Parapijos istorija

Restauruota Panevėžio bažnyčia. E. Laicono nuotrauka 2002 m.

Panevėžio evangelikų liuteronų parapija įkurta grafo fon Rropo (von Ropp) 1790 - 1795 metais. Prieš tai ji buvo Biržų parapijos filija. Šeduva buvo Žeimelio filija. Taip buvo sudaryta Panevėžio-Šeduvos parapija su bendru tikinčiųjų skaičiumi 1200. Parapijai buvo dovanotas 2 ha žemės plotas kairiajame Nevėžio upės krante ir pastatyti parapijos namai, kur gyveno kunigas ir vyko pamaldos. (Tikslių žinių neišliko, o apie kunigo butą ir sodą savo dienorašty rašo Ant. Saulaičio motina A. Lichtenštein).
1896 m. spalio 24 d. Karlas Reingardas Jochano sūnus (Ropas) dovanojo Panevėžio - Šeduvos Jungtinei evangelikų liuteronų parapijai žemės sklypą kapinėms Panevėžio mieste Kapų gatvėje. Kapinėse palaidota keli šimtai įvairių tautybių evangelikų liuteronų parapijos žmonių. Čia ilsisi Karolis ir Luiza Ludendorfai, rėmę evangelikų liuteronų parapiją materialiai. Kapines prižiūri ir tvarko parapija. Kasmet vyksta kapų šventės kapinių koplytėlėje ar lauke prieš fundatoriaus Michaelio Rosako (Rossak) kapą.
Panevėžio evangelikų liuteronų medinė bažnyčia pastatyta 1845 - 1850 metais ir manoma kad tai ta pati bažnyčia kuri ir dabar stovi Ukmergės 29 . Tai medinis pastatas su bokštu, gotikinės formos langais ir durimis.
1940 metais, sovietams nacionalizavus pastatą, bokštas buvo nugriautas, o pastatas buvo naudojamas kaip šokių klubas. Vėliau čia buvo įkurta ūkinių prekių parduotuvė. Todėl po remonto buvo išgriautos kolonos, sunaikintas altorius, o jų vietoje, atitvėrus siena, buvo įrengtas sandėlis. Taip tęsėsi iki 1990 metų.
Per 50 okupacijos metų parapiją sunaikinti nepavyko, nes tikintieji palaikė ryšius su Žeimelio ir Biržų parapijomis. Tačiau narių skaičius ženkliai sumažėjo. 1940 metais parapijiečių buvo daugiau 200, o 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir atsikūrus evangelikų liuteronų parapijai, buvo užregistruota tik 56 žmonės. Bažnyčios atstatymo ir tvarkymo darbus parapija pradėjo kartu su evangelikais reformatais. Evangelikų liuteronų pamaldos vyko 1 ir 3 mėnesio sekmadieniais, o reformatų - 2 ir 4 sekmadieniais.

Restauruojant bažnyčią, pamaldos vyko Panevėžio parapijos koplytėlėje. E. Laicono nuotrauka 2002.

Parapiją aptarnavo: Vilhelm Tilingas 1871 - 1874; Julius Baedell 1875 - 1884; Theodor Švolkovski 1887 - 1893; Alfred Bütner 1893 - 1900; Rudof Lichtenstein nuo 1901 metų. Tais metais buvo apie 800 parapijiečių iš kurių buvo 400 vokiečių ir 400 latvių. Klebonija buvo nupirkta 1879 metais. R.Lichtenšteinas parapiją aptarnavo iki 1918 metų. Po to - kun. Vymeris, kun. H. Kirša, kun E. Leijeris (jis atvažiuodavo iš Žeimelio), nuo 1990 metų - kun. M. Bekeris, teol. stud. J. Omanas, kun. S. Juozaitis, kun. E. Laiconas, o pastaruoju metu - diak.A.Žydaitis.
1995 metais Panevėžyje lankėsi Lippės krašto arkivyskupas Dieter Loranc ir Blombergo kunigas Klaus Fitzner. Jų pastangomis buvo surinktos lėšos bažnyčios kapitaliniam remontui. Tų metų rudenį pradėtas bažnyčios remontas vadovaujant kun. S. Juozaičiui. Per tris metus buvo baigti bažnyčios lauko remonto darbai. 1998 metais kun. S. Juozaitis išvyko studijuoti į JAV, o parapija liko be kunigo, be pinigų ir be bažnyčios. Žlugus “Ateities” bankui, parapija prarado ten laikytus 8000 vok. markių ir bažnyčios remonto darbai sustojo. Pamaldos vyko senamiesčio kapinių koplytėlėje, 1992 m. pašventintoje vysk. J. Kalvano, kurioje po nedidelio remonto įsikūrė parapija, nes baigti bažnyčios remontui reikėjo apie 100 000 litų. Padėtis buvo beviltiška, nes paramos nei vyriausybė, nei konsistorija negalėjo suteikti.
Taip be maldos namų praėjo 5 metai. Sumažėjo aktyviai lankiančių parapijiečių skaičius. Parapija išsilaikė ir mes dėkingi iš Kauno atvykstančiam kun. d. E. Laiconui ir diak. A. Žydaičiui, atvykstančiam net iš Klaipėdos. Per paskutinius 2 metus buvo konfirmuoti 3 jaunuoliai ir pakrikštyta mažoji Ievutė.
Talkų būdu parapijos sutvarkytose kapinėse rugpjūčio mėnesį vyksta kapų šventės. 2000 metų rudenį apie parapijos vargus sužinoję kun. Antanas Saulaitis ir JAV gyvenanti Marija Stankus - Saulaitis, asmeniškai paaukojo bažnyčios remontui 10000 JAV dolerių. Po 1000 dolerių paaukojo Saulaičių giminaičiai p. Eduardas ir Irena Vilkai ir p. Aleksandra Lescius. Parapija nuoširdžiai dėkinga Saulaičių giminei už auką ir dėkingumo ženklan globoja jų senelio, kun. Rudolfo Lichtenšteino kapą.

Po konfirmacijos prie koplytėlės 1998 m. E. Laicono nuotrauka.

2001 metų vasario mėnesį parapija atnaujino remonto darbus. Darbus vykdė Panevėžio AB “Salidas”. Už paaukotus pinigus bažnyčios remontas bus atliktas taip, kad būtų galima pradėti pamaldas.
2001 metų gegužės mėnesį laukiame atvykstančių susigiminiavusio Švedijos Kolmaro miesto svečių - evangelikų liuteronų parapijos delegacijos su chorais. Tai mūsų parapijos didelė šventė, nes po 5 metų su Viešpaties Dievo palaima mes vėl grįžtame į savo maldos namus.
Jei pavyks parapijai gauti lėšų, tai remonto darbai bus tęsiami, nes liko nesutvarkytas apšvietimas, šildymas, nesudėtos grindys, neįrengtas rūsys ir nesutvarkyta aplinka. Numatoma įrengti muziejaus kambarį, pagaminti stendus ir pagerbti bažnyčios atstatymui aukojusių žmonių atminimą, nes tam reikalui medžiaga jau sukaupta. Tuo rūpinasi parapijos tarybos sekretorė Ausma Palujanskienė, dailininkė A. Šlegel ir kiti.
Parapija nuoširdžiai draugauja su Bauskės parapija Latvijoje, su Švedijos miesto Kolmar evangelikais liuteronais, kurių kvietimu į ekumeninės savaitės renginius buvo nuvykę ir atstovavo mūsų parapiją kun. d. E. Laiconas ir parapijos tarybos sekretorė A. Palujanskienė. Yra vilčių, kad Kalmaro miesto evangelikų liuteronų parapija parems mūsų parapiją lėšomis, kurios taip reikalingos bažnyčios remonto užbaigimui. Mūsų parapija palaiko ryšius su Vokietijos Lipės krašto Blombergo evangelikų liuteronų parapija ir jos pirmininke p. Ingrid Machentauz, dalyvauja Panevėžyje rengiamose ekumeninėse pamaldose.

Ausma Palujanskienė