Naujienos

Nidos ev. liuteronų bažnyčiai – 125

2013 Lapkričio mėn. 05 d.

Nidos evangelikų liuteronų parapija rugsėjo 7-8 d. minėjo savo bažnyčios 125–tąjį jubiliejų. Šventinių renginių metu atidaryta Nidos ev. liuteronų bendruomenės retrospekcinė paroda, vyko diskusijos apie bažnyčios praeitį ir dabartį.

Šventė prasidėjo iškilmingomis pamaldomis Nidos ev. liuteronų bažnyčioje. Pamaldose giedojo ansamblis „Vorusnėlė“ iš Klaipėdos (vad. Dalia Kiseliūnaitė). Drauge su parapijos kunigu Jonu Lioranču pamaldų liturgijai vadovavo LELB vyskupas Mindaugas Sabutis, buvęs ilgametis Nidos parapijos kunigas Liudvikas Fetingis, vos prieš savaitę įšventintas Batakių parapijos kunigas Karolis Skausmenis ir iš Liuneburgo atvykęs kunigas Manfred Schekahn. Svečias iš Vokietijos yra gimęs Nidoje ir kildina save iš senos kuršių giminės, Neringoje įsikūrusios dar viduramžiais. Pasak kunigo, jis buvęs paskutinis pakrikštytas Nidos ev. liuteronų bažnyčioje, prieš kraštą užimant sovietų kariuomenei (tai būta dvi dienos prieš gyventojų traukimąsi, jis „pabėgo“ būdamas trijų savaičių, jo broliui buvo treji metai), ir pirmasis kunigas, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, o Nidai – bažnytėlę, 1991 m. čia laikęs vokiškas pamaldas. Nuo to laiko kunigas Nidoje lankėsi daugiau nei dešimtį kartų, vasarą per atostogas Nidos ev. liuteronų bažnyčioje reguliariai laikydavo pamaldas vokiečių kalba svečiams iš užsienio.

Šventinėse pamaldose Nidos ev. liuteronų parapiją sveikino Vokietijos garbės konsulas Klaipėdoje dr. Arūnas Baublys, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, savivaldybės tarybos nariai, taip pat Neringos R. katalikų parapijų klebonas Rimvydas Adomavičius. Iki 2003 m. vasaros, kol Nidoje buvo pastatyta R. katalikų bažnyčia, šios parapijos tikintieji pamaldoms rinkdavosi Nidos ev. liuteronų bažnyčioje. Juodkrantės ev. liuteronų bažnyčia vietos katalikai naudojasi iki šiol. Katalikų pamaldos laikomos ir Preiloje bei Pervalkoje.

Po iškilmingų pamaldų pasistiprinus pietumis, Neringos savivaldybės posėdžių salėje surengta konferencija „Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiai 125-eri metai: istorija ir dabartis“. Pranešimus skaitė KU HMF Istorijos katedros docentė dr. Nijolė Strakauskaitė, KU Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorė dr. Dalia Kiseliūnaitė, laikraščio „15min“ vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas M. Sabutis.

Vakare į bažnyčią kvietė jubiliejui skirtas koncertas (džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis, dainininkė Julija Zvėrkienė). O kitą dieną jubiliejaus minėjimas baigtas sekmadienio pamaldomis ir po jų surengta parapijos popiete.

Nidos ev. liuteronų parapijos ištakos siekia XVI a. Maldos namus užpusčius smėliui, ne kartą teko kurtis naujoje vietoje. Pirmasis nuolatinis kunigas Gustavas Egbertas Sylla Nidoje tarnavo nuo 1847 m. Savarankiškos parapijos statusas Nidai suteiktas 1849 m. Dabartinė Nidos ev. liuteronų bažnyčia pradėta statyti 1886 m., parapijos kunigui Karlui Gustavui Juliui Echternachui sukaupus 38 tūkst. markių. Bažnyčia buvo pašventinta 1888 m. spalio 10 d. Tuo metu Nidos parapijoje buvo apie 780 narių, pamaldos laikytos lietuviškai ir vokiškai. 1936 m. buvo jau 1454 parapijiečiai.

Grakščios raudonplytės bažnyčios interjerui jaukumo teikia medinės lubos, langų vitražai, Ernsto Mollenhauerio paveikslas „Kristus tiesia ranką apaštalui Petrui, bijančiam nuskęsti“. Bažnyčia galėjo didžiuotis ir puikiais Karaliaučiaus firmos „Gebauer“ vargonais bei kaizerio žmonos Augustės Viktorijos dovana – trimis šviestuvais (dabar bažnyčioje kabo tikslios jų kopijos, pagamintos pagal išlikusį pokario originalą). Į pamaldas kviesdavo du varpai.

Karo veiksmams persiritus per Nidą, į gimtąsias vietas 1945 m. sugebėję sugrįžti nidiškiai meldėsi išlikusioje, nors raudonarmiečių ir gerokai nuniokotoje, bažnyčioje (dingo paveikslai, sietynai, trūko vargonų vamzdžių). Pamaldas laikyti ėmėsi sakytojas Ansas Sakutis, kuris stengėsi ir oficialiai įteisinti bendruomenę, dėl to kreipęsis net į Maskvą. Galiausiai leidimas pamaldoms buvo gautas, tačiau netrukus prasidėjo trėmimai į Sibirą... Parapiją oficialiai atkurti leista tik 1956 m. (prašymą parapijai registruoti 1956 04 10 pasirašė 121 asmuo). Laikyti pamaldų atvykdavo kunigai Martynas Klumbys iš Šilutės, Jurgis Gavėnis iš Smalininkų, Mikas Preikšaitis iš Batakių...

Po 1958 m. Vakarų Vokietijos ir SSRS susitarimo dėl galimybės vokiečių kilmės asmenims „repatrijuoti“ į Vokietiją, daugelis senųjų neringiškių 1958 – 1960 m. pasinaudojo proga išvykti iš sovietų okupuotos Lietuvos. Išvyko ir sakytojas A. Sakutis, kurio šeima į Vokietiją buvo pasitraukusi karo pabaigoje. Sumažėjusi parapija nebegalėjo įvykdyti valdžios reikalavimų ir 1963 m. buvo uždaryta: 1963 m. balandžio 28 d., sekmadienį, pamaldų laikyti atvykęs kun. M. Preikšaitis bažnyčios duris rado užrakintas ir užantspauduotas... Kurį laiką bažnyčia stovėjo tuščia, sunaikinus interjerą, 1966 – 1988 m. joje veikė Kuršių nerijos istorijos muziejus, koncertų salė, pastarajai 1984 m. buvo pastatyti vargonai.

Prasidėjus Atgimimui, vietos valdžia bažnyčią atidavė katalikams. Kun. Liudviko Fetingio, būsimosios parapijos pirmininkės, A. Sakučio dukterėčios, Kristinos Lingaitienės (g. Sakuth, dab. Tepperis)[1] ir keleto kitų nidiškių liuteronų atkakliomis pastangomis pavyko pasiekti, kad bažnyčia būtų grąžinta atkurtai ev. liuteronų parapijai. 1992 m. rugsėjo 20 d. iškilmingai pašventintas naujas, restauruotas interjeras, altorius ir sakykla.

Šiandien Nidos ev. liuteronų parapijai priklauso apie pusšimtį narių, ją ir dar mažesnę Juodkrantės ev. liuteronų parapiją aptarnauja iš Tauragės kilęs kunigas Jonas Liorančas, gyvenantis Palangoje. Nuo 1999 m. reguliariai kiekvieną vasarą pamaldas vokiečių kalba užsienio poilsiautojams laiko kunigai svečiai iš Vokietijos. Nidos ev. liuteronų bažnyčia gerai pažįstama ir klasikinės, vargonų muzikos gerbėjams, joje vyksta įvairūs kultūros renginiai, dalis kasmetinio tarptautinio Thomo Manno festivalio programos.

Nors evangelikų liuteronų Neringoje likę nedaug, svečių iš Lietuvos ir viso pasaulio gausiai lankomame kurorte ev. liuteronų bažnyčios yra gyvas tikėjimo ir krašto istorinio paveldo liudijimas.

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2013 Nr.9

Nuotraukos Rimos Liorančienės

 

[1] Išsamų pokalbį su ilgamete Nidos ev. liuteronų parapijos pirmininke spausdinome prieš penkerius metus, žiūr.: Astrida Petraitytė. Ch.Tepperis gyvenimas – išnykstančios Nidos liuteronų istorijos simbolis//LEK 2008 Nr.7-8, p.8-9