Naujienos

Kretingos parapijiečių viešnagė Nidoje

Birželio 1 d. Kretingos parapijiečiai, suorganizavus „Sandoros“ draugijos pirmininkui Arūnui Šulskiui, važiavom į pamaldas Nidoje. Pirmasis birželio sekmadienis buvo tėvo ir, kaip šiemet sutapo, vaikų gynimo diena, todėl daugelis ekskursantų važiavo su visa šeima.

Pakeliui aplankėm Juodkrantę ir joje stūksantį Raganų kalną, kurį jau nuo 1981 m. puošia Lietuvos tautodailininkų išskaptuotos ąžuolo skulptūros. Šios skulptūros vis atnaujinamos, pakeičiamos ar papildomos, bet jų tema išlieka ta pati – pasaulis, kuriame gyvena raganos, velniai ir Neringos legendų herojai.

Kuršių marių krantinėje pasigrožėjom 1997-1999 m. tarptautinio skulptorių simpoziumo „Žemė ir vanduo“ dalyvių kūriniais. Tai 31 akmens skulptūra išdėstyta 800 m gražiai sutvarkytos krantinės atkarpoje. Pasigrožėjome Juodkrantės maža dailia ev. liuteronų bažnyčia, pastatyta 1885 metais. Kadangi norėjome išgirsti Nidos bažnyčioje giedantį Rygos katedros chorą, daugiau po Juodkrantę dairytis nebuvo kada – išskubėjom į pamaldas vokiečių kalba, nes, kaip mus informavo kunigas Jonas Liorančas, būtent jose turėjo giedoti svečiai iš Rygos. Sunkiai kvėpuodami suėjom į ant aukšto kalno, tarp pušų bandančią pasislėpti, gotiško stiliaus Nidos ev. liuteronų bažnyčią. Pamaldose, žinoma, ne viską supratome, bet gražiu Rygos choro giedojimu žavėjomės. Jo dėka ir visos bendros pamaldų giesmės nuostabiai skambėjo be vargonų pritarimo. Buvom nustebinti po pamaldų sutikę tris moteriškes, Mallnow parapijos, Kretingos „Sandoros“ partnerių Vokietijoje, nares. Pasirodo, po vienos viešnagės Kretingoje ir apsilankymo Nidoje dabar jos kiekvienais metais atvažiuoja nors kelias dienas čia praleisti. Su poilsiautojom sutarėm daugiau pabendrauti po lietuviškų pamaldų klebonijoje, kur mus pakvietė kunigas Jonas Liorančas ir parapijos tarybos pirmininkė Kristina Lingaitienė. Gražiai įrengtuose parapijos namuose mus pavaišino kava, arbata ir čia mes sužinojome parapijos istoriją. Tai ilgas ir sunkus išlikimo kelias. Jo pradžia siekia 1569 metus. Tada parapija turėjo tik maldos namus-koplyčią, kurią užpustė smėlis. Dėl tos pačios priežasties ir po to nidiškiams teko dar du kartus kurtis naujoje vietoje. O dabartinė bažnyčia pradėta statyti 1886 m. Gustavo Echternacho ir 1888 m spalio 10 d. pašventinta. Tuo metu Nidos parapijoje buvo apie 780 (iš jų kuršininkų - 700) parapijiečių. XIX-XX a. sandūroje Nida buvo kraštutinė nerijos gy¬venvietė, kur dar laikytos lietuviškos pamaldos. Į pietus už jos lietuviškas žodis buvo jau nutildytas. Tarpukario metais, 1921-aisiais, bažnytinės regis¬tracijos knygose užrašytos 1256 „sielos“, o 1936-aisiais – 1454. Šiandien, po visų karų, trėmimų ir emigracijos, Nidos parapijoje beliko vos keletas parapijiečių. Bet tai darbštūs ir aktyvūs žmonės, puikiai talkinantys kunigui ir drauge tarnaujantys Dievui. Jų dėka atkurti parapijos namai, kuriuose vyksta įvairūs renginiai, priimami svečiai ir per vasarą gyvena svečiai kunigai, vedantys pamaldas lietuvių ir vokiečių kalbomis .

Kadangi oras Nidoje buvo tarsi užsakytas, ilgai sėdėti patalpoje negalėjome. Kol Arūnas su kun. Jonu susikonstravę krosnelę kepė kepsnius ir dešreles, kretingiškiai pasklido po gražiai išpuoselėtą kurortinį miestelį, pasiruošusį priimti kad ir pačius garbingiausius svečius. Miestelio centre greta prieplaukos vyko vasaros sezono atidarymo renginiai – viktorina ES tema. Šioje viktorinoje sudalyvavo ir mūsų jaunasis parapijietis Andrius Gelžinis ir nemažai prizų išlošė, kad net vedančioji išsigando, jog nebeturės ką duoti, paprašė jo nebedalyvauti. Kiti vaikščiojo po pušyną, rado nuostabių kankorėžių, aplankė šalia bažnyčios esančias senas žvejų kapinaites su krikštais ir kryžiais, su užrašu: „Ilsėkitės ramybėje“. Ilsisi čia ir bažnyčios statytojo G.Echternacho palaikai.

Pasigrožėjome gintaro dirbiniais V. ir K.Mizgirių gintaro galerijoje-muziejuje. Kepsniais pasisotinę, dienai baigiantis, aplankėm aukščiausią Nidos kopą, saulės laikrodį, vis dar žaibo padalytą į dvi dalis, iš tolo pasigrožėjome jūros ir pamario Nidos vaizdu, įsiamžinom nuotraukose ir patraukėm į namus. Daug vietų liko dar neaplankytų, tikimės, jas aplankysim per kitą tėvo dieną.

Rožė Gegienė

Nuotraukos autorės

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2008 Nr.6