Bažnytinė muzika

Chorinės muzikos seminaras Jurbarke: Lauryno Vakario Lopo „Septynios liuteronų giesmės“

2019 Rugpjūčio mėn. 21 d.

Rugpjūčio 12-18 dienomis Jurbarke vyko Lietuvos evangeliškosios bažnytinės muzikos sandraugos (LEBMS) organizuotas chorinės muzikos seminaras, kuriame dalyvavo muzikai profesionalai ir mėgėjai iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Trakų, Biržų, Indijos kaimo (Šilalės raj.) ir Jurbarko. Jau 25-tus metus vasaros seminarus organizuojanti Muzikos sandrauga kiekvienais metais kruopščiai atrenka seminaro tematiką, repertuarą, kviečia profesionalius bažnytinės muzikos specialistus, dažniausiai iš Vokietijos, tačiau yra buvę ir iš Šveicarijos bei JAV.

Šiemet seminaro chorui vadovauti buvo pakviestas kompozitorius, chorvedys ir pedagogas Laurynas Vakaris Lopas (nuotr. dešinėje). Seminaro tema – „Septynios liuteronų giesmės“: projektinis seminaro choras repetavo kompozitoriaus Lauryno Vakario Lopo naujam gyvenimui prikeltas, restauruotas ir subalsuotas senąsias liuteroniškas giesmes, atkeliavusias net iš XVII amžiaus. Jas savo rankraščiuose užrašė Sartininkų kaime (Tauragės raj.) gyvenęs ir dirbęs evangelikų liuteronų bažnyčios vargonininkas Jurgis Paliokas (1923-2008).

‎“Senelis Jurgis buvo Sartininkų, o prireikus, ir Tauragės bei kitų jos krašto parapijų vargonininkas sovietmečiu, lygiagrečiai su sandėlininko ir kitomis pareigomis kolūkyje, – leidinio „Septynios liuteronų giesmės“ pratarmėje pasakoja J. Palioko anūkė LELB vyskupo Mindaugo Sabučio žmona Vilma Sabutienė, – visą gyvenimą daug skaitė, švietėsi, mokėsi. Suaugęs, būdamas jaunas šeimos vyras ir tėvas, išmoko groti vargonėliais. Užteko, kad pamokytų kartą į jų namus prieglobsčio keletui dienų užklydęs vokietis vargonininkas, traukęsis iš Karaliaučiaus ir su savimi turėjęs fisharmoniją. Taip ir liko liuteroniška muzika visam gyvenimui. Tada – patarnavimas bažnytėlėje, apėmęs ir natų paieškas bei persirašymą. Nebeatseksiu, kada Senelis kurią giesmę iš ko nusirašė; jo sąsiuviniuose yra ir klasikiniai visame pasaulyje skambantys šedevrai, ir liturgija su papildomais elementais, ir savitos, tik tuose rankraščiuose ir jų pirmtakuose bei kopijose randamos giesmės. Būtent iš pastarųjų ir parinktos septynios šiame natų sąsiuvinyje publikuojamos giesmės.“

Kaip J.Palioko surinktos ir užrašytos giesmės atsirado kompozitoriaus L. V. Lopo rankose? „Prieš 20 metų, 1999-ųjų vasarą po pamaldų Vilniaus liuteronų bažnyčioje, susipažinome su p. Vakariu – choro, tą sekmadienį apsilankiusio ir giedojusio pamaldose, vadovu, – pasakoja V. Sabutienė, – pietų metu gerokai įkaitusioje diskusijoje apie muzikos reikšmę ir kokybę Liuteronų bažnyčioje nuskambėjo retoriniu turėjęs būti klausimas: “Štai savamokslio Senelio ranka nurašytos gaidos, tik kas imtųsi?” ir… netikėtas staigus kompozitoriaus: “Aš!” Pradžioje šios giesmės buvo kompozitoriaus išplėtotos ir paruoštos vargonams, parodant ir atskleidžiant didesnes vargonininko galimybes. Praėjus daugiau nei 15 metų, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų atsirado poreikis ir noras šias giesmes subalsuoti ir pateikti choriniam atlikimui. „Įvyko stebuklas, – džiaugėsi LEBMS vadovė Laura Matuzaitė Kairienė, – giesmės, pasmerktos išnykimui (kai kurių giesmių jau nebeliko liuteronų naujajame bažnytiniame giesmyne “Krikščioniškos giesmės”), šiandien skamba naujai, jos yra išleistos naujame ir gražiame leidinyje!“

 

Kaip pasakojo pats išplėtotų giesmių autorius, prieš imdamasis darbo, jis apsilankė keliuose liuteroniškų chorų renginiuose – Giesmių šventėse ir kituose – kad muzikinis tekstas būtų įkandamas realiai šiandieninei chorų sudėčiai. Kaip parodė darbo eiga seminare, choristams, neskaitantiems muzikinio rašto, „Septynios liuteronų giesmės“ – gana kietas riešutėlis. Kita vertus, tai šiuolaikiškai skambanti, įdomi, simbolikos persmelkta, graži muzika, kurią verta ir teisinga turėti ir pasaulietinio (taip pat ir katalikų bažnyčios) choro sakraliniame repertuare.

Mišrus seminaro choras „Septynias liuteronų giesmes“ paruošė per keturias dienas, repetuodamas apie 6-7 val. per dieną. 200 egzempliorių tiražo gaidų rinkinys skirtas mišriam chorui, bet autorius, gerai žinodamas Lietuvos mėgėjų chorų sudėtį (trūksta vyrų, ypač tenorų!) yra paruošęs ir variantą chorui su vienu vyrų balsu bei tik merginų/moterų chorui.

 

Pirmasis koncertas (o jų buvo net penki), vainikavęs seminaro darbą, įvyko penktadienį, rugpjūčio 16 d., Jurbarko K. Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčioje ir buvo skirtas Jurbarko miesto 760 metų jubiliejui.

 

"Kelio inf."