Konferencijos, seminarai

Giesmynų tyrimai Lietuvos akademinėje visuomenėje iki šiol yra palyginti nauja tema. Nors sovietiniais metais buvo išleista mokslinių straipsnių ir monografijų apie Mažvydą, Bretkūną ir kitus giesmynų parengėjus, patys giesmynai ir jų šaltiniai nebuvo detaliai nagrinėti. Ateistinė sistema per visą sovietinį laikotarpį religiją laikė priešiškos ideologijos išraiška, todėl universitetiu lygmeniu atlikti objektyvius krikščioniškos giesmės tyrimus buvo nelengva. Naujos perspektyvos atsivėrė Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Per pastaruosius 20 metų šia tematika buvo publikuota knygų ir straipsnių, tarp kurių bene labiausiai žinomi yra Italijos Parmos universiteto profesoriaus Guido Michelini darbai.

Konferenciją pasveikino Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis, kuris priminė, kad giesmė yra ne tik sudėtinė pamaldų dalis, bet ir daro įtaką krikščionio tikėjimui bei gyvenimui, o kai kurie giesmių vaizdingi posakiai aptinkami ir kasdieninėje tikinčiojo kalboje. Rektorius Vladas Žulkus pasidžiaugė, kad konferencijos vieta buvo pasirinktas universitetas ir pažymėjo, kad Mažosios Lietuvos giesmynai yra turtingi istorinių, muzikinių, etimologinių bei etnologinių tyrimų klodai.

Savo pranešimuose mokslininkai gvildeno keletą svarbesnių temų. Prof. Guido Michelini supažindino su Mažosios Lietuvos Bažnyčios giesmynų istorija nuo Martyno Mažvydo iki 1705 m. Latvijos Universiteto (Ryga) ir Stokholmo universiteto prof. Pēteris Vanags atskleidė latvių kalbos unifikacijos procesų XVI-XVII amžiuose sudėtingumą ir kokia svarbi reikšmė juose teko latviškiems liuteronų giesmynams. Rašytinė latvių kalba suvienodinta tik publikavus 1685 m. latvišką liuteronų giesmyną. Vilniaus universiteto doktorantė Inga Strungytė-Liugienė parodė, kokią ryškią įtaką Mažosios Lietuvos surinkimininkų giesmynams “Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai” (1817) ir “Maʒos Giesmju Knygeles” (1819) padarė Vokietijos Halės pietistų giesmės. Doktorantas Vilis Kolms iš Latvijos universiteto (Ryga) savo pranešime kalbėjo apie 1530 m. Rygos giesmyno įtaką formuojantis liturgijai latvių kalba, o dr. Charles Evanson iš JAV Fort Wayne Teologinės seminarijos kalbėjo apie ryšį tarp liturginių tekstų Mažvydo 1566 m. ir 1570 m. giesmynuose ir Luko Losijaus 1553 m. Psalmodijos. Šio straipsnio autorius supažindino su prieškario Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios pastangomis parengti giesmyną literatūrine lietuvių kalba ir įvardijo priežastis, kodėl šis siekis patyrė nesėkmę, o dr. Žavinta Sidabraitė (Klaipėdos universitetas) pristatė iki šiol nežinomą XIX a. lietuvininkų giesmyną ir nagrinėjo jo identifikavimo galimybes. Dalis pranešėjų kalbėjo giesmynų muzikos tema. Klaipėdos Universiteto Senato pirmininkė prof. Daiva Kšanienė supažindino su Mažosios Lietuvos surinkimų giedojimų tradicija, kuriai pradžią padarė Kristijono Endrikio Mertikaičio 1817 m. publikuotas pirmasis surinkimininkų giesmynas ir parodė, kaip ši tradicija ilgainiui kito. Prof. Rimantas Gudelis įžvelgė sąsają tarp liuteroniškosios muzikinės tradicijos ir prieškario Lietuvoje pradėtų rengti dainų švenčių, teigdamas, kad šios šventės yra liuteroniškojo giedojimo tradicijos išdava. Prof. Rimantas Šliužinskas supažindino su liuteroniškų giesmių liaudies kilmės melodijų ypatybėmis bei atskleidė netiesioginį jų ryšį su liaudies dainų melodijomis. Kiti konferencijos dalyviai savo pranešimuose kalbėjo apie naujausius liuteroniškuosius giesmynus. Prof. Dalia Kiseliūnaitė (Klaipėdos Universitetas) pristatė 2007 m. liuteronų giesmyno "Krikščioniškos giesmės" šaltinius ir giesmių tekstų redakcijos kriterijus bei supažindino konferencijos dalyvius su esminiais iššūkiais, su kuriais susidūrė redakcijos komisija, redaguodama senųjų giesmių tekstus. Bronislovas Skirsgilas (Klaipėdos Universitetas) kalbėjo apie 2007 m. liuteronų giesmyne publikuotų lietuviškų liaudies melodijų kilmę bei šias melodijas užrašiusius liaudies tradicijų puoselėtojus. Dr. Juris Calitis iš Latvijos Universiteto (Ryga) pristatė 1992 m. Latvijos giesmyno „Dziesmu grāmata latviešiem tēvzemē un svešumā“ šaltinius ir knygos parengimo kriterijus.

Renginys įvyko Humanitarinių mokslų fakultete rugsėjo 9 d. Konferencijos mokslinio komiteto pirmininkas Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys pažymėjo, kad Klaipėdos Universitetas yra tinkamiausia vieta tokio pobūdžio konferencijoms, nes Klaipėdos kraštas tėra vienintelis Mažosios Lietuvos regionas, kuriame išliko gyvos lietuvininkų dvasinės bei himnologinės tradicijos. Konferenciją papuošė Kretingos ev. liuteronų parapijos jaunimo ansamblis (vadovė Inga Petkūnienė), sugiedojęs liuteroniškas giesmes originaliomis ir liaudies melodijomis.

Kun. doc. dr. Darius Petkūnas