Parapijos istorija

Virbalio bažnyčia šiandien

Virbalis (iki XVIII a. vadintas dar ir Nova Volia) įsikūrė XVI a. Pirmą kartą paminėtas 1536 m., kada miesteliui suteikta turgaus ir karčemų privilegija. Ši privilegija kurti miestelį atiteko karalienei Bonai, kuri valdė šias žemes. 1561 m. Nova Volios inventoriuje paminėti sklypus čia turintys Ragainės klebonas Martynas Mažvydas bei vienas aktyviausių liuteronų veikėjų paprūsėje Tomas Gedkantas, kuris Virbalyje (Aplinkinėje gatvėje) įsikūrė kartu su iš Varnių atsikėlusiu savo tėvu Jurgiu Gedkantu. Iš sklypus turėjusių savininkų pavardžių ir jų ankstesnių gyvenamų vietų galima spręsti, kad Virbalyje įsikūrė kelios dešimtys evangelikų liuteronų, tačiau nėra žinių, kad būtų skirtas sklypas bažnyčios statybai.
1593 m. birželio 15 d. Nova Volios – Virbalio miesteliui Zigmantas Vaza suteikė Magdeburgo savivaldos teisę. 1605 m. valdovas įpareigoja seniūną neleisti Virbalyje statyti sinagogos ir laikyti nekatalikiškų pamaldų. Taip suvaržoma kitų konfesijų veikla. Prieš reformaciją buvo nukreipta ir Virbalyje įsikūrusių jėzuitų veikla, kurie mieste gyveno jau 1616 m. Tačiau, nepaisant suvaržymų, kai kurios pozicijos išsikovotos: 1614 m. minimi Virbalio gyventojai liuteronai, o 1623 m. – “eretikų” bažnytėlė (“zborek”), pažymint, kad su eretikais (“vokiečių religija”) reikia kovoti. 1669 m. valdovas pakartojo ankstesnį nurodymą neleisti mieste statyti sinagogos ar kitos nekatalikiškos maldyklos.

Bažnyčia iki II pasaulinio karo

Po XVIII a. pradžioje įvykusio karo, bado ir maro į Mažąją Lietuvą iš Zalcburgo kėlėsi vokiečiai, kurie iš pradžių įsikūrė Gumbinėje, kur pasistatė bažnyčią ir didelį gyvenamąjį kompleksą “Salzburger Barmherzigkeit”. Vėliau skverbėsi ir į lietuviškąją Užnemunę. Anksčiausiai amatininkai apsigyveno Stanaičių kaime, o beveik tuo pat metu ar kiek vėliau ir Virbalyje, kur 1731 m. įsteigė bendruomenę. Iš dviejų 1778 - 1779 m. sudarytų Virbalio inventorių matyti mieste buvus 18 vokiečių valdų. Manyta, kad dar XVIII a. pab. į Virbalį galėjo atsikelti vokiečių amatininkų iš Viurtembergo ir Meklenburgo, o gal ir iš Rusijai tekusios Lietuvos dalies. 1807 m. daržinėje atlaikytos pirmosios Virbalio evangelikų liuteronų pamaldos.
Evangelikų liuteronų bendruomenei prašant 1820 m. Lenkijos karalystės vietininko įsakymu, o 1821 10 16 Augustavo vaivadijos komisijos nurodymu atiduota nežinia kada statyta katalikų koplyčia, stovėjusi Karaliaučiaus, Vištyčio, Vilniaus ir Vižainio gatvių susikirtimo zonoje. Pastatą pamatavo ir jo perstatymo projektą parengė inž. Teodoras Rudzinskis. Kaip matyti projekte, tai buvęs medinis aštuoniakampis pastatas su tambūru ir nedideliu bokšteliu virš pagrindinio tūrio, užsibaigiančiu barokinės formos stogeliu. Iš projekto neaišku, kurią naujojo pastato dalį sudarė senoji koplyčia ir kas prie jos buvę numatyta pristatyti. 1833 m. Virbalio evangelikų liuteronų bendruomenė nusipirko akmeninį ar mūrinį namą, kuriame įsirengė maldos namus. Iš to gal tektų spręsti, jog T.Rudzinskio 1821 m. parengtasis katalikų koplyčios perstatymo į evangelikų bažnyčią projektas nebuvo įgyvendintas. 1832 m. įsteigtos ir evangelikų kapinės, o 1833 m. pradėjo veikti vokiška mokykla, kurioje vaikus mokė iš Rytprūsių atvykęs kantorius ir mokytojas Johanas Veinertas bei Liudvikas Unterbergeris. Kadangi tik 1833 m. susidarė visi būtini bendruomenės funkcionavimo komponentai, tai šie metai oficialiai pripažinti jos įsteigimo data.

Atsikūrusi Virbalio parapija pamaldas pradžioje laikė Virbalio mokykloje. Po pirmųjų pamaldų, įvykusių 1994 m. kovo 8 d.

Nurodoma, kad iki 1825 m. Virbalyje nesant nuolatinio evangelikų liuteronų kunigo pamaldas laikydavo iš Rytprūsių atvykę dvasininkai, 1825 – 1827 m. iš Suvalkų – Andrius Grabovskis, o 1827 – 1831 m. – Vilhelmas Grabovskis, po 1831 m. – Marijampolės kunigas Karl Heinrich Lange. 1842 m. mieste surašyti 497 evangelikai, o 1844 m. – 549 evangelikai. 1844 m. kovo mėn. mieste apsigyveno nuolatinis evangelikų kunigas – iš Garliavos atkeltas Leopoldas Erdmanas, o nuo 1844 m. rudens – Gotlibas Genšas. Jo iniciatyva 1846 m. nupirktas mūrinis druskos sandėlis, kuriame įrengti parapijos namai. Evangelikų mokykloje 1852 m. buvo 82 mokiniai. Nuo 1857 m. evangelikų liuteronų kunigas buvo Aleksandras von Šulcas. Nurodoma, kad tuo metu Virbalio evangelikų bendruomenė buvo padidėjusi, nes 1850 – 1853 m. dvare ir mieste apsigyveno nemažai iš Heseno - Nasau hercogystės atsikėlusių vokiečių. Tai liudija ir 1851-1860 m. duomenys apie vokiečių tautybės gyventojus.

Prieš 1869 m. Virbalio evangelikų li

Pirmosios pamaldos Virbalio bažnyčioje 2002 m.

uteronų bažnyčios statybai skirtas buvusios katalikų parapinės bažnyčios sklypas, kuriame anksčiau turėjo būti pastatyta rotušė, tačiau 1876 – 1878 m. bažnyčia iškilo kitoje vietoje – į aikštės šiaurės vakarų kampą suėjusių Prūsų ir Jurbarko gatvių apribotame sklype. Pastatas buvo su bokštu ir smaile, praturtino aikštės, centro bei miesto architektūrą. Statyba rūpinosi klebonas Adolfas Zachsas, 1867 m. perėmęs parapiją iš A.Šulco; bažnyčią pašventino vyskupas B. Evertas. Nurodoma, kad, statant naująją bažnyčią, nuo Virbalio bendruomenės jau buvo atskilę Kybartuose gyvenę vokiečiai; jų ten pagausėjo tiesiant geležinkelį ir statant stotį, todėl Kybartuose susidariusi savarankiška bendruomenė. Duomenys apie devinto dešimtmečio emigraciją nurodo, kad 1882 – 1885 m. iš miesto į Ameriką emigravę vokiečiai Brukline (Niujorko rajone) sudarė apie 300 žmonių koloniją. Nuo 1895 m. Tartu universitete studijavo trys Virbalio evangelikų liuteronų kunigo Zachso sūnūs: du fiziką – matematiką, vienas teologiją. Nuo 1897 m. liuteronų parapijos klebonas buvo Karolis Aleksandras Močiulskis (Mačiulskis). 1923 m. mieste surašant gyventojus vokiečių tesurašyta 142. Nuo 1925 m. evangelikų liuteronų parapijos klebonas (iki 1931 m.) buvo Martynas Lokys. Nuo 1931 m. evangelikų liuteronų parapijos klebonas (iki 1938 m.) buvo Paulius Titelbachas. Nuo 1938 m. Virbalio evangelikų liuteronų kunigas buvo Bruno Landig. 1940 m. lapkričio 17 d. įvyko paskutinės pamaldos. 1940 m. pabaigoje Virbalyje baigė darbą repatriacijos komisija; dalis vokiečių – evangelikų liuteronų bendruomenės narių apleido miestą. Evangelikų liuteronų bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu.

Virbalio parapijos jaunimas Vištyčio stovykloje 2002 m.

Po 54 metų, 1994 m. kovo 8 d., Virbalio mokykloje įvyko pirmosios parapijos atkūrimo pamaldos, kurias laikė kunigas V.Kelertas. Buvo meldžiamasi Virbalio kolūkio kontoroje. 1998 m. bažnyčia buvo grąžinta parapijai. Nuo 1998 m. lapkričio mėnesio parapijos kunigu paskirtas V.Klesevičius. 2000 m. kovo 12 d. Virbalio bažnyčioje įvyko pirmos pamaldos. 2000 m. balandžio 24 d. (Velykų 2 dieną) buvo laikomos Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymo darbų pašventinimo pamaldos. Pamaldas vedė vyskupas J.Kalvanas, kunigas V.Klesevičius, kunigas M.Kairys, kunigas Heye Osterwald iš Gumbinės. 2002 m. parapijoje suburiamas jaunimo choras, kuris vadovaujamas Irmos Žebertavičiūtės gegužės 4 d. pirmą kartą dalyvauja Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje vykusioje kasmetinėje vaikų ir jaunimo giesmių šventėje. 2002 m. liepos 18-21 d. pirmą kartą savo jėgomis buvo organizuota krikščioniška jaunimo stovykla Vištytyje, kurioje dalyvavo Virbalio, Vištyčio ir Marijampolės parapijų jaunimas.

Medžiaga parengta pagal A. Miškinio “Užnemunės miestai ir miesteliai”.