Naujienos

Nidos bažnyčiai siūs naują rūbą

2019 Sausio mėn. 18 d.

Neringos miesto savivaldybės pastangos privilioti verslininkų pernai 130 metų jubiliejų minėjusios Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios restauracijai pagaliau davė vaisių.

Ketvirtą kartą paskelbtą per 95 tūkst. eurų vertės darbų konkursą laimėjo vienintelė jo dalyvė, daug patirties istorinių objektų tvarkyboje turinti UAB „Pamario restauratorius“. „Džiaugiamės, kad pavyko, nes konkursuose tiesiog niekas nedalyvaudavo. Atsiradus rangovui Nidos bažnyčią tikimasi sutvarkyti iki šių metų vasaros sezono pradžios“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos miesto savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.

Rasti statybų įmones paveldosauginiams statiniams atnaujinti pastaruoju metu sekasi vis sunkiau, mat viešųjų pirkimų konkursų metu pasiūlytos darbų kainos esą neatitinka rinkos kainų, yra per mažos. Šiuo metu aklavietėje atsidūrė ir Priekulėje (Klaipėdos r.) esantis masonų ložės nario žmonai XIX amžiuje statytas mauzoliejus, jo niekas nenori tvarkyti, nors pinigų tam jau numatyta.

 

Išgražės fasadas

 

Prie pat istoriniais pamario antkapiniais paminklais – krikštais garsėjančių senųjų Nidos kapinaičių stūksanti raudonų plytų evangelikų liuteronų bažnyčia statyta 1887–1888 metais. Neringiškiams jau seniai akis bado bažnyčios fasadas. Prieš keliolika metų buvo sutvarkytas tik jos stogas. Todėl Nidos evangelikų liuteronų parapija parengė bažnyčios išorės tvarkybos darbų projektą, gavo ir finansavimą.

Bendra projekto vertė – per 109 tūkst. eurų (93 tūkst. eurų skirti iš Europos regioninės plėtros fondo, 16 tūkst. eurų – iš Neringos miesto biudžeto). Bažnyčiai restauruoti numatyta apie 95 tūkst. eurų (kiti pinigai išleisti techniniam projektui parengti ir rezervuoti kopikliui neįgaliems žmonėms pirkti bei įrengti).
Neringos merija nuo praėjusių metų rudens bandė surasti rangovą pastatui restauruoti, tačiau nesėkmingai. „Teko skelbti net 4 konkursus. Laimei, ketvirtą kartą pagaliau atsirado dalyvė UAB „Pamario restauratorius“, ji ir laimėjo. Pasiūlyta kaina beveik tokia pat kaip ir projektinė. Beje, Nidos senoji bažnyčia – vienas lankomiausių turistų objektų, todėl nenorėtume, kad vasaros metu jis būtų apstatytas pastoliais. Tikimės, kad bažnyčia bus sutvarkyta iki birželio. Joje vyksta koncertai, plūsta turistinės grupės, organizuojami kasmetinio Thomo Manno festivalio renginiai“, – pasakojo A. Vyšniauskas.

Anot ekspertų, nors visi bažnyčios raudonų plytų fasadai išlikę autentiški, be jokių užmūrijimų ar iškirstų naujų angų, aiškiai matyti, kad mūras jau buvo restauruotas, o beveik visos kadaise pakeistos plytos yra blogos kokybės. Šoninių fasadų portalų plytų mūras – su įtrūkiais, kai kur plytos labai aptrupėjusios. Aptrupėję ir bažnyčios puošybos elementai.

Atliekant tvarkybos darbus būtų restauruojami visi keturi raudonų plytų fasadai, pakeičiant ar „priauginant“ plytas. Numatyta restauruoti ir langų išorinius rėmus, o esami berėmiai stiklai būtų keičiami naujais su rėmu. Dėmesio sulauks lauko akmenų mūro pamatai – nuo jų bus valomos apnašos ir užtaisomos siūlės. Be to, turės būti atliekami archeologiniai tyrimai, nes numatyti kasybos darbai prie pamatų.

UAB „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas tikino, kad iki vasaros sutvarkyti bažnyčia – visai realu. „Dalyvavome konkurse, nes istorinių pastatų restauravimas – mūsų specifinė sritis. Darbų kaina – tikrai nedidelė. Ir išties skelbiamuose paveldosauginių objektų restauravimo viešuose konkursuose ne visi nori dalyvauti. Tačiau mes nesiblaškome, renkamės paveldosauginius objektus, o Nidos bažnyčia – viena Neringos puošmenų, labai žinoma ir svarbi, todėl bus prasminga ją sutvarkyti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Kliukas.

 

Aklaviečių vis daugiau

 

Nidos bažnyčiai pagaliau pasisekė rasti rangovus, o kai kuriems kitiems objektams gresia taip ir likti griuvenomis. Pernai Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė Priekulėje esančios XIX amžiuje statytos paveldosauginės koplyčios restauravimo ir pritaikymo turizmui konkursą. Koplyčią-mauzoliejų savo žmonai kadaise pastatė Klaipėdos masonų ložei „Memfis“ priklausęs Bronackis. Bendra projekto vertė – per 44 tūkst. eurų, iš jų per 36 tūkst. eurų – ES fondų lėšos, o rajono savivaldybė skyrė arti 8 tūkst. eurų. Dar apie 100 tūkst. eurų numatyta koplyčios aplinkai sutvarkyti. Restauravimo darbai turi būti baigti iki 2020 metų.

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo Egidijaus Gedrimo, pirmasis konkursas neįvyko, nes niekas nepateikė nė vieno pasiūlymo. „Konkursą skelbsime iš naujo. Nustatyti paramos sutarties terminai, todėl sunku pasakyti, koks bus koplyčios likimas, jei taip ir neatsiras rangovų arba juos parinkus nebus spėta laiku sutvarkyti objekto“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jis.

Artimiausiu metu turėtų būti paskelbtas ir viešas konkursas Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčiai tvarkyti. Tam numatyta per 200 tūkst. eurų ES ir Klaipėdos rajono savivaldybės lėšų. Tačiau savivaldybės valdininkai pagrįstai baiminasi, kad ir šio objekto atnaujinimas gali nedominti verslininkų. „Išties kai kuriais atvejais valdininkai apskaičiuoja nerealias darbų kainas. Tie, kurie imtųsi objekto tvarkybos, patirtų nuostolių. Statybų sektoriuje per porą metų įkainiai šoktelėjo mažiausiai 20 procentų. Įvertinusios darbų sudėtingumą, specifiką, matyt, bendrovės viską apskaičiuoja ir nutaria nerizikuoti“, – teigė A. Kliukas.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas „Lietuvos žinioms“ yra sakęs, kad regimos viešųjų pirkimų konkursų spragos. „Tai, kad neatsiranda norinčių dalyvauti tokiuose konkursuose – Lietuvoje nebe pirmas ir ne paskutinis atvejis. Kai valstybė planuoja kitų metų biudžetą ir dėlioja investicinius projektus, ji remiasi ankstesnių metų duomenimis. O juk statybininkų algos didėja, statybų darbai brangsta. Todėl skelbiant viešųjų pirkimų konkursus ir nustatant darbų kainų „lubas“, patiriamas fiasko. Prašoma atlikti darbus, kurie realiai kainuos brangiau. Mano nuomone, reikėtų netaikyti rangos darbų atlikimo kainų „lubų“, tada ir paaiškėtų, kokios yra realios kainos. Jų limito taikymas atbaido potencialius viešųjų pirkimų konkursų dalyvius“, – sakė LSA vadovas.

 

Denisas Nikitenka

Lietuvos žinios