Archyvas - 2009

Nidaros katedra, Trondheimas

Prieš metus toks susitikimas pirmą kartą surengtas Lietuvoje, o šią vasarą susitikimą surengti eilė atėjo mūsų kolegoms švedams. Jie visus pakvietė į piligriminį žygį pirmųjų Norvegijos krikščionių takais.

Rugpjūčio 9-16 dienomis vyko Šiaurės ir Baltijos šalių studentų krikščionių vasaros susitikimas. Šį kartą tai buvo ne įprasta konferencija, o piligriminis žygis po istorines Norvegijos vietas. Susitikimo tema: „Prakaituojant su Dievu – piligrimystė už sveiką klimatą“.

Dar vaikystėje svajojau vykti į tokią kelionę: su kuprine ant pečių, nepriklausoma nei nuo oro sąlygų, nei nuo civilizacijos, todėl gavusi tokį pasiūlymą ilgai nedvejojau. Trumpame kvietime labiausiai įstrigo ir „užkabino“ sakinys: „Galite tikėtis gražaus kraštovaizdžio, bet ne patogių lovų... galbūt miegoti lovose apskirtai neteks“.

Ir štai aš jau Stokholme, kur susitinkame su kitais piligriminio žygio dalyviais. Maloniai pasišnekučiavę, su kai kuriais net lietuviškai, sėdame į traukinį ir judame Åre, mažo miestelio Švedijos ir Norvegijos pasienyje, kryptimi. Ten susitinkame su likusiais žygeiviais ir štai jau esame visa dvylikos žmonių (simboliška, ar ne?) kompanija, susirinkusi iš Švedijos, Suomijos, Danijos ir Lietuvos. Po atidarymo pamaldų nedidukėje senoje bei labai jaukioje Åre bažnyčioje sėdame į autobusą ir važiuojame į Norvegiją, istorinį Stiklestado miestelį, kur prasideda mūsų septynių dienų piligriminis žygis į Trondheimą, garsėjantį didinga Nidaros katedra.

Piligriminės kelionės dienotvarkė buvo ganėtinai paprasta: malda triskart per dieną, pusryčiai, pietūs, vakarienė, kuriuos gamindavomės viryklėmis (jas, beje, patys ir nešiodavomės), vakare įsikūrimas, palapinių statymas. Tiesa, rytais, po maldos, iki pietų eidavome tyloje. Kasdien nukeliaudavome apie 25 kilometrus. Trasa ir sąlygos nebuvo itin lengvos. Beveik kasdien lijo, buvo drėgna ir slidu, vietovės kalnuotos, taigi nuolat kildavome ir leisdavomės. Tačiau pakeliui pamatyti nuostabūs vaizdai, kasdienė malda, giesmės ir geri visad pasirengę padėti žmonės padėjo įveikti sunkumus. Kadangi žygio tema glaudžiai susijusi su klimato tausojimu, kelionėje skaitėme „Upsalos tarpreliginį klimato manifestą“ („Uppsala interfaith climate manifesto 2008“), pernai lapkričio 29 d. Upsaloje iškilmingai pasirašytą trisdešimties skirtingų religinių bendruomenių vadovų iš viso pasaulio. Svarbiausias šiame dokumente keliamas klausimas – bažnyčios vaidmuo klimato pokyčių prevencijoje.

Šeštadienį pasiekėme Trondheimą ir įspūdingąją Nidaros katedrą. Svetingai mus sutikęs vietinis piligrimų kunigas surengė ekskursiją po katedrą ir jos slaptuosius užkaborius. Sekmadienį ten pat kartu su miestelėnais bei keturiais krikštijamais vaikais, dalyvavome pamaldose, kurios buvo tarsi gražus mūsų turiningos kelionės užbaigimas .

Ši savaitė mane labai praturtino. Ji man padėjo susipažinti su savo kūnu ir jo galimybėmis. Kasdieniai pasivaikščiojimai tyloje leido įsigilinti į save, apmąstyti daugelį svarbių dalykų, priartėti prie Dievo. Labai nustebino tai, kiek džiaugsmo gali suteikti po ilgo laiko pirmą kartą pasiektas šiltas kampelis, kuriame gali pasišildyti ir išsidžiovinti drabužius. Esu labai dėkinga kitiems žygio dalyviams už viską, ką kartu patyrėme: už tylą ir maldą, už juoką ir šypsenas, pagalbą ir supratimą bei labai įdomias diskusijas.

Apskritai šią piligriminę kelionę galėčiau palyginti su gyvenimu. Kopimas į kalną ir leidimasis nuo jo reikalauja daug jėgų, bet, kai žinai, kad už keleto kilometrų laukia gabalėlis lygaus ir tiesaus kelio, supranti, kad stengtis verta. Šios savaitės patyrimai man padėjo įvertinti tikėjimo ir pasitikėjimo, pagalbos gavimo ir suteikimo, ištvermės ir kantrybės svarbą gyvenime.

Aušra Lingaitytė