Forumas
Parašė: Lasele, 2010.05.12, 21:36
Tikėjimo paieškos.
Šis forumas tikrai miega giliu miegu:) Aš pavargau nuo mane užvaldžiusio blogio. Man sunkiai sekasi mylėti. Esu silpna, nes leidžiu, kad mane užvaldytų pyktis, nusivylimas ir apmaudas. Aš pakankamai jautri, kartais skaudžiai išgyvenu kitų žmonių skausmą, bet nuo to juk nei man, nei kitiems negeriau...Kodėl turėčiau bijoti nebūties? Kuo ji ar pragaras baisesni už tuštumą ir nykumą, kuri kartais ištinka žmogų, svarbiausia, sveiko kūno, tačiau kažkodėl ėmusio kirmyti "sieloj"..."Negalioj pakelia dvasia, tačiau kas pakels sužeistą dvasią?". Tad kaip stabdyt tą "kirmėjimą", kai net nesupranti tiksliai, kas negerai, tačiau vis vien karts nuo karto sau tari, kad viduj tarsi negyvėlis tyso...Kas tai per būsena? Koks krikščionis gal pasakytų - šėtono gundymai:) Gal aš tik pelas ir tiek be vilties.