų Vokietijoje, Niurnbergo metropoliniame regione, apie 200 km nuo Miuncheno. Šioje nedidelėje parapijoje 2003m. teko atlikti 6 mėn. bažnytinės muzikos praktiką. Turėjau galimybę gerai pažinti šį chorą, kartu dalyvauti koncertinėje kelionėje į Siciliją. Kilo idėja pasikviesti chorą ir į Lietuvą.

2011 metų spalio 13-16 dienomis Debrecene, Vengrijoje, įvyko Europos protestantų bažnyčių bendrijos (CPCE – Community of Protestant Churches in Europe) organizuotas konferencijos „Ecclesia semper reformanda“ trečiasis baigiamasis susitikimas. Jis surengtas Debreceno reformatų teologijos universitete (čia įsikūrusi ir reformatų gimnazija).

Klaipėdos universitete pirmą kartą buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija Baltijos šalių liuteroniškų giesmynų tematika. Į renginį, kurį organizavo Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos Centras, buvo pakviesti mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Italijos ir kitur. Pranešėjai dalijosi naujausių tyrimų rezultatais, diskutavo aktualiais giesmynų istorijos, jų šaltinių, kalbos, muzikos bei teologijos klausimais.

Konferencija sausio 10 d. vyko Kaune Lietuvos Vyskupų Konferencijos bei Maksvos patriarchato iniciatyva. Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis joje pristatė Lietuvos Liuteronų Bažnyčios požiūrį į šiandienio sekuliaraus pasaulio keliamus iššūkius šeimai.

Šių metų birželio 11-16 dienomis Ukrainos sostinėje Kijeve vyko Pasaulio studentų krikščionių federacijos (WSCF) Europos regiono projekto „Lingua Franca“ jaunimo konferencija, kurios tema – „Eucharistija“. Konferencijoje sulaukta 28 dalyvių iš 15 valstybių skirtingų bažnyčių – ortodoksų, Romos ir graikų apeigų katalikų bei protestantų.

Balandžio 13-19 d. Berlyne surengta Pasaulio studentų krikščionių federacijos (WSCF) Europos regiono konferencija „Religija, etika ir politika – Dievas ir valdžios panaudojimas“ sulaukė didžiulio susidomėjimo. Islandijoje išsiveržęs Eyjafjallajökullo ugnikalnis didesnės įtakos konferencijos darbui neturėjo, pažvelgti į mūsų visuomenę pro politinę, socialinę bei teologinę prizmę atvyko 43 konferencijos dalyviai. Vilniaus akademinio ev. liuteronų jaunimo draugijai atstovavo Ieva Bartminaitė ir Bronius Kaknevičius.

Kunigas Jonas Juozupaitis gimė 1929 metų vasario 13 d., Kilpinių kaime, Šilalės parapijoje, mirė 2008 rugpjūčio 25 d., Orland Park, Ilinojaus valstijoje, JAV.

Sekmadienį, gruodžio 14 d., Vokietijoje staiga mirė ilgametis lietuvių Vasario 16-tosios gimnazijos direktorius Andrius Šmitas. Penktadienį vakare, ištikus aneurizmui, jis buvo paguldytas į ligoninę Heidelberge, kurioje mirė.

2009 m. vasario 3 d. mirė Alfredas Vėlius – kunigas, pedagogas, mažlietuvių veikėjas.

Šiuometinis šios gražios vasaros lietuvių susibūrimas Hagene kaip reta buvo gausus ir šventiškai nuotaikingas. Šio neeilinio surinkimo hageniečiai susidomėję laukė ir plačiau apie jį diskutavo. Birželio 10-oji bendruomenės narių tarpe buvo nekantriai laukiama.

2007 metais, gegužės 19 dieną Ziono lietuvių liuteronų bažnyčios, Oak Lawn mieste, Ilinojaus valstijoje, Amerikoje, delegatai iš Kanados, Amerikos ir Vokietijos uždarė Išeivijos Sinodą, kuris prieš 61 metus prasidėjo Lebenstedte, Vokietijoje, priimdami vienbalsiai Vienuoliktojo LELBI Sinodo rezoliuciją:

„Dėl prisijungimo prie Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios“

Žemutinės Saksonijos mieste Bad Iburge kovo 14 d. Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis ir šio Vokietijos miesto seniūnas Drago Jurak pasirašė oficialią bendradarbiavimo sutartį. Iškilmingoje sutarties pasirašymo ceremonijoje, vykusioje Bad Iburgo pilies riterių salėje, dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, į Bad Iburgą iš Briuselio atlydėtas Europos Parlamento Prezidento dr. Hanso Gerto Potteringo, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavičius, Osnabriuko krašto vadovas Manfred Hugo, Bad Iburgo gimnazijos, su kuria jau penkiolika metų draugauja Pagėgių vidurinė mokykla, direktorius dr. Hans-Joachim Pohling, grupelė gimnazijos moksleivių, Bad Iburgo miesto bendruomenės atstovų bei, žinoma, šios partnerystės inciatorius dr. Werneris Kiupelis (už humanitarinę pagalbą Lietuvai, ypač Pagėgiams, jis buvo išrinktas 2005 m. Pagėgių krašto Metų žmogumi). Pagėgių savivaldybės delegaciją sudarė Administracijos direktorius Vaidas Bendaravičius, Viešųjų ryšių specialistė Aira Brunevičiūtė, evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Ridas Tamulis, Pagėgių vidurinės mokyklos mokytojai Juozas Žuklija, Loreta Skvirbienė ir bendruomenės atstovė Vida Kuskienė.

Brünlos parapijos istorija siekia dar ikireformacinius laikus. Jubiliejus, kurį šiemet paminėjo parapija – tai 1835 m. lapkričio 10-11 dienomis įvykęs bažnyčios – tokios, kokia ji atrodo šiandieną, – pašventinimas. Pati Brünlos parapija nėra didelė. Ji vienija apie 400 tikinčiųjų.

Kiekvieną kartą pasirodžius naujai informacijai apie tendencijas Švedijos liuteronų bažnyčioje, Lietuvos liuteronai sulaukia daugybės mūsų šalies gyventojų nuostabos, klausimų ir komentarų apie „naujienas“.

Šių metų liepos 21 – 27 dienomis Sudargo evangelikų liuteronų parapijoje lankėsi seseriškos Visbeko (Vokietija) evangelikų liuteronų parapijos tikintieji kartu su savo parapijos klebonu kunigu Wilfriedu Scheueriu.

“Apie Latvijos Priekulę mes esame girdėję anksčiau, tačiau net neįsivaizdavome kaip atrodys jų miestelis, bažnyčia ir parapija,” - dalijosi įspūdžiais priekuliškiai. 2006 m. birželio 11 d., Šventosios Trejybės sekmadienį, Priekulės parapija nuvyko į Latvijos Priekulę ir iškilmingomis pamaldomis paminėjo jų bažnyčios atstatymo aštuntų metų jubiliejų.

Vokietijos mieste Vitenberge kūrėjas Ottmar Hoerl turgaus aikštėje pristatė instaliaciją „Martin Luther Hier stehe ich“ (vok. Martynas Liuteris - čia aš stoviu).

Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas prisipažino, kad jaučia solidarumą su popiežiumi Benediktu XVI daugeliu aktualių nūdienos visuomenės moralės klausimų.

Balandžio 10 d. pasaulį sukrėtusioje Lenkijos lėktuvo katastrofoje, prie Smolensko nusinešusioje visų devyniasdešimt šešių lėktuvu skridusių žmonių gyvybę, žuvo ir Lenkijos kariuomenės evangelikų kapelionas, pulkininkas Adam Pilch. Drauge su Lenkijos Respublikos prezidentu ir kitais valstybės atstovais į Rusiją kunigas vyko pagerbti prieš septyniasdešimt metų Katynėje sovietų išžudytų karo belaisvių lenkų.

2010 m. sausio 6 d. Varšuvoje konsekruotas naujas Lenkijos evangelikų liuteronų bažnyčios (Lenkijoje, kaip ir kai kuriose kaimyninėse valstybėse, oficialiai vadinama evangeliška Augsburgo išpažinimo bažnyčia) vyskupas. Naujuoju Lenkijos ev. liuteronų bažnyčios vadovu Sinodo rudens sesijos metu išrinktas kun. Jerzy Samiec.

Spalio 22-27 d. Šveicarijoje Chavannes-de-Bogis, netoli Ženevos, posėdžiavusi Pasaulio Liuteronų Sąjungos taryba išrinko naują PLS generalinį sekretorių. Juo septynerių metų kadencijai spalio 26 d. išrinktas kunigas Martinas Junge iš Čilės.